Aplinkos ministerijos (AM) specialistai paaiškino, kam reikės keisti valymo įrenginius ir kodėl tokių pokyčių reikia.
Kas ir kada privalės keisti valymo įrenginius?
AM Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dačinskaitė nurodė, kad nuo 2030 m. pradžios nuotekose, išleidžiamose iš individualių nuotekų valymo įrenginių, turės būti valomas fosforas ir azotas.
Todėl asmenys, turintys biologinio valymo individualų įrenginį, turi pasidomėti, ar įrenginys valo šias medžiagas.
Tiesa, ši tvarka nebus taikoma septikams ir nuotekų kaupimo rezervuarams, kai nuotekos periodiškai išvežamos į valymo įrenginius.
„Tai numato jau nuo 2019 m. lapkričio 1 d. galiojančios Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos. Jose nurodoma, kad po 2019 m. lapkričio 1 d. gali būti įrengiami tik tokie valymo įrenginiai, kuriuose azotas ir fosforas valomi iki Reglamente nustatytų reikalavimų.
Iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtiems valymo įrenginiams taikomas pereinamasis dešimties metų laikotarpis – iki 2030 m. sausio 1 d. Tad jeigu asmuo tokį įrenginį įsigijo 2019 m. pabaigoje ar vėliau, greičiausiai jam nieko nereikės imtis. Tačiau norint įsitikinti, ar įrenginys pritaikytas šias medžiagas valyti, reikėtų peržiūrėti įrenginio techninį pasą: ten turi būti nurodyta ši informacija“, – aiškino V. Dačinskaitė.
Ji pridūrė, kad jei individualių nuotekų valymo įrenginys įsigytas anksčiau, reikėtų pasikonsultuoti su įrenginių techninę priežiūrą atliekančių įmonių specialistais, ką daryti, kad būtų valomi ir šie teršalai.
AM atstovė pabrėžia, kad individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimas gali būti finansuojamas savivaldybių biudžeto lėšomis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka.
Kodėl reikia šių pokyčių?
Vandens srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane numatyta, kad nuotekų valymo įrenginiams, taip pat ir individualiems bei grupiniams įrenginiams, būtina valyti azotą ir fosforą.
Šie teršalai patenka į aplinką išleidus nuotekas, pasiekia vandens telkinius ir skatina jų eutrofikaciją.
Paprastai tariant, šios medžiagos sukelia vandens ekosistemos pokyčius. Azoto ir fosforo gausa vandens telkiniuose skatina dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą, gali sukelti vandens ekosistemos pusiausvyros sutrikimą, pabloginti vandens kokybę.
Svarbu pasirinkti patikimus pardavėjus ir montuotojus
Anot AM atstovės, asmenys, ketinantys keisti individualių nuotekų tvarkymo įrenginius, turėtų rinktis tik patikimai ir skaidriai dirbančius šios įrangos pardavėjus ir montuotojus, kad šie įrenginiai būtų sertifikuoti.
„Nuo šių metų pradžios pradėjusioje veikti Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS) kaupiami duomenys apie įrangos pardavėjus ir montuotojus, kuriuos galima rasti per paieškos skiltį.
Tuomet asmenys bus tikri, kad sumontuota įranga atitinka visus techninius reikalavimus. Šioje informacinėje sistemoje taip pat galima rasti nuotekų vežėjus: juos pasirinkus, nuotekos bus išvežtos į vandentvarkos įmones, o ne išpiltos į aplinką“, – paaiškino V. Dačinskaitė.
