Plačiau apie judėjimo ir alternatyviosios medicinos taikymo šalia šiuolaikinių gydymo metodų naudą papasakojęs sporto medicinos gydytojas Dalius Barkauskas visų pirma pabrėžė, kad šiandien žmonės gyvena labai pasikeitusiomis sąlygomis.
„Šitas pasaulis labai greit keičiasi. Jisai keičiasi ne tik dėl technologinės revoliucijos, kuri vyksta taip greitai, kad mūsų kūnas nespėja prie to prisitaikyti. Tenka ir didžiulis emocinis krūvis, dėl ko daugėja įvairių nerimo sindromų, depresijų ir panašiai.
Tai yra tiesioginis šiuolaikinių technologijų poveikis, yra nuolatinis gyvenimo tempas, kurį reikia atlaikyti. Kita pusė – mes nebeaugame toje aplinkoje, kurioje formavosi mūsų kaip homos sapiens kūnas. Tai – nei gerai, nei blogai, bet turime sugebėti prie to prisitaikyti“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ eteryje.
Žmogaus kūnas yra sutvertas judėti
Gydytojas pabrėžė, kad lavinimą reikėtų pradėti nuo vaikų – iki 7–9 metų amžiaus jis turėtų suformuoti vadinamąją judesio abėcėlę, turėti tam tikrus judesio pagrindus.
„Atkreipkime dėmesį, kad daugelis vaikų pasiekia paauglystę, bet nesugeba bėgti. Kai toks žmogus sulaukia 40–45 metų, pajunta, kad kūnas stipriai pradeda keistis. Nes iki 30–35 metų darykite, ką norite, valgykite mėsainius, gerkite limonadus, kūnas viską „sugeria“ ir kompensuoja, bet su pasekmėmis vėliau.
Mes turime tam tikrą genetiką, kuri yra nesustyguota gyventi ilgai, o tik 30–40 metų – taip, kaip mes gyvenome, kai vyko natūrali atranka. (...) Ir reikia suvokti, kada žmogus pasiekia tą ribą ir nutaria, kad jam reikia pradėti kažką daryti, tampa sudėtinga, nes judesio abėcėlės jis neturi. O žmogaus kūnas yra sutvertas judėti“, – sakė D. Barkauskas.
Pasak jo, mūsų judesio sistema yra unikali – ji daro įtaką viskam, kas vyksta kūne: „Ir būtent per judesį mes galime keisti savo biochemiją, kadangi raumenys nėra mėsos gabalas. Tai yra biochemijos gamykla, kuri gamina vadinamuosius miokinus.
„Ir jeigu tas savęs pažinimas nevyksta, ateina laikas, kada kūnas pasako: „Toliau tarnauti nebegaliu, tarnaukite man“.“
Tai yra biologiškai, netgi, galima sakyti, hormoniškai bioaktyvios medžiagos, kurios integruoja kūną kaip visumą. Jų priskaičiuojama daugiau kaip 300, vieni jų geriau žinomi, kiti mažiau ištyrinėti, bet jie yra labai svarbūs.“
Kūnas vieną dieną pasako: „Toliau tarnauti nebegaliu“
Vis dėl to pateikti vieną receptą, kaip būtų geriausia lavinti kūną, sudėtinga. Pasak gydytojo, kiekvienas esame skirtingas.
„Mūsų kūnas, genetika, metabolizmas, reakcija į aplinką, nervų sistema, emocijos, kitaip – išraiška, yra unikalūs. Todėl supraskime, kad universalių receptų nėra. Ir čia yra problema, nes eidamas gyvenimo keliu be to, kad įgyja tam tikrą profesiją, tampa profesionalu, bendrauja su aplinkiniais, žmogus turi tyrinėti savo kūną. Tai yra savęs pažinimas.
Ir jeigu tas savęs pažinimas nevyksta, ateina laikas, kada kūnas pasako: „Toliau tarnauti nebegaliu, tarnaukite man“. Ir tada mes susiduriame su medicinos sistema, kuri yra nepasiruošusi spręsti šias problemas.
Jeigu kalbame apie chirurgiją ir šiuolaikinę farmaciją, tai yra gėris, kai sprendžiame būtent tas situacijas, dėl kurių atsiranda rizika gyvybei. Tad jeigu susirgote plaučių uždegimu, gerkite antibiotikus. Čia kaip ir, sakykime, fitoterapijai vietos nelabai yra. Bet po to užduokite sau klausimą, kodėl jūs susirgote plaučių uždegimu ir, jeigu rasite atsakymus, pradėkite kai ką keisti“, – kalbėjo D. Barkauskas.
Fizinė veikla turi būti maloni
Pasak jo, lengva pasakyti „eik sportuoti“, neįvertinant emocinio aspekto: „Mes tiek esame emocinės būtybės, kad netgi turime „skanų“ ir „neskanų“ kavos puodelį. Kitaip tariant, kava yra ta pati, bet štai jeigu ne tas puodelis, ji neskani. Supraskime, kad tai nėra tiktai žodis, tai yra labai imlus terminas.
Mes net turime smegenų sritį – limbinę sistemą, kuri atsakinga už emocijas. (...) Ši sistema yra viena iš tų sistemų, kuri turi ryšį praktiškai su visais kūno raumenimis. Todėl, sakyčiau, pirmas patarimas yra, kad jeigu mes pradedame kažkokią fizinę veiklą, judesį, pradedame kažką keisti, visų pirma tai turi patikti, paprastai sakant, žmogus turi jausti „kaifą“.“
Gydytojas pabrėžė – tik jaučiant malonumą nuo to, ką darai, bus užtikrintas tęstinumas, kuris būtinas, kad kūnas pradėtų keistis.
„Yra žmonių, kurie yra intravertai ir jiems eiti į sporto klubą yra našta. Jie mėgsta patys vieni su savimi. Yra ekstravertai, kurie patys su savimi niekaip negali. Jiems reikia save parodyti, kitus pažiūrėti. Vėlgi nėra blogai, bet tai visada reikia įvertinti“, – patarė D. Barkauskas.
Be to, labai svarbu nusprendus imtis pirmų žingsnių juos daryti iškart – ne rytoj ar nuo pirmadienio.
Vis tik dar pirmiau, pasak gydytojo, yra svarbu pasirūpinti pakankamu miegu ir poilsiu: „Dar neužmirškime, kad mes turime nosį. Nosis yra skirta kvėpavimui. Ir neužmirškime, kad mes kvėpuojame ir per kvėpavimą galime veikti savo emocijas. Tai kokybiškai miegokime ir sąmoningai kvėpuokime. Jau bus didžiulis žingsnis į priekį.“
Šiuolaikinės ir netradicinės medicinos nepriešina
Kalbėdamas apie, jo manymu, vis dar ne iki galo įvertinamą alternatyviosios medicinos naudą, gydytojas teigė, kad šiais laikais vadinamoji tradicinė ir netradicinė arba papildoma medicina yra nepelnytai supriešinamos.
„Sakoma, kad tabletės yra labai blogai, naudokime augalus, dažnai sakoma – žoles. Na, tai vėl yra suprimityvinama, nes reikėtų suvokti, kad augalas yra kompleksinė sistema. Bet jeigu mes norime taikyti fitoterapiją, reikia suprasti, kad to negalime daryti izoliuotai“, – pabrėžė D. Barkauskas.
D. Barkausko manymu, papildoma ir šiuolaikinė medicina dėl stipriai besikeičiančio pasaulio ypač turėtų eiti išvien.
Pasak jo, yra situacijų, kada akivaizdžiai padėti gali tik šiuolaikinė medicina ir farmacija, kaip ir kitais atvejais, pavyzdžiui, gydant slogą, jos visai neprireikia.
„Ir tada yra deriniai, sakykime, kokio bronchito atveju 70 proc. padės šiuolaikinė medicina, galbūt reikalingas antibiotikas, atsikosėjimą gerinantys preparatai ir 30 proc. kūnui greičiau susitvarkyti gali padėti fitoterapija. Kaip ir galbūt yra situacijos, kada 70 proc. reikia fitoterapijos ir 30 proc. šiuolaikinės medicinos. (...) Turėti vaistą gerai, jeigu tu jį gali vartoti trumpai ir efektyviai. Bet jeigu tau reikia vartot labai ilgai, atsiranda pašaliniai efektai ir daugelis dalykų.“
D. Barkausko manymu, papildoma ir šiuolaikinė medicina dėl stipriai besikeičiančio pasaulio turėtų eiti išvien. „Funkcionuodamas mūsų kūnas gamina tam tikrus metabolinius produktus, kurie yra toksiniai, pavyzdžiui, šlapalą, šlapimo rūgštį. (...) Tai yra vadinami egzogeniniai toksinai, (...) kuriuos kūnas turi sugebėti neutralizuoti, pašalinti.
Problema kyla, kadangi šiais laikais mes turim didžiulį aplinkos užterštumą. (...) Gyventojų yra virš 8 milijardų, todėl žemės ūkis yra labai pasikeitęs – naudojami herbicidai, pesticidai, trąšos ir kt. Ir kitaip yra neįmanoma, todėl, kad yra tokia realybė. Ir dėl to labai padidėja iš aplinkos patenkančių toksinų kiekis. (...)
Dar yra elektromagnetinės bangos, žmogaus sukurti elektromagnetiniai laukai ir daugelis dalykų, kurie daro įtaką mūsų kūnui ir jis prie to turi prisitaikyti. Jeigu nesugeba, mes pradedame sirgti, atsiranda tam tikra patologija. Ir čia mes galime kalbėti apie papildomą mediciną, kuri dažnai yra grindžiama tūkstantmečių patirtimi“, – kalbėjo gydytojas.
Papildomos medicinos integravimas ypač aktualus senėjant visuomenei
Pašnekovo teigimu, apie tai ypač aktualu kalbėti sparčiai senstant visuomenei: „Šiuolaikinei medicinai dėl to tenka vis daugiau iššūkių ir apkrovos. Būtent dėl to daugelis iš mūsų kartais nesulaukiame paslaugų tada, kada reikia.“
D. Barkausko pastebėjimu, medicininė sistema yra nepasiruošusi suteikti paslaugas vyresniam nei 70 ar net jau 65 metų amžiaus žmonių kontingentui. Pasak gydytojo, statistiškai 70 proc. vyresnių nei 60 metų šiuolaikinių europiečių turi vieną arba daugiau lėtinių ligų ir sutrikimų.
„Šiuolaikinė farmacija gali spręsti simptomus, bet kuo daugiau šiuolaikinių vaistų mes vartojame, tuo daugiau turime pašalinių efektų“, – paradoksą pastebėjo gydytojas.
Kaip vieną iš pavyzdžių, kur viena medicinos sritis papildo kitą, D. Barkauskas įvardijo Pietų Korėją. „Mano akimis žiūrint, ji turbūt čia lyderiauja, nes ten Rytų medicinos tradicija labai persipynusi su šiuolaikine medicina ir technologijomis.
Iš Vakarų Europos šalių turbūt išskirčiau Vokietiją, kur natūropatija yra kaip sertifikuojama gydytojo specialybė ir daugelis šeimos gydytojų stengiasi ją įgyti, nes yra tam tikras prestižo reikalas būti gydytoju ir natūropatu. (...)
Kalbant apie mūsų šalį, labai pozityviai žiūriu į tai, kad tai [papildoma ir alternatyvioji medicina] yra sertifikuojama, todėl, kad tai garantuoja tam tikrą paslaugų kokybę“, – kalbėjo D. Barkauskas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
