Kaip dalinosi SAM, nuo šių metų rugsėjo pacientams taps prieinami nauji Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojami vaistai. Vieni jų skirti pacientams, kuriems nepavyksta sumažinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio kitais vaistais.
Kas tai per vaistai, kokiems pacientams jie galės būti skiriami ir kiek yra pagrįsta statinų baimė, plačiau kalbamės su Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologe, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadove prof. Jurgita Plisiene.
Pranešta, kad nuo rugsėjo Lietuvoje turi tapti kompensuojami vaistai, dėl kurių, kaip suprantu, mūsų šalis, lyginant su kitomis šalimis, seniai buvo kaip ir gėdos sąraše. Kuo išskirtiniai šie vaistai?
Ką matome mes, kardiologai, tai kad Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nepaisant visų pastangų, prevencinių programų ir kitų priemonių, vis tiek išlieka labai aukštas – vos ne dvigubai didesnis negu Europoje. Ir lietuvių cholesterolis yra labai aukštas.
Aišku, dauguma atvejų, kai kalbame apie „blogąjį“ cholesterolį, jis dažniausiai yra genetiškai nulemtas. Tai reiškia, kad mūsų kepenys, tai yra pats organizmas pats gamina daug to „blogojo“ cholesterolio.
Ir jeigu prisideda kiti rizikos veiksniai, tuomet širdies ir kraujagyslių ligų rizika labai stipriai auga. Ypač jeigu kalbame apie pacientus, kurie jau yra patyrę infarktą, turi stentus ar yra patyrę širdies operaciją, tada jau kalbame apie antrinę prevenciją ir dar didesnę riziką. Tai reiškia, kad turime užkirsti kelią, kad tokie įvykiai nepasikartotų.
Vienas iš tikslų, kurio visada siekiame, kad blogasis cholesterolis tokiems didelės rizikos pacientams būtų mažesnis negu 1,4 mmol/l. O ką rodo statistika? Tokį rodiklį pasiekia vos 14–15 proc. pacientų. Tai reiškia, kad vaistai nuo cholesterolio turi savo ribotą galią ir net skiriant maksimalias dozes, pacientams tvarkingai vartojant statinus, taip pat taikant kombinuotą antilipidinį gydymą su kitu vaistu, vis tiek nepavyksta pasiekti tų skaičių.
Todėl labai laukiame, kol Lietuvą pasieks nauji vaistai – būtent PCSK9 inhibitoriai. Visame pasaulyje jie jau seniai buvo kompensuojami, tačiau Lietuvoje kompensavimas atsiranda tik dabar. Ir tai dar reikia kelių savaičių, kol visi įstatymai bus pasirašyti ir kompensavimas jau fiziškai bus galimas.
Tie vaistai kartu su statinu ir, tarkime, kitu vaistu gali sumažinti cholesterolį 85 proc. nuo pradinio lygio. Tai reiškia, kad tikimybė pasiekti tikslą, kad cholesterolis būtų mažesnis nei 1,4 mmol/l, yra ženkliai didesnė.
Tai iš esmės einame gyvybių gelbėjimo keliu?
Absoliučiai, nes tikrai yra akivaizdžiai įrodytas ryšys tarp aukšto cholesterolio ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, būtent išeminės širdies ligos, infarktų ir panašiai. Tačiau šis vaistas nebūtų kompensuojamas visiems. Yra aiškios sąlygos ir nebus taip, kad jis galės būti kompensuojamas absoliučiai visiems. Tai yra brangus vaistas ir bus skiriamas tik tada, kai jau tikrai bus įrodyta širdies liga, tai yra po infarkto, žmogui turint stentus, po šuntavimo operacijų arba kai yra įrodyta aterosklerozė.
Jeigu taikant įprastą gydymą vis tiek išlieka blogasis cholesterolis didesnis negu 2,6 mmol/l, tik tokiais atvejais tas vaistas bus kompensuojamas. Iš viso tampa kompensuojami du šios grupės vaistai. Vienas jų turi papildomą indikaciją, kai nustatytas genetinis šeiminis cholesterolio apykaitos sutrikimas.
Kam skirti nauji vaistai nuo cholesterolio?
Kuo šių vaistų poveikis skiriasi nuo įprastai vartojamų statinų?
Tai yra leidžiami vaistai, kas yra labai patogu – vienas iš jų yra leidžiamas kas dvi savaites, o kitas – net kas pusę metų. Jie veikia kitaip nei statinai – tiesiai į ląstelę, kuri atsakinga už cholesterolio pernašą ir pašalinimą kepenyse. Jie slopina PCSK9 baltymą, kuris trukdo pašalinti cholesterolį per kepenis. Labai supaprastinant, veikimo principas yra būtent toks.
Jie praktiškai neturi pašalinių reiškinių. Realiai dažniausiai galima tikėtis nebent paraudimo injekcijos vietoje, tačiau tiek, kiek mes susiduriame praktikoje, pašalinių reiškinių beveik nebūna. Šių vaistų veikimo principas kažkuo panašus į biologinę terapiją. Bet tai nėra vaistas vietoj statino. Bent jau kompensavimo prasme jis nebus kompensuojamas kaip statino pakaitalas.
Šių vaistų kaip išganymo laukia ir dalis pacientų, kurie baiminasi statinų šalutinių poveikių. Kaip suprantu, jiems teks nusivilti, nes tai negalėtų būti alternatyva gydymui?
Teoriškai pacientams, kurie netoleruoja statinų arba dėl tam tikrų įsitikinimų jų nevartoja, galima vartoti šiuos vaistus vietoj statinų. Tačiau tada jų veiksmingumas siekia jau nebe 85 proc., o apie 60 proc. nuo pradinio lygio. Taigi veiksmingumas tampa ribotesnis, jeigu šalia nevartojamas statinas.
Statinų baimė nepagrįsta?
Statinų tema visuomenę skaldo ne vienus metus. Kodėl, jūsų manymu, apie jų šalutinį poveikį vis dar tiek daug diskutuojama?
Yra tam tikrų žmonių, kurie turi įsitikinimą, kad statinai kenkia, nors iš tikrųjų neteko matyti nė vieno žmogaus reanimacijoje dėl kepenų nepakankamumo, kurį būtų sukėlę statinai. Tačiau reanimacijos pilnos žmonių, sergančių infarktu.
Statinai yra vieni iš labiausiai ištirtų vaistų. Nežinau, kodėl apie juos sklando tiek daug mitų ir kodėl yra susiformavęs toks nusistatymas. Akivaizdu, kad vartojant statinus gerėja išgyvenamumas, mažėja infarktų ir insultų.
Nežinau, kodėl Lietuvoje tiek daug tokio nusiteikimo, tačiau jis mažėja. Žmonės sąmoningėja, jų sveikatos raštingumas didėja. Jie dažniau pasitaria su gydytoju, o ne skaito straipsnius kažkokiuose žurnaluose. Visokių sąmokslo teorijų galima prigalvoti, bet reikia pasitikėti mokslu ir gydytoju.
Liūdna, kai tenka išvysti jauną vyrą, kuris atvyko konsultacijai po infarkto. Mačiau, kad jo cholesterolio rodikliai buvo padidėję jau seniai. Paklausiau, ar nevartojo statinų. Jis atsakė: „Kvailas buvau, kad nevartojau. Dabar jau tikrai vartosiu.“ Kartais reikia sulaukti infarkto, kad žmogus pradėtų tikėti ir pasitikėti gydytoju.
Matyt, daugiausiai diskusijų kyla dėl tų žmonių, kurie dabar yra kaip ir sveiki, tačiau tyrimai rodo didėjančius cholesterolio rodiklius – ar išties visada reikia skubėti skirti vaistus, ar visgi situaciją koreguoti kitais būdais?
Taip, jūs teisi. Iš tikrųjų visada yra ta „pilkoji zona“, kai galima svarstyti, ar jau skirti gydymą, ar dar galima palaukti, ar galima tikslus pasiekti nemedikamentinėmis priemonėmis.
Kiekvienas atvejis yra labai individualus. Jeigu kalbame apie pirminę prevenciją, kai pacientas dar nėra patyręs jokio širdies įvykio, tai viena istorija.
Tačiau jeigu pacientas jau yra patyręs infarktą, jam atlikta stentavimo procedūra ar šuntavimo operacija, tokie pacientai turi labai pasitikėti gydytojais, laikytis rekomendacijų ir vartoti paskirtus vaistus, nes nuo to priklauso jų tolimesnis gyvenimas ir ligos eiga, pasikartos infarktai ar ne.
Yra tam tikrų žmonių, kurie turi įsitikinimą, kad statinai kenkia, nors iš tikrųjų neteko matyti nė vieno žmogaus reanimacijoje dėl kepenų nepakankamumo, kurį būtų sukėlę statinai. Tačiau reanimacijos pilnos žmonių, sergančių infarktu.
Bet kartais žmonėms vien statino pavadinimas sukelia pašalines reakcijas. Buvo atliktas labai įdomus didelis tyrimas, kuriame pacientus suskirstė į tris grupes. Vieni gavo statiną ir jiems buvo pasakyta, kad tai statinas. Kiti negavo statino ir jiems buvo pasakyta, kad jie jo negauna. Treti gavo placebą, tai yra ne statiną, tačiau jiems buvo pasakyta, kad tai statinas.
Tie, kurie gavo placebą, bet galvojo, kad vartoja statinus, šalutinių reiškinių patyrė net daugiau negu tie, kurie iš tiesų vartojo statinus. Taigi vien pavadinimas gali sukelti pašalines reakcijas. Šis efektas yra aprašytas ir vadinamas nocebo efektu.
Atliekant tyrimus „blogasis cholesterolis“ būtų vienas esminių rodiklių, į kuriuos reikėtų kreipti dėmesį, ar yra svarbūs ir kiti, pavyzdžiui, trigliceridai?
Šiaip svarbiausia yra žiūrėti į „blogąjį“, tai yra mažo tankio lipoproteinų cholesterolį.
Tačiau papildomą riziką kelia ir padidėję trigliceridai. Taip pat bent kartą gyvenime reikėtų išsitirti dar vieną rodiklį – lipoproteiną(a). Tai genetiškai paveldimas rodiklis, kuris gali būti net pavojingesnis už „blogąjį“ cholesterolį.
Vis dėlto reikia vertinti bendrą riziką. Labai svarbus ir lėtinis uždegimas. Jeigu žmogus turi tik padidėjusį cholesterolį, tačiau nėra kitų rizikos veiksnių arba lėtinio uždegimo, šiek tiek didesnis cholesterolis nebūtinai sukels problemų.
Tačiau kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė, kad cholesterolio sankaupos formuosis ant kraujagyslių sienelių. Ypač jeigu kartu yra ir lėtinis uždegimas, kuris yra vienas svarbiausių aterosklerozės vystymąsi skatinančių veiksnių.
Čia jau, matyt, reikia kalbėti ir apie stresą, visą mūsų gyvenseną.
Streso visiškai neišvengsime, tačiau galime išmokti valdyti savo reakciją į stresą.
Viskas prisideda: stresas, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis. Visi rizikos veiksniai yra svarbūs. Kuo jų daugiau, tuo didesnė rizika ir tuo mažesnis cholesterolio lygis turėtų būti siekiamas.
Viską reikia vertinti individualiai. Negalima pasakyti, kad visiems reikia gydymo arba kad visiems jo nereikia. Kiekvienas atvejis yra labai individualus.
Kaip koreguoti cholesterolį be vaistų?
Jeigu primintume nemedikamentinius būdus, kurie padeda kontroliuoti cholesterolio lygį ir palaikyti gerą sveikatą, kokius svarbiausius dalykus išskirtumėte? Kokius maisto produktus rinktis, ko vengti, kiek reikia judėti?
Turime žinoti, kad tai, kas tikrai veikia ir apie ką kalbama visuose kongresuose, yra mityba, konkrečiai Viduržemio jūros regiono mityba. Būtent ši mityba turi daugiausia mokslinių įrodymų, kad yra naudinga mūsų kraujagyslėms ir širdžiai.
Taip pat labai svarbus fizinis aktyvumas. Nereikia iš karto pradėti bėgioti maratonų. Užtenka reguliariai vaikščioti. Nauda prasideda jau nuo maždaug 8 tūkst. žingsnių per dieną. Vaikščiojimas yra labai svarbus. Taip pat tinka bet kokia kita fizinė veikla.
Jeigu kalbame apie fizinį aktyvumą, rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę tokios veiklos, kurios metu sušylama ir pakyla pulsas. Šių dalykų tikrai nereikėtų pamiršti, nes geriausi gydytojai yra judėjimas, maistas ir gamta.
Taip pat labai svarbu atsisakyti hidrintų riebalų ir perteklinio cukraus. Tai vieni didžiausių mūsų priešų.
Žmonėms dažnai kyla klausimų dėl sviesto, riebios grietinės ar lašinukų. Ar tokių produktų reikėtų visiškai atsisakyti, ar svarbiausia yra saikas?
Žinote, daug kas priklauso nuo žmogaus tikslo. Jeigu tikslas yra mažinti svorį, tuomet riebių pieno produktų reikėtų vengti. Geriau rinktis liesesnius produktus ir taip gauti reikiamą baltymų kiekį. Tačiau jeigu kalorijų mažinimas nėra tikslas, tuomet kiekvienas pasirenka pagal savo poreikius. Svarbiausia nepiktnaudžiauti riebalais.
Visur reikia vengti kraštutinumų. Visur turi būti balansas. Aš nesuprantu kraštutinių mitybos krypčių, kai žmogus pasineria į vieną ar kitą kraštutinumą. Lygiai taip pat nėra gerai ir visiškai atsisakyti tam tikrų maisto grupių. Mityba turi būti visavertė ir kokybiška.
Dėkoju už pokalbį.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
