Ligoninės vadovui sveikata sunegalavo liepos pabaigoje. Jis neslėpė, kad infarktas smogęs lyg iš giedro dangaus, mat jokių įspėjamųjų ženklų iš pirmo žvilgsnio nebuvo.
„Jei būčiau žinojęs, būčiau pasidėjęs tą pagalvę anksčiau (juokėsi). Tačiau jokių pirminių simptomų nejaučiau. Nerūkau, esu fiziškai aktyvus, nei antsvorio turiu, mityba, man atrodo, normali. Tai neturėjau jokių veiksnių, kurie didintų riziką.
Aišku, kai atidžiau pasižiūriu atgal, gal dar anksčiau kaip Dievo duotas įspėjimas buvo tai, kad buvo kelias dienas iki infarkto atsiradusi nemiga. Bet juk kaip ir daugelis tokiu atveju galvoja – kad ir kas suskaudo, praeis, tiesiog eini ir darai, ką reikia“, – pasakojo 57-erių vyras.
„Pagalvojau, kad čia gal ir atėjo giltinė pasišnekėti“
Nors visuomenėje yra gerai žinomi tipiškiausi infarkto simptomai, pašnekovas pasakojo, kad jo situacija nebuvo eilinė.
„Viskas prasidėjo staigiai – atsirado didžiulis spaudimas, plėšimas krūtinėje, taip netipiškai. Mes, medikai, galvojame, kad tipiška klinika yra, kai skausmas plinta į ranką, kaklą, nugarą, atsiranda tirpimas, lydi mirties baimė, išpila šaltas prakaitas.
Tai nieko panašaus nebuvo. Prasidėjo tiesiog plėšimas iš vidaus, tik tiek, kad esu gydytojas, tai ir pagalvojau, kad čia gal ir atėjo giltinė pasišnekėti“, – prisiminė jis.
Buvo skubiai išgabentas į Kauno klinikas
Visa laimė, kad viskas įvyko ligoninėje, darbo metu, tad vyras iškart galėjo kreiptis į medikus. Vėliau jis buvo išgabentas į Kauno klinikas – specializuotą centrą, kur buvo atlikta intervencinės kardiologijos operacija.
„Prasidėjo tiesiog plėšimas iš vidaus, tik tiek, kad esu gydytojas, tai ir pagalvojau, kad čia gal ir atėjo giltinė pasišnekėti.“
„Labai džiaugiausi, kad mūsų ligoninėje yra išlikusi stipri reanimacija ir, kaip sakoma, dar neišėjau į dangų. Kai šalia yra ligoninė, priėmimo skyrius, specialistai, jie pakonsultuoja, pasižiūri ir priima sprendimą kviesti greitąją, vežti į klasterį.
Jei namie viskas būtų įvykę, irgi būtų galima kviestis greitąją pagalbą, bet didelė bėda, kad dažnai mūsų žmonės yra kantrūs, galvoja, kad praeis, gal čia skrandis sunegalavo... Taip gali būti ir pavėluojama suteikti pagalbą.
Jei bet kam būnant darbe ar kitur pasidarė negera, gal užėjo koks spaudimas, kosulys, sutriko ritmas, rekomenduočiau kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių. Tik labai svarbu, kad ji būtų kuo arčiau žmogaus“, – pabrėžė jis.
Nors seniau infarktas ar insultas skambėdavo kaip grėsminga būklė su negrįžtamomis pasekmėmis, gydytojas džiaugėsi, kad šiandien taip yra toli gražu ne visada:
„Tikrai reikia lenkti galvą prieš profesionalus, intervencinius kardiologus, radiologus, kurie kasdien dirbdami apšvitos zonoje padaro stebuklus – be atviro pjūvio praplečia kraujagysles, stentuoja, esant reikalui, padaro apeinamąsias operacijas. Reikia džiaugtis, kad Lietuvoje turime tokias galimybes.“
Jei infarktas būtų ištikęs Latvijos kaime, galėjo baigtis kitaip
Pasak pašnekovo, jo atvejis tik dar sykį patvirtina poreikį, kad rajonuose išliktų gyventojams reikalingos paslaugos.
„Žmonės gyvena ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose – čia jie gimdo, serga, tad būtina pagalba, kad ji būtų prieinama ir kvalifikuota. Judesys vien į centralizaciją nėra pats geriausias.
Pavyzdžiui, Latvijoje įvykdyta didelė centralizacija, tai jei būtų infarktas ištikęs kažkur Latvijos kaime, kol mane būtų nuvežę iki Rygos, nu tai tikrai būčiau atidavęs batus. Džiaugiuosi, Dievas šiuo atveju mane apsaugojo“, – kalbėjo G. Ramanauskas.
„Žmonės gyvena ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose – čia jie gimdo, serga, tad būtina pagalba, kad ji būtų prieinama ir kvalifikuota.“
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas džiaugėsi Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos priimtais sprendimais dėl reanimacijos ir kitų paslaugų rajonuose išlikimo. „Matoma, jog yra tikslinga išlaikyti tinklą, ypač įvairių grėsmių fone. Kas žino, gal gali ateiti ta pati Ebola ar dar kažkokia nauja virusinė infekcija? Infrastruktūros palaikymas leidžia visuomenei jaustis stabiliai.
Nekalbame, kad gaisrinė turėtų būti prie kiekvienos trijų namų bendruomenės, bet ir miestelių žmonėms reikia kvalifikuotos medicininės pagalbos. Infrastruktūros nereikia dirbtinai išlaikyti, bet ten, kur yra susiformavę srautai pacientų, centralizacija negerai“, – pabrėžė jis.
Džiaugėsi, kad sistema veikia
Pats savo kailiu patyręs, kaip veikia infarkto klasteris Lietuvoje, G. Ramanauskas teigė, kad pasidžiaugti tikrai yra kuo.
„Sakome, kad Lietuvoj viskas blogai, tai ne viskas – puikiai veikia infarkto, insulto klasteris. Jis apima ir ūminę pagalbą, ir atsistatymą po ligos, tad automatiškai buvau nukreiptas reabilitacijai“, – sakė Jonavos ligoninė vadovas.
G. Ramanauskas pasakojo, kad paskirta reabilitacija Palangoje privertė sulėtinti tempą. Reabilitacija apima ne tik kineziterapeuto, bet ir psichologinę pagalbą, mokoma, kaip valdyti stresą.
Nors vieną kartą patyrus infarktą padidėja rizika jam pasikartoti, pašnekovas konstatavo, kad šių rizikų sunku išvengti.
„Be abejonės, rizikos išlieka, bet tos rizikos visada ir bet kur yra. Šiuolaikinis gyvenimas yra didžiulė rizika. Todėl ir labai svarbu išmokti valdyti stresą, ypač jaunesniems žmonėms, kurie gal į daug ką jautriau reaguoja. Reikia gyvenimo pilnatvę jausti, bet ir nepamiršti saiko, visur reikia proto, ramybės, tada bus ir dvasios pilnatvė“, – sakė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
