Jis teigė, kad būtent įgyvendinus pokyčius šiose srityse kadencijos pabaigoje jaustųsi padaręs tuos žingsnius, kurie reikšmingai galėtų pakeisti situaciją ir gerinti sveikatos sistemos rezultatus.
„Ką tikrai turime sutvarkyti mūsų senstančioje visuomenėje, tai slaugą ir globą. Kol kas tos sistemos veikia per daug atskirai, o ilgalaikės priežiūros paslaugos privalo būti. Taip pat kadencijos pabaigoje turėsime sutarti ir dėl tvaraus finansavimo. (...) Jeigu turėsime finansavimą, bendrą paslaugą, kad pacientas tarp tų dviejų sistemų nevaikščiotų su skirtingais kriterijais, tai bus didžiulis darbas.
Antrasis darbas – vaikų sveikata: tiek mityba, tiek psichotropinių medžiagų prevencija, tiek fizinis aktyvumas ir kiti dalykai turi absoliučiai pasiekti proveržį. Ir trečioji kryptis, sakyčiau, (...) yra valdysena, mūsų sistemos tinklas yra dar tikrai besivystantis“, – kalbėjo jis šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Pasak ministro, reiktų siekti, kad pirminės grandys, kiek įmanoma, nuimtų krūvį nuo aukščiausio lygio specialistų, o ten žmonės patektų pagal „žaliuosius koridorius“.
„Tai čia dar daug turime nudirbti tiek kalbant apie vadybą, tiek dirbinio intelekto įtraukimą, tiek žemesnio lygio specialistų įgalinimą ir kt. Tai čia pradedant nuo akušerijos dalies, tada yra visa oftalomologija, kur optometrininkai gali perimti daugiau krūvio, iš gydytojų slaugytojai pirminėje grandyje ir kitur komandos galėtų nudirbti daug daugiau negu gydytojai.
Ir tada mes galbūt subalansuosime ir eilių klausimą, ir užtikrinsime taiklią pagalbą – tie, kas turi atlikti [darbą] pagal kompetenciją, tą ir atliktų. Tai, sakyčiau, šitie trys dalykai yra esminiai“, – kalbėjo jis, atsakydamas į parlamentarų klausimus.
Didžiausia gyventojų nepasitenkinimas – dėl eilių, didelių išlaidų
Bendrai kalbėdamas apie didžiausias problemas sveikatos sektoriuje ministras konstatavo, kad Lietuvoje išvengiamo mirtingumo rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje.
Pasak jo, fiksuojamas didelis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – jos nulemia 53 proc. gyventojų mirčių, o išvengiamų hospitalizacijų dalis yra netgi didžiausia visoje Europos Sąjungoje (ES) ir siekia 18 proc.
Hospitalinis mirštamumas taip pat yra pakankamai didelis – mirštamumas per 30 d. po hospitalizacijos dėl širdies smūgio (13 proc.) ir išeminio insulto (17 proc.) išlieka vienas didžiausių ES.
„Yra nepatenkinti žmonių poreikiai dėl medicininių tyrimų ir labiausiai žmonės yra nepatenkinti dėl laukimo eilėse bei atstumų. Dar mūsų žmonės nepatenkinti dėl to, kad yra tiesioginės pacientų išlaidos sveikatai. Žinome, kad taip daugiausiai yra dėl vaistų ir odontologijos, bet vis tiek tai yra nedovanotinai didelės išlaidos, kurias žmonės skiria savo sveikatos priežiūrai iš kišenės“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Ministras akcentavo, kad išlieka didelis rizikos veiksnių paplitimas ir sveikatos priežiūros specialistų netolygumai.
Jis atkreipė dėmesį į paauglių el. cigarečių vartojimo mastą – net 35 proc. 15-mečių Lietuvoje garino el. cigaretes per pastarąjį mėnesį, o tai yra didžiausias rodiklis ES.
L. Kukuraičio teigimu, taip problemišku lieka ir alkoholio vartojimas: vienam suaugusiajam Lietuvoje tenka 11,0 litrų gryno alkoholio per metus, kai ES vidurkis siekia 9,8 l.
Auganti problema – nutukimas ir pasyvumas: 74 proc. suaugusiųjų nepakankamai fiziškai aktyvūs (ES – 69 proc.), nutukimo lygis pakilo iki 20 proc. ir viršija ES vidurkį (15 proc.).
Ministras atkreipė dėmesį ir į medikų stygiaus problemą. Kaip nurodoma, šiuo metu Lietuvoje tenka 7,5 slaugytojo 1000 gyventojų, kai ES šis rodiklis siekia 8,5. Iki 2032 m. prognozuojamas virš 8 000 slaugytojų ir virš 700 gydytojų stygius.
Dėl eilių užsibrėžė aiškų kriterijų
L. Kukuraitis išskyrė, kad iš esmės yra numatytos 6 strateginės kryptys situacijai keisti. Pirmas svarbus akcentas yra sveikatos paslaugų prieinamumas ir eilių mažinimas, pacientų laukimo laiko trumpinimas ir specialistų poreikio krūvių subalansavimas.
Ministro aiškinimu, visų pirma norima sumažinti eiles pas tuos gydytojus, kur laukimas yra ilgiausias. Kitaip sakant, siekiama užtikrinti, kad iki 2028 m. 70 proc. vizitų laukimas pas specialistus atitiktų teisės aktų reikalavimus.
„Šiuo metu tarp tų didžiųjų eilių – nuo dermatologo iki kardiologo ir kitur – turime vidurkį, kad 53 proc. žmonių savo eilės sulaukia per įstatyme numatytą laiką. Tai siekis yra apimtis padidinti iki 70 proc. Tai išreiškia tą 30 proc. ambiciją sumažinti eiles. Tai reiškia, kad kur kas daugiau žmonių sulauks kvalifikuotas specialisto pagalbos laiku“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad yra atrinktos 5 pagrindinės paslaugų grupės, kur eilės yra ilgiausios – kiekvienai jų reikia atskiro sprendimo.
„Kiekvienu atveju peržiūrėsime algoritmus, kaip pacientai yra siunčiami, pagal kokias klinikines būsenas, ką galima suvaldyti, kad pas specialistus patektų tie, kuriems labiausiai reikia. Tai kiekvieną šitą algoritmą „išvaikščiosime“ ir tikrai galėsime turėti atvirą atskirą diskusiją apie tai“, – žadėjo L. Kukuraitis.
Siekia sumažinti vaikų apsinuodijimus 15 proc.
Toliau, kaip jau minėta, tarp strateginių krypčių išskiriama vaikų sveikata – šeimai palankios priežiūros standartas bei vaikų ambulatorinio modelio plėtra.
Čia vėl yra numatytas aiškus rodiklis – sumažinti vaikų ir jaunimo apsinuodijimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą 15 proc.
„Kalbant apie vaikų sveikatą, ypač didelį žingsnį norisi žengti dėl apsinuodijimo atvejų, kitaip sakant, psichotropinių medžiagų vartojimo tarp vaikų. Ir tam, kad šitą rodiklį pasiektume, tam turi suveikti visa sistema – ir prevencija, ir kiti dalykai“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Tarp pagrindinių krypčių – ir atsparumas ekstremalioms situacijoms. „Esam įvardinę tiek pasirengusių ligoninių, tiek mokymų, tiek specialistų kiekį“, – sakė ministras.
Nurodoma, kad siekis atnaujinti ne mažiau kaip 10 strategiškai svarbių gydymo įstaigų kritinę infrastruktūrą ir ne mažiau kaip 3 000 specialistų bus apmokyti veikti ekstremaliųjų situacijų ir krizių sąlygomis iki 2028 m.
Duomenimis grįstų sprendimų priėmimas, maksimaliai išnaudojant ir skaitmenines galimybes, dirbtinio intelekto inovacijas, sveika gyvensena ir prevencija bei jau minėtas ilgalaikės priežiūros paslaugų modelio sukūrimas – dar vienos išskiriamos strateginės Vyriausybės kryptys.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
