Viena iš opių problemų, su kuriomis pirmomis darbo dienomis tenka susidurti naujajam sveikatos apsaugos ministrui Linui Kukuraičiui – eilės ir prieinamumas pas gydytojus. Jis akcentuoja, kad problema nėra vienalytė, mat ne pas visus specialistus eilės yra vienodai ilgos. Taip pat jis prasitarė, kad galbūt reikėtų persvarstyti ir siuntimų tvarką, pavyzdžiui, kalbant apie dermatovenerologus.
„Ką supratau besigilindamas į sistemą, kad vis dėlto yra kai kurių paslaugų, kur žmonės nelaukia, tiesiog gali tą pačią dieną, šią ar kitą savaitę užsirašyti ir gauti paslaugas, ir jos yra prieinamos, ir viskas tvarkoje. Bet yra sričių, kur eilės yra labai ilgos, per ilgos.
Ir čia būtinas tam tikras fokusuotas požiūris į tas specialybes ir taiklūs sprendimai. Tai kai mes pradedame pjaustyti dramblį, galime jį ir sunkiai supjaustyti, tad šalia tų bendrųjų sprendimų labai svarbus ir taiklus požiūris.
Pavyzdžiui, dermatologija irgi didelis klausimas, ar neturime vėl persvarstyti, kaip kreipiamasi į dermatologą, ar neturėtų vėl duoti siuntimo šeimos gydytojas ir panašiai. Tai yra daugiau klausimų. Bet tai, kad metus ar dvejus laukia paslaugų prieinamumo, tai yra netoleruotina ir turime ieškoti sprendimų“, – dar būdamas paskirtuoju ministru neseniai kalbėjo jis susitikime su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime.
Be kita ko, jis teikė sieksiantis, kad eilės pas gydytojus sumažėtų bent 30 proc. „Bent kol kas mano toks pirminis [planas] yra nuo dabar nuimto paveikslo, kad po dviejų metų mes turėtume bent 30 proc. mažesnes eiles“, – sakė L. Kukuraitis.
Eilėje Santaros klinikose – 4000 pacientų
Gydytojai savo ruožtu siūlė ieškoti kitų problemos sprendimo būdų, o ne dar labiau šeimos gydytojus užkrauti biurokratine našta.
Šiuo metu norint patekti pas gydytoją dermatovenerologą, priklausomai nuo įstaigos, laukti gali tekti ne tik kelis mėnesius, bet pusmetį, metus ar dar daugiau.
Štai VUL Santaros klinikose eilėje pas šios srities gydytojus laukia net 4000 pacientų. Tiesa, klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas dr. Tadas Raudonis teigė, kad šiemet situacija jau pagerėjusi, mat pernai eilėje buvo net 6000 asmenų.
Nors Santaros klinikos – trečio lygio ligoninė, kur patenkama tik su siuntimu, norintieji pakliūti pas būtent šios įstaigos dermatovenerologus pacientai didelių kliūčių nemato.
„Patekimo be siuntimo tvarka pas gydytojus dermatovenerologus galioja jau kokius 20 metų, tačiau prieš keletą metų buvo įvestas pakeitimas, kad siuntimas reikalingas kreipiantis į trečio lygio dermatovenerologą.
Taigi nors kreipiantis į trečio lygio įstaigą siuntimas yra reikalingas, susidūrėme su tokia spraga, kad universitetinės klinikos turi licenciją teikti tiek antro, tiek trečio lygio paslaugas, todėl pacientai ir toliau reikalauja juos registruoti konsultacijai be siuntimo į Santaros klinikas. Kadangi tokia galimybė egzistuoja, pacientai šitoje vietoje yra teisūs.
Prieš metus laukiančiųjų sąraše dermatologo konsultacijai turėjome apie 6000 pacientų ir ilgiausias laukimo laikas, deja, buvo arti dviejų metų. Tačiau 4000 pacientų buvo tie, kurie neturi siuntimo“, – komentavo T. Raudonis.
Pasak jo, per metus šį sąrašą pavyko sumažinti iki beveik 4000 laukiančiųjų, iš kurių siuntimo neturi apie pusė. „Pradėjome laikytis tokios taktikos, kad siuntimą turintys pacientai patenka greičiau, jiems yra teikiamas prioritetas, nes manome, kad situaciją jau įvertinęs šeimos gydytojas nusprendė, jog tikrai reikalinga dermatologo konsultacija.
Taip pat turime funkcionuojančius „žaliuosius koridorius“ įtariamą odos vėžio diagnozę turintiems pacientams, kai pacientai priimami per 1–2 savaites. Veikia ir skubių konsultacijų kabinetas ūmioms odos būklėms.
Kita vertus, mūsų registratūra pastebi, kad siuntimo reikalavimas pacientams nėra didelė kliūtis – jie paskambina savo šeimos gydytojui ir gauna tą siuntimą. Bet iš esmės tokios tvarkos įteisinimas, kad visi pacientai turėtų turėti siuntimą pas dermatologą tik papildomai apkrautų šeimos gydytojus“, – komentavo gydytojas.
Mažiau noriai kreiptųsi dėl lytiškai plintančių infekcijų
Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva antrino, kad privalomų siuntimų dermatovenerologams rašymas būtų tik dar viena brangų gydytojo laiką švaistanti biurokratinė prievolė. Be to, ji priminė, kad dabartinė tvarka galiojanti ne atsitiktinai.
„Gydytojai dermatovenerologai dažniausiai konsultuoja dėl lytiškai plintančių ligų. Žinoma, yra siekiama, kad jos neplistų, todėl ir sudarytos galimybės pacientui patekti pas specialistą ir gauti gydymą įtraukiant kuo mažiau sveikatos apsaugos darbuotojų.
Jei būtų įvestas privalomas siuntimas, klausimas, kaip elgtųsi pacientas, galbūt jis nebesikreiptų dėl lytiškai plintančių ligų ir jos tik labiau plistų“, – pastebėjo ji.
T. Raudonis patvirtina – tai vis dar ir taip yra labai stigmatizuojama sritis, tad užtikrinti konfidencialumą ir pasitikėjimą tarp paciento ir specialisto yra labai svarbu.
„Pacientams ir taip yra labai nejauku pas mus tiesiai atėjus į konsultaciją pasakoti savo nuotykius, išpažinti, kiek buvo partnerių, tai jeigu tai reikėtų dar ir šeimos gydytojui papasakoti, o tada eiti pas dermatologą, situaciją dar labiau apsunkintume.
Venerinės ligos reikalauja greito patekimo – Santaros klinikose visi pacientai, kurie kreipiasi dėl šitos priežasties, iš esmės yra priimami per vieną du mėnesius“, – sakė gydytojas.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad neretai pacientai geriau renkasi susimokėti ir kreipiasi į privačias klinikas. „Ir čia susiduriame su dar viena problema – šitoje grandyje prapuola nemažai atvejų, kurie turėtų būti oficialiai registruojami Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, nes tai yra oficialiai registruojamos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui raportuojamos infekcijos.
Todėl dalies infekcijų sergamumo rodikliai Lietuvoje, lyginant su Europos vidurkiu, labai stipriai prasilenkia. Pavyzdžiui, sergamumas chlamidioze ir gonorėja Lietuvoje yra maždaug 10 kartų mažesnis negu Europos vidurkis. Tačiau realiai nelabai taip gali būti, kad lietuviai yra tokie sveiki ir neserga pačiomis dažniausiomis lytiškai plintančiomis infekcijomis“, – pastebėjo T. Raudonis.
Laukia naujovės, kuri gali sumažinti eiles
Dar viena didelė pacientų grupė yra tie, kurie į dermatovenerologus kreipiasi dėl įtartinų odos darinių. Pasak T. Raudonio, iš 4000 laukiančiųjų eilėje beveik 2500 būtent laukia onkodermatologo konsultacijos.
Vis tik čia matoma daugiau šviesos tunelio gale – gydytojai viliasi, kad situaciją šioje vietoje turėtų pagerinti netrukus startuosianti telemedicinos paslauga.
„Jau dvejus metus dirbame su teledermatologijos projekto įgyvendinimu, kuriuo siekiama, kad kiekvienas Lietuvoje dirbantis šeimos gydytojas turėtų savo kabinete dermatoskopą. Šitas reikalavimas įsigalioja nuo 2028 metų, ir per tuos ateinančius dar porą metų mūsų tikslas yra apmokyti visus šalies šeimos gydytojus, kad jie galėtų atlikti pirminę odos darinių patikrą. Tai būtų reali nauda ir realus krūvio sumažinimas specialistams“, – pabrėžė gydytojas.
Jolanta Česienė (nuotr. ligoninės) Teledermatologijos paslaugos idėja tokia: jeigu šeimos gydytojas aptinka įtartiną, jam nepatinkantį darinį, gali užfiksuoti jį ir perduoti įvertinti dermatovenerologui paties paciento jam nesiunčiant.
„Būtų įpareigojimas specialistui per 7 darbo dienas pateikti atsakymą. Tai galbūt tai irgi šiek tiek padės spręsti eilių problemą. Nes tikrai sulaukiame daug pacientų, kuriems nerimą kelia vienas ar kitas odos darinys“, – komentavo A. Astafjeva.
T. Raudonis vylėsi, kad tokia paslauga startuos dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Daug dermatologų dirba privačiai
A. Astafjeva kartu atkreipė dėmesį į kone vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl eilės pas dermatologus tokios didelės – tai specialistų, dirbančių viešose gydymo įstaigose, trūkumas.
„Specialistų, dirbančių su ligonių kasų sutartimis, tikrai yra pakankamai mažai, įstaigos deda didžiules pastangas, kad juos įdarbintų. Tačiau esminis šioje vietoje yra darbo užmokesčio konkurencingumas. Aišku, svarbu ir darbo sąlygos, bet, kiek teko girdėti, ir viešosiose įstaigose jos tikrai yra pakankamai geros. Tad turbūt pagrindinis kriterijus yra darbo užmokestis.
Bet dėl tų ilgų eilių mes nesame vieninteliai Europoje, daug kur yra tokia pati situacija. Didelis pliusas, kad yra vadinamieji žalieji koridoriai – jie yra pakankamai efektyvūs, jeigu žmogui tikrai įtariamas piktybinis darinys, jis gali patekti greičiau.
Jei žmogus serga lėtine odos liga, kai pacientas lankosi reguliariai, tokiu atveju jie irgi gauna paslaugas, nors, aišku, eilės išlieka. Bet, kaip ir sakau, problema yra būtent specialistų, dirbančių su ligonių kasomis, skaičius“, – komentavo ji.
Pakaktų ir šeimos gydytojo konsultacijos?
Be to, gydytoja sutiko, kad kitą kartą sprendžiant tam tikras odos problemas pakaktų ir šeimos gydytojo patarimo.
„Žinote, labai dažnai pacientai sako: „Aš turiu, nežinau, spuoguotą veido odą ir man reikia siuntimo pas dermatologą.“ Iš tiesų su pacientu aptarus situaciją, odos higieną, rekomendavus kosmetologą, įvertinus situaciją, galima dalį problemų išspręsti ir šeimos gydytojo kabinete.
Aišku, kai jau nebėra efekto ar kyla daugiau problemų, natūralu, kad tada nukreipiame pas gydytoją specialistą dermatologą. Bet yra taip, kad daug metų įsisenėjusi praktika, kad pacientai, pamatę kokį bėrimą, nors vėliau gal jie ir praeina, vis tiek nori kreiptis į dermatologą. Tačiau jeigu pacientai pasikonsultuotų su šeimos gydytoju dėl daugumos bėrimų, greičiausiai problemą išspręstų vietoje“, – komentavo šeimos gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
