Šiuo metu sunegalavęs ir dirbti negalintis žmogus įprastu atveju privalo kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Nesvarbu, žmogus rimtai susirgo ar lengvai sunegalavo, pavyzdžiui, peršalo ar apsinuodijo maistu.
Taip pat taisyklės apibrėžia, kad gauti nedarbingumą nuotoliu vienai ar kelioms dienoms (priklausomai nuo įstaigos), šiuo metu galima tik tuo metu, kai šalyje iki atitinkamo lygio padidėja sergamumas užkrečiamosios viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
2 pirmas dienas ir taip apmoka darbdavys
Pagal dabartinę tvarką apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Kaip nurodo „Sodra“, darbdavio apmokama ligos išmoka negali būti mažesnė negu 62,06 proc. ir didesnė negu 100 proc. išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios ligos dienos „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio (KU) dydžio ligos išmoką.
Asmenims, kurie laikinai nedarbingi dėl audinių, ląstelių ar organų donorystės transplantacijai, „Sodra“ nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos moka 77,58 proc. KU dydžio ligos išmoką.
„Sodros“ mokama ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio už praėjusį ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.
Iš mokamos ligos išmokos išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį apskaičiuojamos ligos išmokos, negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praėjusį ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio.
Inicijavo pokyčius dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo
Marijos Jakubauskienės vadovavimo SAM metu registruotos įstatymo pataisos, kuriomis siekta koreguoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką.
Pagal ją su darbdaviu susitaręs žmogus tokiu atveju pirmąsias dvi ligos dienas galėtų gydytis namuose nesikreipdamas į gydytojus vien dėl formalumo, kad gautų „biuletenį“. Darbdaviui pritarus, ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tačiau be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Jei liga pasirodytų rimtesnė, nuo trečios dienos nedarbingumo išmoką jau mokėtų „Sodra“.
Tiesa, įstatymo formuluotės buvo švelninamos – tokia tvarka nebūtų prievolė, bet darbdavio pasirinkimo reikalas. Be to, niekas neuždraustų esant poreikiui ir iškart susirgus tą pačią dieną kreiptis į šeimos gydytoją.
Įsigaliojus įstatymo keitimui, siekdamas darbuotojui užtikrinti ligos išmoką, darbdavys turėtų apie ligą informuoti „Sodrą“ – duomenis apie sergantį asmenį pateikti per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą.
Per tą laiką galėtų priimti 92 813 pacientų
2024 m. duomenimis, vienai arba dviem dienoms (be tolimesnio pratęsimo) išduota 92 813 nedarbingumo pažymėjimų. „Pacientų, kuriems NP išduotas tik vienai arba dviem dienoms, vizitai pas gydytojus bendrai sudėjus truko 1 392 195 minutes.
Tai sudaro 5 proc. nuo visų išduotų nedarbingumo pažymėjimų ir užima daugiau nei 12-os medicinos darbuotojų metinį darbo laiką, per kurį būtų galima priimti 92 813 pacientų“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Pasak pataisų, pagrindinės tokių „biuletenių“ išdavimo priežastys yra ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, virusų sukelti gastroenteritas ir kolitas, ūminis nazofaringitas.
„Visais išvardytais atvejais įprastai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojant gerti daug skysčių ir (arba) naudoti nereceptinius antipiretikus. Tokie simptomų malšinimo būdai paprastai pacientams yra žinomi ir nereikalauja vizito pas šeimos gydytoją.
Lankymasis pas asmens sveikatos priežiūros specialistus vien tik dėl NP ne tik eikvoja paciento asmeninį laiką, šiam be reikalo vykstant į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, bet ir kelia riziką paties paciento ir kitų tuo metu gydymo įstaigoje besilankančių asmenų sveikatai dėl galimybės užsikrėsti kitomis virusinėmis infekcijomis“, – dėstoma pataisų projekte.
Pažymėta, kad siūlomi pakeitimai taip pat atitinka daugelio Vakarų ir Šiaurės Europos šalių praktiką, kur nedarbingumo pažymėjimo dažniausiai nereikalaujama pirmosiomis ligos dienomis, o sprendimai grindžiami darbuotojo ir darbdavio tarpusavio pasitikėjimu.
Projekto likimas dar neaiškus
Vis tik pasikeitus SAM vadovybei kol kas nėra aiškus šios iniciatyvos likimas. Kaip nurodė ministerijos atstovė, iniciatyvos nėra atsisakyta, tačiau nauja ministerijos vadovybė turės nuspręsti, ar projektą tęsti.
„Ši iniciatyva buvo pradėta ir palaikoma šeimos gydytojų asociacijų, prie jos dirbo Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, projektas gavo pritarimą iš daugumos profesinių sąjungų ir dalies darbdavių organizacijų. Liko neišspręsta, kaip sudaryti sąlygas tokia tvarką taikyti ir turintiems daugiau nei vieną darbdavį.
Skaičiai rodo, kiek tai aktualu: per metus apie 2 mln. dienų praleidžiami dėl ligos, o iš jų – apie 100 000 dėl pirmųjų dviejų dienos ligų“, – komentavo komunikacijos skyriaus patarė nerija Kaulakienė.
Ji pridūrė, kad šiuo metu yra rengiamas XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas ir dar vyksta diskusijos, po kurių paaiškės ir šios idėjos ir minimo įstatymo projekto perspektyva.
Įžvelgė neva masinį piktnaudžiavimą „biuleteniais“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad visai neseniai pasikvietusi tuo metu dar būsimą sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kamantinėjo, kaip gi jis privers sveikatos sistemos variklį veikti efektyviau.
Susitikimo metu liberalas Simonas Gentvilas teikė duomenis, kurie neva pagrindžia, kad dalis lietuvių įsigudrinę sukčiauti ir nedarbingumo pažymėjimus gauna net nesirgdami. Jis būtent čia siūlė ieškoti prarandamų lėšų sveikatos sistemai pastiprinti.
„Sakote, trūksta pinigų, turiu pasiūlymą, kur gauti milijardą. (...) Pagal pernai metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskaičiavimus lietuviai vidutiniškai serga 26 dienas per metus dėl ligos. Tai yra masyvus piktnaudžiavimas biuleteniais“, – tvirtino Seimo narys.
Pasak jo, jeigu Lietuvoje yra 230 darbo dienų, tai esą lietuviai oficialiai serga kas devintą. „Gauna biuletenį, išeina iš darbo. Lietuviai yra pirmaujantys, latviai serga 21 dieną, lietuviai – 26. Mes sergame penktadaliu daugiau už latvius. Austrai yra trečioje vietoje – serga 17 darbo dienų. Tai mes už austrus trečdaliu daugiau praleidžiame nedarbo. Tai yra milijardas, manau, tikrai daugiau.
Ar jūs galit pažadėti sugrąžinti, pažaboti piktnaudžiavimo lygmenį, kad bent sugrįžtume į Latvijos lygmenį? Netikiu, kad latviai tiek sveikesni, kad lietuviai penktadalį už latvius daugiau praleidžia darbo rinkoje. Ir tai yra neišdirbtos valandos, piktnaudžiavimas, tai yra pinigai, kurių jums reikia socialinėms paslaugoms, slaugai ir t.t.
Ar galime sukirsti rankomis ir pasakyti, kad po dviejų metų, jūsų kadencijos pabaigoje, nebūsim pirmaujantys pagal biuletenių skaičių, pagal viso pasaulio išsivysčiusių ekonomikų parametrą? Ar galiu paprašyti, kad jūs galėtumėte įsipareigoti sutaupyti bent penkias dienas biuletenių piktnaudžiavimo, nes tai yra piktnaudžiavimas ir visi tą supranta“, – samprotavo S. Gentvilas.
L. Kukuraitis sutiko čia matantis problemą, tačiau teigė dar ieškosaintis sprendimų. „Aš irgi vertinu, kad tai yra problemiška. Norėtųsi kažkaip tokiose situacijose būti vidurkiuose. Atrodo, kad tas piktnaudžiavimas neretai yra darbo santykių problema, kai žmonės ima biuletenius spręsti savo darbo santykius atleidimo ir kitais momentais ir matome, kaip lengvai tai nutinka. Tai pritariu, kad tai yra problema“, – kalbėjo jis.
Kitos šalys nereikalauja „biuletenio“ nuo pirmos ligos dienos
Šeimos gydytojai tokius pareiškimus vertino kritiškai ir ragino kurti pasitikėjimu su pacientu grįstus santykius.
Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkės Almos Astafjevos manymu, nėra iki galo atsakinga viešinti tik vienus, iš bendro konteksto ištrauktus duomenis.
„Minimą statistiką patvirtinančios ataskaitos neradome, tačiau, jei ir yra tokie skaičiai, jie pagrindžiami labai paprastu dalyku. Turime didelius nedarbingumo skaičius, nes kitos šalys tiesiog neprašo nedarbingumo pažymėjimo nuo pirmos dienos.
Taigi natūralu, kad išsiskiriame iš kitų Vakarų ar Šiaurės Europos šalių, kur yra visai kitokios nedarbingumo išdavimo taisyklės. Tad negalima kaltinti, kad sistemoje kažkas piktnaudžiauja. Kitose šalyse žmonės lygiai taip pat serga, tik sistema nereikalauja nedarbingumo pažymėjimo nuo pat ligos pradžios.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose darbdaviai iš viso neprašo nedarbingumo, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje prašo tik nuo aštuntos dienos, Norvegijoje – priklausomai nuo darbdavio nuo trečios–aštuntos dienos. Taigi nieko keisto, kad visose ataskaitose mes atrodysime labai blogai tiesiog dėl to, kad yra mūsų labai griežtos nedarbingumo išdavimo taisyklės.
Tai dėl tokių ataskaitų duomenų – labai geras pavyzdys, kai pasakoma „A“, kad štai tokia bloga situacija Lietuvoje, bet nepasakoma „B“, kad mūsų sistema yra tokia“, – komentavo ji.
Darbdaviai entuziazmu nedega
Savo ruožtu darbdaviai sako nedegantys entuziazmu keisti dabartinę nedarbingumo išdavimo tvarką.
„SAM siūlymą leisti ribotą skaičių dienų sirgti be gydytojo pažymos vertiname atsargiai. Darbdavys nėra medikas ir negali objektyviai nustatyti, ar darbuotojas iš tiesų yra nedarbingas, ar tiesiog nori dar vienos apmokamos laisvos dienos.
Todėl, jeigu toks modelis būtų įvedamas, jis turėtų būti lankstus – darbdavys ir darbuotojas galėtų susitarti, bet tai neturėtų tapti automatine pareiga darbdaviui. Darbdaviui kilus įtarimams, kad darbuotojas piktnaudžiauja, darbdavys turėtų galėti atsisakyti suteikti laisvadienį be gydytojo pažymos. Kitu atveju, kyla rizika, kad piktnaudžiavimo tik daugės“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
