Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu.
Įvardijo, kokias problemas spręs pirmiausia
Ministraujate beveik dvi savaites. Kokie pirmieji jūsų darbai ir kokias problemas imatės spręsti pirmiausia?
Viena pirmųjų problemų, apie kurios egzistavimą žinojau ir anksčiau – kas ketvirtį mūsų ligoninės ir sveikatos priežiūros įstaigos klausia, ar apmokėsime virškvotines paslaugas. Tas, kurios viršija įrašytąsias sutartyje. Jos yra labai svarbios, nes paslaugos suteiktos, vadinasi, išlaidos patirtos, ir jeigu bus pinigų, įstaigoms pavyks subalansuoti biudžetus. Jeigu pinigų nebus ir iš mūsų pusės nebus apmokama, dalis įstaigų dirbs nuostolingai.
Šis klausimas yra labai jautrus. Daugelis merų klausia, ar savivaldybėms pavaldžios įstaigos gaus finansavimą. Jau kalbėjausi su premjeru, rengiu Vyriausybės protokolinį nutarimą, kad apsispręstume dėl visų metų.
Sprendimai būtų priimami ne kas ketvirtį, bet dėl visų metų: kurio lygio paslaugos būtų apmokamos, nes iš viso yra penki paslaugų lygiai. Tai rengiu kartu su Finansų ministerija, turbūt reikės suderinti pozicijas.
Ar galima manyti, kad daugiau paslaugų bus apmokama?
Tai reiškia, kad tos paslaugos, kurių jau suteikta daugiau, bus apmokėtos, ir tai leis sveikatos priežiūros įstaigoms subalansuoti biudžetus. Tai labai svarbus sprendimas. Kol kas Vyriausybės nutarimo neturime, bet einame to link.
Kiek realu, kad sumažinsite žadėtas 30 proc. eiles pas gydytojus? Kaip tai darysite?
Žiūrint į ilgiausias eiles, kur laukiama metus ir ilgiau, 30 proc. yra absoliutus minimumas. Būtų net per mažai, jeigu eilės sumažėtų tik tiek.
Yra begalė problemų. Eilės – labai kompleksinis klausimas. Kai kur eilių visiškai nėra – per išankstinės registracijos sistemą užsiregistruoti pas daugelį specialistų galima jau po kelių valandų. Tačiau kitur tenka laukti pusmetį ar ilgiau.
Todėl problemas reikia spręsti tose konkrečiose specialistų grupėse, kuriose jos kyla: dermatologų, neurochirurgų, vaikų odontologų, okulistų, oftalmologų. Šiose srityse eilės labai didelės. Jau kalbuosi su Ligonių kasos direktoriumi ir mūsų specialistais, kurie diegia įvairias skaitmenines sistemas, palengvinančias ir spartinančias darbą.
Peržiūrėsime kelius, kaip pacientas patenka pas tuos konkrečius gydytojus. Galbūt dalį krūvio galime nuimti ir perleisti šeimos gydytojams, kad specialistai priimtų tik sudėtingesnius atvejus. Kiekvieną iš šių sričių išnagrinėsime ir padarysime, kad eilės būtų maksimaliai trumpos.
Mokyklose – nemokamas maitinimas ir švediškas stalas
Kaip ligoninės pasiruošusios Rusijos grėsmei?
Tai irgi labai kompleksinis klausimas, pradedant nuo infrastruktūros. Kiek ligoninėse gali būti teikiamos vadinamosios požeminės paslaugos? Šia kryptimi judama ir rengiami projektai, kad tai būtų realizuota visa apimtimi.
Gana toli pažengėme ir specialistų parengimo srityje – esame daug labiau pasiruošę nei mūsų šalys partnerės, Baltijos šalys ir kitos. Šioje srityje padarėme proveržį: viceministras Skirmantas Krunkaitis kartu su mūsų delegacija vežasi Estijos ir Latvijos delegacijas į Ukrainą, kad pamokytų, kaip pradėti tai daryti. Esame padarę pakankamai daug. Žinoma, tempo mažinti negalime, ir netrukus būsime viena geriausiai pasiruošusių sveikatos sistemų pagal gebėjimą reaguoti į grėsmes.
Vienas iš jūsų tikslų ateinant ministrauti buvo riboti arba panaikinti mobiliuosius telefonus mokyklose. Kaip įsivaizduojate, kaip tai padaryti?
Tai iš tiesų yra švietimo, mokslo ir sporto ministrės sprendimas, o gal net ir visos Vyriausybės. Aš labiau palaikyčiau nacionalinį sprendimą – kad Vyriausybė arba ministerija nustatytų vienodą tvarką visose mokyklose. Dabar palikta galimybė apsispręsti pačioms mokykloms.
Man atrodo, kad tai sukuria nelygiavertes sąlygas vaikams, šeimoms ir mokykloms. Dėl to pasisakyčiau už nacionalinį sprendimą, kad iki tam tikro amžiaus telefonai būtų ribojami – tai jau daroma kai kuriose mokyklose, ir tai tikrai galime įgyvendinti.
Taip pat noriu realizuoti kitą sprendimą mokyklose – nemokamą moksleivių pradinukų maitinimą iki 4 klasės, kad jis būtų organizuojamas sveiko maisto ir švediško stalo principu. Tai labai sumažina išmetamo maisto kiekius, ką turime dabar, kai veikia nemokamas maitinimas.
Už kokius pinigus tai darysite?
Lietuvoje vieną pradinukų klasę nemokamai maitinti kainuoja apie 20 mln. eurų. Dėl to esame sutarę Vyriausybės programoje: iki šios kadencijos pabaigos ikimokyklinukams ir vaikams iki 4 klasės maitinimas bus nemokamas. Mano interesas – kad maistas būtų sveikas, o vaikai turėtų galimybę rinktis švediško stalo principu, kaip tai daroma Skandinavijoje, Estijoje ir kitur.
Net ir Lietuvoje kai kurios mokyklos įrodo, kad taip vaikai ugdo sveikos gyvensenos įgūdžius. Tai didžiulė investicija į ateitį – kiekvienas į šią programą įdėtas euras vaiko gyvenimo cikle ateityje atsiperka dvigubai.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
