eilės

Ilgomis eilėmis nepatenkintiems gyventojams vis dažniau už sveikatos paslaugas nemažus pinigus tenka susimokėti iš savo kišenės. Nors daug kas paburnoja, kad ir taip moka mokesčius, o paslaugos negauna, politikai ir medikai atkerta, jog laikas nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną. Dar daugiau – svarstoma, kokie galėtų būti nauji paslaugų apmokėjimo modeliai.

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Šią savaitę Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, likusiuose dviejuose transporto eilės auga, patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) . Kaip BNS sakė tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienio ryto duomenimis, Medininkų pasienio kontrolės punkte padėtis per parą beveik nepakito, iš Lietuvos čia susidariusi apie 500 vilkikų eilė, didžioji dalis jų – apie 350 – stovi laukimo aikštelėje. Laukti eilėje vairuotojams tenka apie 55 valandas.

Valstybinės ligonių kasos delegacija praeitą savaitę dalyvavo Paryžiuje vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) jau 12-tą kartą surengtame kasmetiniame biudžeto ir sveikatos apsaugos specialistų tinklo susitikime.

Kauno pacientams gerai pažįstamas ir mylimas šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas apgailestavo, kad medikai Lietuvoje šiandien yra paversti kažkokiais biurokratais, o gydymo procesas kiek nustumtas į šalį. Pasak jo, gydytojas ilgus metus mokosi ne tam, kad suvedinėtų duomenis į kompiuterį, bet užsiimtų tiesioginiu savo darbu.

Vis daugiau žmonių skundžiasi ilgėjančiomis eilėmis prie odontologų kabinetų poliklinikose. Kai kuriems tautiečiams sugedus dantims tenka laukti tris, o kartais ir šešis mėnesius. Medikų teisių gynėjai atkerta – kitaip nebus: kol poliklinikos nemokės didesnių algų ir negerins darbo sąlygų, jauni specialistai ir toliau dirbs privačiame sektoriuje ar net užsienio šalyse.

Visuomenė vis dažniau renkasi regionų gydymo įstaigas – žmonės pastebi, kad mažesniuose šalies miestuose jie gali ne tik išvengti milžiniškų eilių, bet ir gauti itin aukšto lygio gydymą, įsitikinę medicinos specialistai. „Pastebime, jog pacientai ieško, kokiame rajone jie gali reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti greičiau.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie svarbiausius pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Teigiama, kad jie padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją ir gauti reikalingas paslaugas, gydytojams didės atlyginimai ir mažės administracinė našta. Taip pat gyventojams gerės antibiotikų ir kai kurių medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.