eilės

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad kai kurios gydymo įstaigos išbandys praktiką registruoti pacientus ne pas konkretų gydytoją, o į tam tikros srities specialisto kabinetą. Šiuo pilotiniu projektu siekiama įsitikinti, ar jis padės sumažinti eiles, ir patikrinti gyventojų reakciją.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) skelbia, kad pavyko reikšmingai sumažinti eiles pas gydytojus kardiologus – laukimo laikas sutrumpėjo nuo trijų–keturių mėnesių iki trijų savaičių. „Kardiologijos klinikos veiklos ašis – pacientai. Kartu su komanda nuosekliai dirbome, kad jiems taip reikalingos gydytojų kardiologų paslaugos taptų prieinamesnės.

Eilių mažinimas gydymo įstaigose ir paslaugų prieinamumo gerinimas – nuo pirmųjų darbo dienų naujosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės akcentuotas prioritetas. Aiškėja, kaip ketinama tą padaryti. Po dalies medikų organizacijų kritikos Vyriausybės programai, kad joje trūksta konkretumo, kaip vardijamus tikslus ketinama pasiekti, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete ministerijos vadovybė pristatė programos įgyvendinimo priemones.

Gydytojai neslepia – kasdien tenka susidurti ne tik su nepatenkintais, sveikatos problemų išvargintais pacientais, bet ir jų artimaisiais bei neretai pasipilančiomis pretenzijomis. Vis tik kartu apgailestaujama, kad pačių gydytojų emocinės sveikatos klausimas dar lieka paraštėse. Kartais nepasitenkinimas ir pretenzijos kyla dėl pačių pacientų išsigalvojimo ar sąmoningumo stokos, perdėtų lūkesčių. Dalimi atvejų tai nulemia ir patys gydytojai arba sveikatos sistemos problemos.

Nors gyventojai nepaliauja skųstis eilėmis ir sunkiu prieinamumu pas medikus, šie pasakoja, kad dalį jų darbo apskritai sudaro ne klinikinių problemų, o biurokratinių ir socialinių klausimų sprendimas. „Įsivaizduokite, susirgęs nedarbingumo pažymėjimo ateina bedarbis, nes to reikalauja Užimtumo tarnyba, skamba kaip absurdas“, – pažymi šeimos gydytoja Alma Astafjeva.

Dėl ilgų eilių besiskundžiantiems pacientams medikai siūlo išeitį – apmokestinti vizitus pas šeimos gydytojus ir specialistus. Taip, kaip yra, pavyzdžiui, Danijoje ir Prancūzijoje. Priemoka už vizitą esą galėtų būti apie 20 eurų. O jei neatėjai užregistruotu laiku – mokėk 30 eurų. Kai kurie kalbinti pacientai sutiktų mokėti dešimt, dvidešimt eurų, o kiti stoja piestu – mokame mokesčius, todėl medicina turi būti nemokama. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei ir mirštamumas nuo jų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje. Negana to, esame tarp „lyderių“ ir europiniame kontekste. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi skelbia, kad situacija turėtų gerėti, mat nuo gegužės 25 d. įsigalios kardiologiniams pacientams svarbios naujovės. Higienos instituto duomenimis, 2023 metų mirčių struktūroje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė net 52,1 proc.

Gavęs siuntimą specialisto konsultacijai pacientas gali pats pasirinkti, pas kokį konkretų gydytoją ir kurioje įstaigoje registruotis. Tačiau poliklinikos neslepia, kad jei pas vienus gydytojus pacientų eilės nutįsta mėnesiams, pas kitus būtų galima patekti daug greičiau.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė svarbiam pokyčiui – nuo kitų metų kai kuriuos ortodontinius aparatus vaikams, turintiems įvairių dantų bei žandikaulių anomalijų, galės skirti ir gydytojai odontologai. Šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti paslaugų laukimo eiles. Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė su Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovais antradienį aptarė, kaip tobulinti e-sveikatos sistemos veiklą. Kaip skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai, artimiausiu metu e-sveikatos sistemos naudotojų laukia naujovės, kurios sveikatos priežiūrą padarys labiau prieinama ir efektyvesne.

Kalėdų laikotarpis daugeliui asocijuojasi su jaukumu ir dovanų paieška, tačiau dažnai šį laiką lydi nerimas, skuba ir nepasitenkinimas. Andrius Užkalnis pastebėjo, kad prieškalėdinė karštinė prekybos centruose perauga į pasipiktinimo bangą, kuri gadina nuotaiką visiems. Psichologas Edvardas Šidlauskas paaiškino, iš kur tai kyla, ir patarė, kaip elgtis.

Lietuvoje didėjant ir nesibaigiant eilėms pas kardiologus, į tai sureagavo ir specialiosios institucijos. Eilės pas kardiologus šiuo metu šalyje siekia kelis tūkstančius, anot specialistų, yra daug lemiančių veiksnių, dėl ko jos tokios ilgos išvis pasidaro.   Pasak Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos, labai didelis kardiologų poreikis atsiranda, nes tai širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos iš dažniausių.

Naujoji Vyriausybė trečiadienį pristatytoje programoje pagrindiniais siekiais sveikatos priežiūros srityje įvardija administracinės naštos mažinimą medikams bei pacientų eilių trumpinimo klausimą. „Trumpinsime eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams. (...) Gerinsime gydymo įstaigų infrastruktūrą trūkstamoms paslaugoms suteikti.

Lietuvą apskriejo žinia, kad Lazdijuose žaisdamas krepšinį sukniubo ir mirė vyras. Kas konkrečiai nutiko, nustatys tyrimas. Tačiau neatmetama, kad žmogui galėjo sustreikuoti širdis, o medikai perspėja gyventojus dėl širdies ligų ir kada nedelsiant kreiptis į gydytojus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19 val. 25 min. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo dar vienas vyras (gim. 1970 m.). Atvykę medikai konstatavo mirties faktą.

„Yra didžiulė atskirtis: pati brangiausia pagalba ir sudėtingiausi atvejai suplaukia į viešojo sektoriaus įstaigas, o pelningesnes „razinas“ susirenka privatus sektorius“, – nūdienos realijas konstatuoja skubios pagalbos gydytojas Karolis Kilčauskas. Pasak jo, šiandien sveikatos sistemos traukinys garma į nebūtį – dešimtmečiais nesugebama iš esmės apsispręsti, kaip organizuoti medicinos paslaugas.

Sveikatos sistemoje ruošiami nauji pokyčiai – receptus kompensuojamiems vaistams ir siuntimus pas specialistus valstybės apmokamoms paslaugoms galėtų išrašyti ir privačios įstaigos, neturinčios sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK). Ji pati patikina, kad tai padėtų viešąją sistemą atkimšti nuo eilių. Vis tik Seimo nariai kelia klausimą, ar taip tik nebus atvertos durys didesnei sistemos privatizacijai.

30 tūkstančių eurų į rankas – tokią premiją mokės Alytaus savivaldybė kiekvienam atvykstančiam trūkstamos specialybės gydytojui. Pinigų dalybų miestas ėmėsi neapsikentęs medikų trūkumo. Naujiena iškart davė rezultatų – solidi išmoka į Alytų jau priviliojo vieną urologą. Penkiaženkles sumas jau siūlo ne vienas regionas, visgi gydytojai pabrėžia, kad vienkartinė išmoka nėra panacėja, o ir savivaldybių iždai gali greitai išsekti.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Mokslo metams prasidedant miestus kausto spūstys, nes vaikus tėvai veža į darželius, kurie neretai būna ne tuose rajonuose, kuriuose šeimos gyvena. Tėvai alternatyvų savo rajono darželiams ieško, nes būriai vaikų kasmet lieka už brūkšnio ir į savo rajono darželius nepatenka.  Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė žadėjo per 2 metus darželių tinklą plėsti tam, kad sumažintų judančių tėvų srautą rytais ir ugdymo įstaigos būtų kuo arčiau namų.

Misija laiku patekti pas gydytoją, panašu, darosi visai neįmanoma. Gyventojai sako, kad registracija internetu ne tik stringa, bet kai kurie gydytojai tokiu būdu apskritai nepasiekiami. Telefonai tuo metu užimti, tad prie įstaigų nusidriekia net gyvos eilės. Gyventojai stebisi, kodėl dvidešimt pirmame amžiuje, kai technologijos naudojamos praktiškai visur, norint patekti pas gydytojus tenka būriuotis į gyvą eilę.

Aidas neslepia pasipiktinimo Migracijos departamento tvarka, skundžiasi diskriminacija. Dvi dienas iš eilės stovėjęs eilėje po kelias valandas liko neaptarnautas. Tuo tarpu Migracijos departamentas atkerta, jog, jeigu tvarkos pakeitimai laikomi manipuliacija, tai paprasčiausiai – kliento nuomonė, todėl tvarkos keisti neketina.

Nesibaigiančios, mėnesiais ir net metais išsitęsiančios eilės pas gydytojus – įsišaknijęs sopulys sveikatos sistemoje. Kol pacientai kenčia, o medikai vos spėja suktis, valdžia sakosi ėmusis veiksmingo būdo joms sumažinti – išskirtos prioritetinės specialybės, tad reikalingiausi gydytojai galės suteikti daugiau paslaugų. Apie planą suvaldyti eiles sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė dar praėjusių metų pradžioje.

Eilės pas medikus nenustoja stebinti gyventojų. Štai norint patekti gydymui pas ortodontą Žalgirio klinikoje, siūloma registruotis į 2–3 metų laukimo eilę talonėliui gauti. Įstaiga aiškina, kad dėl gydytojų stygiaus tokia situacija – visoje Lietuvoje, mat konkuruoti su daug didesnius atlyginimu siūlančiais privatininkais niekas neišgali.

Nors žmonės nesiliauja skųstis, kad eilės pas gydytojus specialistus didžiulės, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, jog patys gyventojai ne visada išnaudoja visas galimybes. Be to, dalimi atveju pacientas turėtų būti priimtas tą pačią dieną arba be siuntimo. Nors siuntimą tam tikroms paslaugos pacientas gauna apsilankęs pas šeimos gydytoją, rinktis specialistą jis gali ir iš kitos įstaigos – nebūtinai tos poliklinikos, kur yra prisirašęs.

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc.

Ilgomis eilėmis nepatenkintiems gyventojams vis dažniau už sveikatos paslaugas nemažus pinigus tenka susimokėti iš savo kišenės. Nors daug kas paburnoja, kad ir taip moka mokesčius, o paslaugos negauna, politikai ir medikai atkerta, jog laikas nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną. Dar daugiau – svarstoma, kokie galėtų būti nauji paslaugų apmokėjimo modeliai.

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Šią savaitę Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, likusiuose dviejuose transporto eilės auga, patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) . Kaip BNS sakė tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienio ryto duomenimis, Medininkų pasienio kontrolės punkte padėtis per parą beveik nepakito, iš Lietuvos čia susidariusi apie 500 vilkikų eilė, didžioji dalis jų – apie 350 – stovi laukimo aikštelėje. Laukti eilėje vairuotojams tenka apie 55 valandas.

Valstybinės ligonių kasos delegacija praeitą savaitę dalyvavo Paryžiuje vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) jau 12-tą kartą surengtame kasmetiniame biudžeto ir sveikatos apsaugos specialistų tinklo susitikime.

Kauno pacientams gerai pažįstamas ir mylimas šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas apgailestavo, kad medikai Lietuvoje šiandien yra paversti kažkokiais biurokratais, o gydymo procesas kiek nustumtas į šalį. Pasak jo, gydytojas ilgus metus mokosi ne tam, kad suvedinėtų duomenis į kompiuterį, bet užsiimtų tiesioginiu savo darbu.

Vis daugiau žmonių skundžiasi ilgėjančiomis eilėmis prie odontologų kabinetų poliklinikose. Kai kuriems tautiečiams sugedus dantims tenka laukti tris, o kartais ir šešis mėnesius. Medikų teisių gynėjai atkerta – kitaip nebus: kol poliklinikos nemokės didesnių algų ir negerins darbo sąlygų, jauni specialistai ir toliau dirbs privačiame sektoriuje ar net užsienio šalyse.

Visuomenė vis dažniau renkasi regionų gydymo įstaigas – žmonės pastebi, kad mažesniuose šalies miestuose jie gali ne tik išvengti milžiniškų eilių, bet ir gauti itin aukšto lygio gydymą, įsitikinę medicinos specialistai. „Pastebime, jog pacientai ieško, kokiame rajone jie gali reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti greičiau.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie svarbiausius pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Teigiama, kad jie padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją ir gauti reikalingas paslaugas, gydytojams didės atlyginimai ir mažės administracinė našta. Taip pat gyventojams gerės antibiotikų ir kai kurių medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Ilgos eilės gydymo įstaigose tapo aktualia šių dienų problema. Tam, kad užsiregistruotum pas gydytoją, neretai tenka laukti mėnesį ar daugiau. Kristinai, gyvenančiai Šakiuose, apsilankius Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, tyrimas, po pulmonologo konsultacijos buvo atidėtas iki 2027 metų birželio mėnesio. Kristina po apsilankymo pas pulmonologą (kvėpavimo takų bei plaučių ligų gydytoją) buvo užrašyta į eilę tyrimui. Viskas įvyko 2021 metų birželio mėnesį.

Vis daugiau sostinės poliklinikų kviečia registruotis pas gydytojus ir šeštadienį. Štai apie tokią naują galimybę ką tik pranešė ir Karoliniškių poliklinika.

Socialiniuose tinkluose išplito nuotraukos, kuriose matomos didelės eilės prie Vilniuje, Vytenio g. 54 esančio padalinio. „Maisto banko“ atstovai paaiškino, jog sekmadienį maistas dalinamas buvo priešpaskutinį kartą. Paskutinį kartą tokia akcija bus vykdoma gruodžio mėnesį, tuo tarpu kitais metais numatomi pokyčiai. Pasak paramos koordinatorės Linos Šatienės, tokios eilės nėra įprastas reiškinys.

Dėl sustiprintų aviacijos saugumo ir keleivių patikros procedūrų Vilniaus oro uoste pastaruoju metu kilusios didelių eilių problemos neliks 2024 metais pastačius naują keleivių išvykimo terminalą, sako susisiekimo ministras. Pasak Mariaus Skuodžio, šiuo metu ją bandoma spręsti pasitelkus darbuotojų iš Kauno ir Palangos oro uostų, atidarius papildomą patikros juostą, kitomis priemonėmis.

Vilniaus oro uoste dėl praėjusią savaitę sustiprintos patikros piko metu išaugusios keleivių eilės jau trumpėja, pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas. Tadas Vasiliauskas sako, kad situacija gerėja pasitelkus papildomas priemones.   „Situacija Vilniaus oro uoste dėl besiformuojančių eilių būtent piko laikotarpiais jau pastebimai gerėja ir tai vyksta dėl papildomų priemonių, kurių buvo operatyviai imtasi.

Lietuvos oro uostų atstovai praneša, kad dėl pastaruoju metu sustiprintų tam tikrų aviacijos saugumo taikomų  patikros procedūrų – kai kuriais piko laikotarpiais Vilniaus oro uoste gali formuotis laukiančių keleivių eilės. Keleivių prašoma atvykti į oro uostą bent prieš 2 valandas iki skrydžio ir turėti pasiruošus iš anksto visus reikalingus skrydžio dokumentus.

Lietuvos muitinei sugriežtinus krovinių tikrinimą pasienyje vežėjai sako, kad dėl to gali dvigubėti vilkikų eilės. Jie siūlo institucijoms stiprinti pasienio tarnybų pajėgumus.

Gyventojai vis nesiliauja stebėtis gydymo įstaigose regėdami tuščius koridorius, nors eilės patekti pas gydytojus didžiulės. Poliklinikų vadovai atkerta, kad toks vaizdas – kaip tik gerai organizuoto darbo ženklas. Valstybinės institucijos gi pažymi, kad siekiant mažesnių eilių aktyviau galėtų prisidėti ir patys pacientai.

Viešoji erdvė mirga nuo gyventojų skundų, kad eilės pas gydytojus yra didžiulės. Neretai pavyksta užsiregistruoti ne vizitui pas gydytoją, o tik į išankstinę laukimo pas jį eilę. Ligonių kasų specialistai savo ruožtu ragina nepatingėti paieškoti valstybės apmokamų paslaugų ir kitose gydymo įstaigose. Vilnietė Miglė (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasiskundė, kad poliklinikoje, prie kurios yra prisirašiusi, negalėjo internetu užsiregistruoti vizitui pas gydytoją dermatovenerologą.

Gydytojų bendruomenei siunčiant nerimo signalus dėl kritinio medikų ir slaugytojų trūkumo, socialdemokratai įspėja, kad pacientų mirtys eilėse gali tapti Arūno Dulkio kadencijos simboliu. Stresą išgyvena net sveiki mokslo metams besiruošiantys vaikai ir jų tėvai, nes privalomos sveikatos pažymos tampa nebepasiekiamos.  „Dėl darbuotojų trūkumo jau net operacijos ligoninėse atšaukiamos.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ketvirtadienį ryte laukė apie 1,5 tūkst. krovininių transporto priemonių – maždaug šimtu daugiau nei ketvirtadienį. Pasienio kontrolės punktų direkcijos penktadienio ryto duomenimis, Medininkuose eilė per parą nepasikeitė – ten, kaip ir ketvirtadienį ryte, laukė 520 vilkikų, Raigarde – 320 (ketvirtadienį – 317), Šalčininkuose – 440 (380) vilkikų, tuo metu Lavoriškėse eilė padidėjo iki 225 (220) vilkikų.

Lenkijai nuo birželio įvedus papildomus apribojimus krovininiam transportui iš Rusijos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nusidriekė ilgos vilkikų eilės – praėjusią parą jose laukė apie 1,4 tūkst. vilkikų. Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, ketvirtadienį Medininkuose eilėje laukė 470, Raigarde – 393, Šalčininkuose – 392, Lavoriškėse – 100 vilkikų. Eilėse gali tekti laukti nuo 10 valandų iki beveik dviejų parų.

Pabandžiusi registruoti vaiką ankstyvajai reabilitacijai poliklinikoje vilnietė net žioptelėjo – artimiausias vizitas veik po 8 mėnesių, vasario mėnesiui. Ji piktinosi, kad tokios eilės – protu sunkiai suvokiamos. Tuo metu poliklinika aiškina, kad šių paslaugų poreikis pastaruoju metu stipriai išaugęs. Savo istorija su portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) sakė dar susitaikiusi su tuo, kad dukrą pas oftalmologą pavyko užregistruoti tik po 5 mėnesių.

Pirmosios ponios Almos Adamkienės mirtis sujaudino daugelį Lietuvos žmonių. Į paskutinį atsisveikinimą plūdo minios žmonių, buvo reiškiamos užuojautos mylimosios netekusiam kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. In memoriam Almai Adamkienei dainą sukūręs gargždiškis Jonas Blagnys teigia, kad joje skamba eilės, parašytos būtent pirmajai poniai. Kviečiame jos paklausyti.