medicina

Pacientai jau dabar piktinasi protu nesuvokiamomis eilėmis pas gydytojus, tačiau medikų organizacijos ir ligoninių vadovai įspėja, kad tai gali būti ne pabaiga. Nuo kitų metų ligonių kasų brandinami paslaugų apmokėjimo pokyčiai jiems kelia didelį nerimą. Įspėjama, kad tai įstaigoms gali tapti lyg kilpa ant kaklo, mat dalies paslaugų tiesiog nebus galimybės suteikti.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kad nuo 2027 m. planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai nepanaikins pacientų galimybės gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Kaip ir iki šiol, visos sutartyse su ligonių kasa numatytos paslaugos bus apmokamos 100 proc. Pokyčiai susiję tik su viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka, kurios projektas šiuo metu yra pateiktas derinti visuomenei.

Kai kurias būtinas medicinos priemones pacientai gali išsinuomoti ir naudoti namuose. Valstybinės ligonių kasos specialistai paaiškina, kokių priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kam jos skiriamos ir kur jas galima išsinuomoti.

Nors retas pasiginčys su tuo, kad būtent profilaktika ir tinkamas gyvenimo būdas gali padėti užkirsti kelią daugeliui lėtinių ligų, toli gražu ne kiekvienas apsidžiaugtų iš gydytojo gavęs receptą ne vaistams, o įpareigojimui užtikrinti gerą miegą, sveiką mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą.

Šiandien medicina neįsivaizduojama be tikslių tyrimų ir sudėtingų operacijų, tačiau prieš kelis šimtus metų gydymas atrodė visiškai kitaip. Vieši žmogaus kūno skrodimai, kraujo nuleidimas ir stebuklingais laikyti gydomieji milteliai gali stebinti, tačiau būtent tai klojo pamatus dabartinei medicinai.

Kažkada visos Lietuvos dėmesį kausčiusi kaip grupės „Olialia pupytės“ narė, šiandien Skaistė Steikūnaitė gyvena visiškai kitokiu ritmu. Žinomas veidas nepabūgo kardinalių pokyčių: pasitraukusi iš pramogų pasaulio, ji kryptingai pasinėrė į grožio terapijos bei kosmetologijos pasaulį. Įgijusi aukščiausio lygio tarptautinius diplomus ir sukaupusi ilgametę patirtį, Skaistė nestabdo – dabar jos laukia medicinos studijos ir kasdienis balansas tarp motinystės, darbo bei laiko sau.

Pradeda veikti Sveikatos inovacijų laboratorija, skirta šalies ligoninėms ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms sudėtingas ir specializuotas paslaugas, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Skelbiama, kad joje ekspertai padės išsiaiškinti svarbiausias problemas ir atrasti naujų sprendimų, o įstaigos bus kviečiamos diegti bei praktiškai išbandyti inovacijas. „Sveikatos sistemos pažanga neatsiejama nuo gebėjimo ieškoti naujų ir efektyvesnių sprendimų.

Daugiau galimybių padėti pacientams nuotoliu, nauja tvarka skubios pagalbos skyriuose ir išduodant mokinio sveikatos pažymėjimą, eilių pas vaikų ortodontus mažinimas – tai tik dalis gyventojus paliesiančių pokyčių, kurie įsigalios nuo lapkričio 1 d.  Naujienų portalas tv3.lt  trumpai apžvelgia kiekvieną iš jų. Keisis Mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimas Nuo šių metų lapkričio 1 d. keisis Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimo tvarka.

Ketvirtadienį Vilniuje atidarius pirmąjį Baltijos šalyse inovatyvų ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą, šalies vadovai akcentuoja – tai yra visos valstybės sėkmė, leisianti ateityje didinti biotechnologijų sektoriaus indėlį į Lietuvos ekonomiką. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokių projektų vystymas lemia, jog šalyje bus kuriamos inovacijos ir naujos darbo vietos, kuriose gyventojai galės išpildyti savo potencialą. „Tai yra didžiulė mūsų valstybės sėkmė.

Biotechnologijų ir farmacijos grupės „Northway“ antrinė įmonė „Northway Biotech“ ketvirtadienį oficialiai atidarys 61 mln. eurų vertės Inovatyvų ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą Vilniaus inovacijų pramonės parke (VIPP), Vismaliukuose. Centre vystomo „Bio City III“ projekto teritorijoje planuojama sukurti apie 100 aukštos kvalifikacijos darbo vietų, jame veiks 20 gamybos linijų, pranešė bendrovė.  Projektas finansuotas 48 mln.

Į nemokamą pirminę sveikatos priežiūrą įeina ne tik gydytojo komandos paslaugos – taip pat ir ligoms nustatyti, gydyti reikalingi tyrimai, skiriami šeimos gydytojo. Pasitikrinkite, kokius tyrimus gali skirti šeimos gydytojas ir kurie jų – nemokami. Primename Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie tyrimus, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas.

Kiekviena moteris žino, kad artėjantys vizitai pas ginekologus neretai gali kelti nerimą ar stresą, o jeigu medikas dar pasako kokią nors nejautrią pastabą – patirtis gali traumuoti. Su viena iš tokių situacijų prieš ketverius metus susidūrė skaitytoja Dalia, pasidalijusi savo laišku su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Moterys sutiks – vizitai pas ginekologus yra vieni nemaloniausių ir mažiausiai laukiamų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centre – darbingas šurmulys. Tarp patyrusių medikų čia jau ne pirmą kartą sukinėjasi jaunas, ambicingas šiaulietis Gytis Petkevičius. Neseniai baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijas ir įstojęs į ortopedijos-traumatologijos rezidentūrą, vaikinas nusprendė trumpas vasaros atostogas išmainyti į neįkainojamą patirtį ligoninėje.

Vos po kelių dienų sukaks 10 metų po skaudžios tragedijos, įvykusios Anglijoje, Šropšyre. Tuo metu nuo susidariusio kraujo krešulio mirė 23-ejų Charlotte Foster, o jos šeima iki šiol dalijasi merginos istorija ir ragina visus pastebėti kraujo krešulius laiku. Tuo metu ši istorija susilaukė didžiulio susidomėjimo – teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog Charlotte mirė nuo kontraceptinio vaisto šalutinio poveikio praėjus trims savaitėms po to, kai lankėsi pas medikus, buvo rašoma theguardian.

Gydytojų trūkumą regionuose valdžia spręs versdama už nemokamą rezidentūrą atidirbti regione penkerius metus. Kai kam tai primena sovietų laikus, kai įvairių profesijų žmonės turėdavo po mokslų atidirbti pagal paskyrimą.  Sveikatos ministrė sako, kad rezidentūros vietų be atidirbimo bus tiek pat kaip ir dabar, o kasmet papildomai atsiras po 20 vietų mokytis nemokamai, bet vėliau teks atidirbti regione. Būsimieji gydytojai prievartos nenori – grasina emigruoti.

Pakistanietė Sidra Lietuvoje gyvena jau penkerius metus. Atvykusi čia iš gimtosios šalies, mergina ne tik uoliai mokėsi medicinos bei lietuvių kalbos, bet ir stengėsi prisitaikyti prie didžiulių kultūrinių skirtumų. Šiandien ji džiaugiasi galėdama savo gyvenimą tęsti čia ir neseniai pasiekė vieną didžiausių savo gyvenimo tikslų – oficialiai baigė studijas Vilniaus universitete ir tapo gydytoja. Šia žinia Sidra sutiko pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais.

Į medicinos priemonių, vaistų ir įrangos valstybės rezervo saugotojų sąrašą siūloma įtraukti ne visas viešas gydymo įstaigas, o tik tas ligonines, greitosios pagalbos centrus bei kitas įstaigas, kurios būtų įgaliotos atlikti civilinės saugos užduotis ir užtikrinti skubią pagalbą.  Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokiai parlamentaro Andriaus Busilos Valstybės rezervo įstatymo pataisai. Ją posėdžio išvakarėse aptarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Nuo gegužės 1 dienos laukia pokyčiai – teikdamos valstybės apmokamą paslaugą gydymo įstaigos nebegalės iš pacientų reikalauti priemokų. Tiesa, yra numatyti atvejai, kai bus galima prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą. Naujienų portalas tv3.lt jau primena rašęs, kad Vyriausybė jau yra patvirtinusi sąrašą priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami pacientų lėšomis.

Nuo gegužės 1 dienos gydymo įstaigose įsigalioja daug politinių grumtynių sukėlęs vadinamas priemokų draudimo įstatymas. Tačiau ir gaudami valstybės apmokamą paslaugą pacientai tam tikrais atvejais galės prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą. Aiškėja, kaip veiks naujoji sistema.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtam nutarimui, kuriuo keturioms šalies gydymo įstaigoms – Vilniaus universiteto (VU) ligoninei Santaros klinikoms, Klaipėdos universiteto ligoninei, Respublikinei Šiaulių ligoninei ir Respublikinei Panevėžio ligoninei – perduodama naujausia medicinos įranga. Bendra šio turto vertė siekia daugiau nei 5,7 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apmokėjimo pakeitimus, nuo šių metų liepos 1 d. bus taikoma finansavimo tvarka, išlaikanti galiojančius principus, tačiau suderinta su atnaujintais teisės aktais, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK). Pasak jos, tvarka tiksliau nustato, kaip ribotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos gali būti naudojamos skirtingoms paslaugoms apmokėti.

Šią savaitę posėdžiavęs ministrų kabinetas pritarė Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo pakeitimams. Jais siekiama aiškiau reglamentuoti, kaip bus vertinami žvalgybos pareigūnų sveikatos sutrikimai, patirti tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos. Nuo 2026 m. vasario 1 d. pareigūnams, kuriems tarnybos metu sutriko sveikata, mokamos papildomos vienkartinės kompensacijos.

„Kaip išgyventi mažoms ligoninėms?“ – pečiais gūžčiojo gydymo įstaigų vadovai, ligonių kasoms paskelbus apie pagaliau pasirašytas sutartis. Rimtai nuogąstaujama, ar pacientai paslaugas gaus atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne tai, ką daryti labiau apsimoka. Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai paskelbė šiemet anksčiau užbaigusi sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymą.

Kai Jurga Rudalevičienė baigė medicinos studijas ir pradėjo dirbti vaikų ortopede-traumatologe, kaip pati sako, jos gyvenimas atrodė aiškiai suprojektuotas – karjera, baltas chalatas, operacinės šviesa. Tačiau šiandien ji labiau traktuojama kaip rašytoja bei šešių vaikų mama, kuri baltą chalato kišenę iškeitė į vaikų piešinius ant šaldytuvo, o rimtus chirurginius sprendimus – į apkabinimus ir žaislų tvarkymą.

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.

Širdies ligos dažnai siejamos su staigiais ir ryškiais simptomais, tokiais kaip stiprus skausmas krūtinėje ar staigus dusulys. Tačiau realybėje daugeliu atvejų organizmas siunčia kur kas subtilesnius signalus, kuriuos žmonės linkę ignoruoti arba priskirti nuovargiui, stresui ar amžiui. Būtent dėl to širdies problemos neretai nustatomos vėliau, nei būtų galima. Svarbu suprasti, kad širdies veikla daro įtaką visam organizmui.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM socialiniame tinkle „Facebook“ reguliariai skelbia aktualią informaciją apie pacientams priklausančias kompensacijas ir sveikatos priežiūros paslaugas. Šį kartą institucija atsakė į dažnai gyventojų užduodamą klausimą, susijusį su I tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gydymo galimybėmis. Valstybinės ligonių kasos atstovai paaiškina, kam priklauso kompensuojama insulino pompa ir kokia tvarka ją galima gauti.

Stanfordo universiteto medicinos fakulteto mokslininkai praneša, kad blokuojant senėjimą skatinantį baltymą galima atkurti natūraliai nusidėvinčias kremzles. Mokslininkai tiki, kad tai turi didelį potencialą „senatvės ar traumų sukeltam artritui gydyti“, rašo „SkiTechDaily“. Pirminiai tyrimai buvo atlikti su pelėmis.

Medikų trūkumas, regionų ateitis ir vėlai diagnozuojamos ligos – trys spragos, kurios kainuoja brangiausiai. Ministerija siūlo papildomą rengimą, žada stiprinti rajonus ir ragina žmones aktyviau naudotis prevencijos programomis. Bet ar sistema šiandien pajėgi išlaikyti tempą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene.

Nauji metai kaip visada atneša pokyčių ir sveikatos apsaugos sistemoje. Žadama, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose sveikatos paslaugų prieinamumas pacientams turėtų pagerėti. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.

Prieš daugiau nei devynerius metus Anglijoje, Šropšyre, įvyko skaudi tragedija. Nuo kraujo krešulio mirė vos 23-ejų Charlotte Foster. Jos šeima iki šiol dalijasi mylimos dukters istorija ir stengiasi šviesti visus apie kraujo krešulius ir jų keliamus pavojus. Koroneris nustatė, kad 23 metų pardavimų vadybininkė Charlotte Foster mirė nuo vaisto, naudojamo kaip kontraceptikas, šalutinių poveikių praėjus trims savaitėms po to, kai ši apsilankė pas gydytoją, rašoma theguardian.com.

Spalio 29-ąją Antakalnio kapinėse buvo galima išvysti neįprastą vaizdą – vienas po kito Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai nešė urnas su palaikais. Šie palaikai priklausė žmonėms, kurie sutiko po mirties paaukoti savo kūnus mokslui, o medicinos studentai galėjo iš jų mokytis. Naujienų portalui tv3.lt apie reikšmingą mokslui savo kūnus paaukojusių žmonių indėlį medicinai sutiko papasakoti VU ketvirto kurso medicinos mokslų studentas Mindaugas Smetaninas.

Lietuvos medicinos technologijų startuolio „Ligence“ dirbtiniu intelektu (DI) paremta širdies echoskopijos programinė įranga „Ligence Heart“ bus naudojama JAV medicinos įstaigose. Įmonė pirmadienį pranešė gavusi JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimą – JAV įstaigos nuo šiol galės naudoti „Ligence Heart“ automatinei širdies matavimų analizei ir specializuotų ataskaitų rengimui.

Seimas apsisprendė – vėl reformuoja sveikatos apsaugos sistemą. Po pusmečio bazinės gydymo paslaugos viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose bus nemokamos. O kas norės komfortiško gydymo ir aukštesnės kokybės priemonių, turės prisimokėti papildomai. Priemokas ims ir valstybinės, ir privačios įstaigos. O kad priemokos pacientams būtų įperkamos, į pagalbą siūlosi privatūs draudikai – žada pasiūlyti įvairiausios apimties ir kainos polisų. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Registrų centras kartu su išorės ekspertais antradienį tęsia E. sveikatos trikdžių šalinimą – iš viso ties sistemos sulėtėjimo priežasčių paieška ir jų šalinimu šiuo metu dirba keliasdešimt IT specialistų. Pirmadienį nepavykus identifikuoti sistemos sulėtėjimą iššaukiančių priežasčių antradienį vėl stebima išaugusi duomenų bazės apkrova ir pailgėję duomenų mainai. „Savaitgalį buvo atliekami didelės apimties E. sveikatos atnaujinimo darbai, kurių metu buvo įdiegta nemažai naujovių.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi blogiausiam scenarijui – galimam karui. „Bild“ skelbia, kad Bundesveras parengė ataskaitą, atskleidžiančią rimtus medicinos sistemos trūkumus, dėl kurių Vokietija šiuo metu nėra pasirengusi karo atvejui. Bundesveras parengė specialią Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ataskaitą, į kurią įtraukta 200 ekspertų – karių ir medicinos darbuotojų. Leidinio teigimu, dokumente pirmą kartą pateikiamas niūrus šalies pasirengimo ekstremalioms situacijoms vertinimas.

Pirmadienio rytą gydymo įstaigos viena po kitos dalinasi, kad dėl E. sveikatos sutrikimų gerokai sulėtėjo pacientų registracija arba iš viso nėra galimybės išrašyti vaistų. E. sveikatos tinklalapyje informuojama, kad problema yra sprendžiama. Viena iš apie sutrikimus pranešusių įstaigų – Vilniaus rajono poliklinika.

Nors šiandien sveikatos sistema byra, daliai medikų iš esmės tai visai nerūpi, o kai kam net tampa proga daugiau pasipinigauti. Dalindamasis tokiomis „nepatogiomis“ įžvalgomis gydytojas Martynas Gedminas iškėlė būtinybę Lietuvoje pagaliau aiškiai apibrėžti krūvius gydytojams ir kokia alga už atitinkamą darbą jam būtų ori, mat jei dabar vieni uždirba 2 tūkst., kitiems ir 10 tūkst. nėra riba.

Spalio 29-ąją Vilniuje įvyko precedento neturintis įvykis. Pirmą kartą Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetas iškilmingai ir jautriai atsisveikino su savo kūną mokslui paaukojusių žmonių palaikais. Šios idėjos sumanytoja – VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė prof. Janina Tutkuvienė. Ji naujienų portalo tv3.lt skaitytojams atskleidė, kokią reikšmę turi šios laidotuvės bei kokia procedūra laukia norint po mirties paaukoti savo kūną mokslui.

Anestezija yra saugus ir pažangus medicinos metodas, leidžiantis operacijas ir įvairias kitas procedūras atlikti be pavojaus paciento sveikatai. Nepaisant to, šiandien apie ją vis dar sklando nemažai įvairių mitų ir klaidingos informacijos, dėl kurios pacientai neretai jaučia nerimą. Vis dėlto medikai teigia, kad šiai medicinos sričiai sparčiai tobulėjant, nepageidaujamų šalutinių poveikių rizika yra itin maža, rašoma pranešime spaudai.

Specializuotų automobilių parką atnaujinanti Greitoji medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) ketvirtadienį pasirašė didžiausią istorijoje 60-ies transporto priemonių įsigijimo sutartį, kuri leis pakeisti labiausiai nusidėvėjusias tarnybos mašinas visoje Lietuvoje. Kaip teigiama GMPT išplatintame pranešime, sutartis sudaryta su viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Autojuta“, bendra sutarties vertė – 6,7 mln. eurų be PVM, įsigijimas finansuojamas ES lėšomis.

Eilė pas gydytoją specialistą – keli mėnesiai, tačiau susimokėjęs gali patekti kad ir tą pačią savaitę. Tokiomis istorijomis, kai turint pinigų eilę galima „apeiti“, pacientai dalinasi ir iš valstybinių įstaigų. Nors valdžia užsimojo uždrausti neteisėtai imamas priemokas, kas dažniausiai pasitaiko privačiose įstaigose, tokios mokamos paslaugos niekur nedings.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) teigiant, kad valstybinė medicina nukraujavo tiek, kad jos negelbėjant laukia krachas, dalis medikų ir privatininkai siūlomiems pokyčiams audringai prieštarauja. Jie tvirtina, kad tokiu atveju eilės tik didės, paslaugų kokybė kentės, o medikų daugiau neatsiras. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius konstatavo, kad gyventojų ir medikų laukia gana drastiški pokyčiai.

Skundų dėl gerai neveikiančios sveikatos sistemos Lietuvoje – apstu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, situacija išties paradoksali – nors gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siuntimų išrašome tuntais, pagal išgyvenamumo rodiklius Lietuva atrodo prastai. Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.

Rinkdamiesi sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje pacientai tampa vis labiau sąmoningesni. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, gyventojų sprendimus lemia kompleksiniai kriterijai – nors svarbiausia yra nurodoma gydytojo kompetencija (79 proc.), taip pat aukštai vertinami paslaugų prieinamumas (70 proc.) bei jų kokybė (62 proc.

Giesmių, kanklių ir žvakių šviesoje pirmą kartą pagerbti 27 žmonės, kurie savo kūnus paaukojo Vilniaus universiteto medicinos studentams – donorų urnos palaidotos Antakalnio kapinėse. Artimieji atviri – tai tylus, bet itin prasmingas kilnumo ir pasitikėjimo gestas. Studentai ir dėstytojai pasiaukojusius kūnus analizuoja, tyrinėja jų organus, raumenis ir kaulus – tai, pasak Vilniaus universiteto atstovų, padeda geriau suprasti žmogaus anatomiją ir ruoštis būsimai gydytojo profesijai.

Norint gyventi ilgą gyvenimą be širdies ligų, kokie įpročiai ar sąlygos yra svarbiausi? Remiantis dideliu pasauliniu tyrimu, rūkymas ir aukštas kraujospūdis išsiskiria kaip du svarbiausi veiksniai, lemiantys širdies ligų atsiradimo riziką. Kartu su aukštu cholesteroliu, antsvoriu (arba per mažu svoriu) ir diabetu, šie penki veiksniai sudaro apie 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų naštos, kuri yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje.

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete buvo galima išvysti vieną šalia kitos išdėliotas urnas, apsuptas žvakių šviesos. Šalia jų – kortelės, ant kurių nurodyti vardai, pavardės, gimimo ir mirties laikai 27 žmonių, kurie sutiko po mirties paaukoti savo kūnus mokslui. Šių metų spalio 29-oji žymi pirmą kartą, kai Lietuvoje VU iniciatyva buvo pagarbiai ir oriai atsisveikinta su žmonėmis, kurie sutiko padovanoti savo kūnus mokslui ir prisidėti prie būsimų medikų rengimo.