medicina

Visi vairuotojai iki šių metų liepos 1 d. turi atnaujinti vaistinėles savo automobiliuose. Paskutinį kartą pirmosios pagalbos rinkinys atnaujintas prieš 18 metų, o per tiek laiko pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai. Be to, naujosiose vaistinėlėse bus keturios papildomos priemonės.

Penktadienio naktį pasieniečiai sraigtasparniu iš Klaipėdos į Vilnių atgabeno donoro širdį persodinimo operacijai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Informaciją, kad donoriniam organui gabenti reikalingas orlaivis, VSAT Aviacijos valdybos pareigūnai gavo iš Nacionalinio transplantacijos biuro.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius bei laidos „Kviečiame daktarą!“ vedėjas Alvydas Unikauskas kiekvieną šeštadienio rytą TV3 žiūrovams padeda spręsti įvairiausias sveikatos problemas ir atsako į jiems labiausiai rūpimus klausimus. Ir nors šiandien jo klausosi tūkstančiai, A. Unikauskas neslepia – pats apie mediciną niekuomet nesvajojo.   TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ profesorius pasidalino tikrąją priežastimi, kodėl nusprendė stoti į mediciną.

Šiuolaikinė medicina, pasiekusi didelių aukštumų ir šiandien, toliau vystosi neįtikėtinais tempais. Kasdien naudojamos ligų diagnostikos ir gydymo technologijos kartais užima kvapą ir vis rečiau beprisimename laikus, kai tyrimų atsakymus nešdavome popieriuje ar kompaktinėje plokštelėje. Dabar nuotolinė konsultacija ar atsakymas, kokios ląstelės sukėlė vėžį – kasdienybė ir nieko nebestebina.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje, o ypač socialiniuose tinkluose, dalijamasi informacija bei rekomendacijomis apie bendrovės „Lidomed-Bio“ gaminamus biorezonansinius prietaisus. Šie prietaisai nebuvo įvertinti pagal jiems taikomus reikalavimus, todėl negali būti platinami Lietuvoje, jie nėra tinkami ir gydymui.

Atidėti suplanuotą operaciją, nes pacientas iš ryto sočiai papusryčiavo („kad ligoninėje jaustųsi stipriau“), tenka ne taip jau retai. O bereikalingą stresą keliančios diskusijos operacinės prieigose dėl priklijuotų nagų ar dėvimų papuošalų nėra naudingos nei pacientui, nei chirurginei intervencijai besiruošiančiam personalui, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Visiems lengviau, kai operacijai atvykę pacientai būna supratingi ir laikosi nurodymų, kurie sugalvoti ne šiaip sau.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su VšĮ „Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija“ tęsia nemokamų mokymų ciklą „Racionalus vaistų skyrimas ir vartojimas“. Jo metu gydytojams, vaistininkams ir vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) pristatomi racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo principai. Visi specialistai, siekiantys atnaujinti bei pagilinti žinias apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą, pranešimu spaudai kviečiami į nuotolinius susitikimus su savo srities ekspertais.

Kauno mokslininkų tyrimai žada perversmą medicinoje. Kauniečiai skelbia, kad Parkinsono ligą galima itin anksti įtarti iš… žmogaus balso. Pasitelkę dirbtinį intelektą, specialistai išanalizavo sveikų ir sergančių šia liga pacientų ištartas frazes. Jie nustatė, kad pakitęs balsas itin anksti išduoda Parkinsono ligą, nors simptomų dar ir nematyti. Tad nors kol kas ši liga nepagydoma, tokia ankstyva diagnostika suteikia vilties žmonėms kuo ilgiau gyventi visavertį gyvenimą.

Konkurencijos taryba leido medicinos klinikų tinklui „InMedica“ iš bendrovės „OP Grupė“ įsigyti Vilniaus implantologijos centro kliniką. Konkurencijos taryba antradienį pranešė leidusi įsigyti 100 proc. klinikos akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę. "Dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose", - teigiama pranešime. Klinika įkurta 2001 metais.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer Inc.“ grynąjį pelną paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidino 1,5 karto, įplaukoms nepateisinus lūkesčių, paskelbė silpnas prognozes šiems metais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas spalio-gruodžio mėnesiais išaugo iki 4,995 mlrd. dolerių nuo 3,393 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį metais anksčiau, o suderintas pelnas akcijai – nuo 0,79 iki 1,14 dolerio. Pardavimų pajamos augo 1,9 proc. iki 24,29 mlrd. dolerių.

Jau nežinau kur ir kam šį klausimą reikėtų dar užduoti, kad jis pradėtų rūpėti. Lietuva nesimoko ne tik iš svetimų, bet ir iš savų klaidų, o tai reiškia, kad jei ištiktų reali karinė grėsmė, sveikatos sistema nesugebėtų suteikti pagalbos ne tik Lietuvą ginantiems kariškiams, bet ir nuo grėsmės nukentėjusiems civiliams. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Kaune, Savanorių prospekte, bute, rastas vyro kūnas su šautine žaizda krūtinėje. Kaip pranešė Policijos departamentas, 1967 gimusio vyro kūnas rastas trečiadienį, apie 22.40 valandą. Anot pareigūnų, šalia aptiktas teisėtai laikomas 12 kalibro lygiavamzdis šautuvas „MP-43“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Neeilinis įvykis Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centre. Savo socialinio tinklo Facebook paskyroje darbuotojai pasidalijo neeiliniu kolegų įvykdytu žygdarbiu.  Gelbėjo užspringusį dvimetį „Šis dviejų medikų ne darbo metu įvykdytas žygdarbis neišmatuojamas jokia valiuta. Užspringus dvejų metų vaikui, artimiausios brigados buvo už 11 minučių, o kita už 21 minutės kelio.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, toks didelis rajonas kaip Kėdainių turi suktis su trimis greitosios medicinos pagalbos brigadomis (GMP). Iki šiol mūsų krašte dirbo penkios GMP brigados, o nuo lapkričio pirmos vienos iš jų jau buvo atsisakyta. Tačiau didžiausi pasikeitimai laukia jau kitąmet – greitosios brigadų PSPC sudėtyje apskritai nebeliks. Pagal audito išvadas Kėdainių PSPC turėjo per daug ir GMP automobilių, ir brigadų.

Jungtinių Valstijų ir Japonijos farmacijos kompanijos sukūrė vaistą, kuris galėtų tapti tikru proveržiu Alzheimerio ligos gydyme. Esą jis ankstyvosiose ligos stadijose pristabdo pažintinių funkcijų blogėjimą. Ir nors toks vaistas galėtų padėti milijonams visame pasaulyje, neaišku, ar jis bus patvirtintas. Japonijos mokslininkai laboratorijoje testuoja vaistą, kuris galėtų pakeisti daugiau nei 30-ies tūkstančių lietuvių gyvenimus. Maždaug tiek žmonių mūsų šalyje serga klastinga Alzheimerio liga.

Gydytojai beveik kasdien darbe ar darbo aplinkoje patiria smurtą. Problemos mastas tylus, tačiau didelis. Kodėl gydytojai nesikreipia pagalbos, o institucijos tyli ir nepadeda? Psichologas, politikas Gediminas Navaitis pasiūlė tam išeitį. Į paviršių kyla vis daugiau istorijų apie gydytojus patyrusius smurtą darbo aplinkoje, vienos istorijos paviešinamos, kitos – nutylimos. Tačiau paaiškėjo, kad smurtą patiria visgi ir kitos medicinos grandys.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį antru bandymu sutiko perduoti valstybei miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotį. Sprendimą palaikė 15 tarybos narių, vienas balsavo prieš, šeši politikai susilaikė.  Praėjusiame posėdyje spalį tarybos nariai klausimą atidėjo, nes baiminosi, jog perdavus valstybei GMP įrangą jos turtas bus išdalintas kitiems regionams. Klaipėdos GMP stočiai priklauso 18 transporto vienetų, dispečerinė ir visa reikiama įranga.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį antrą kartą spręs, ar perduoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotį valstybei. Gegužę Seimui priėmus atitinkamus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, numatyta, kad nuo kitų metų liepos GMP paslauga bus teikiama centralizuotai, sujungiant savivaldybėse veikiančias GMP viešąsias įstaigas į vieną juridinį asmenį. Siekiant tokių sprendimų, šalies savivaldybės tokias viešąsias įstaigas turi perduoti valstybei.

Panevėžio apygardos teismas pirmadienį kalta dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų platinimo, prekybos poveikiu bei dokumentų klastojimo pripažino Visagino ligoninės vyr. slaugytoją Svetlaną Charčenką. Medikei skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, BNS sakė tyrimą kontroliavusios Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė. S. Charčenko vykstant tyrimui buvo nušalinta nuo pareigų.

Singapūro kapitalo grupė „Esco Lifesciences“ Kauno rajone pradeda statyti 15 mln. eurų vertės medicinos įrangos gamyklą. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomoje įmonėje bus gaminami optimalų mikroklimatą ląstelėms užtikrinantys laminarai bei inkubatoriai, pranešė grupė.

Valstybės kompensuojamais gimdos kaklelio vėžio tyrimais šalyje pasinaudoja tik pusė moterų, o tai lemia ne tik uždelstą gydymą, bet ir ligos aptikimą jau gerokai pažengusiose stadijose. Dėl to gimdos kaklelio vėžys kasmet pasiglemžia virš 100 moterų gyvybių. Gimdos kaklelio vėžys yra vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų vėžių  Lietuvoje – per metus šią diagnozę išgirsta per 400, o rizikos grupėje susirgti yra 1,28 mln. moterų.

Medicinos ir visuomenės sveikatos specialistai Lietuvoje bus ruošiami, vadovaujantis atnaujintais reikalavimais. Juose pirmą kartą įtvirtinti reikalavimai studijų metais dėmesį skirti ne tik profesinių žinių ir įgūdžių gilinimui, tačiau ir psichikos sveikatos raštingumui, psichologiniam ir korupciniam atsparumui, bendravimo įgūdžių ugdymui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nyderlandų medicinos prietaisų gamintoja „Philips“ pirmadienį pranešė apie ketinimus panaikinti 4 tūkst. darbo vietų, nes su defektinės kvėpavimo palaikymo įrangos atšaukimu susijusios išlaidos įstūmė bendrovę į nuostolius.  1,3 mlrd. eurų (1,28 mlrd. JAV dolerių) išlaidos lėmė tokio pat dydžio grynuosius nuostolius, sakoma bendrovės pranešime.  „Philips“ gaminama įranga turėjo būti atšaukta, paaiškėjus, kad miego apnėja sergantiems vartotojams kilo pavojus įkvėpti toksiškų putų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir devynios medikams atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos antradienį atnaujino pernai sudarytą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip nurodo ministerija, šis susitarimas užtikrins sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų darbo užmokesčio augimą – priklausomai nuo einamų pareigų, atlygis vidutiniškai didės 85–180 eurų, atskaičius mokesčius.

Rungtynių metu mirus anykštėnui krepšininkui, Panevėžio prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Anykščių rajone esančios greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo teisinio reglamentavimo tinkamumo. Prokuratūra penktadienį pranešė, kad taip pat aiškinsis, ar teikiant bei užtikrinant šių paslaugų teikimą laikomasi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Prokuroras Donatas Skrebiškis tyrimą inicijavo reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.

Medicinos klinikų tinklas „InMedica“ įsigijo Vilniuje veikiantį šeimos medicinos klinikų tinklą Medicinos paslaugų centras (MPC). „Neabejojame, kad suvienijus jėgas pavyks kokybiškai tęsti MPC veiklą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dar didesniam skaičiui sostinės pacientų“, – pranešime sakė „InMedica“ vadovas Kęstutis Broniukaitis.

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

Finansų ministerijai Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) skyrus finansavimą „Brexit“ pasekmėms vaistų registracijos srityje švelninti, šalyje bus sudarytos sąlygos didesniam vaistų prieinamumui. Kartu bus didinama konkurencija tarp vaistų registruotojų, kas turės tiesioginės įtakos vaistų kainoms mažėti, trečiadienį pranešė tarnyba.

Radiologiniai tyrimai šiandien tapo kasdiene medicinos diagnostikos priemone, be kurios neišsiverčia daugumos sričių gydytojai. Tačiau jei anksčiau rentgeno spinduliai apskritai laikyti nepavojingais, šiandien medikai įspėja, kad ne visus radiologinius tyrimus galima atlikti be saiko. Kita vertus, daugiau tyrimų medikai skiria ir norėdami apsidrausti.

Nuo antradienio pradėjo veikti nuotolinių vaistinių sistema, leidžianti receptinius vaistus ir medicinos pagalbos priemones įsigyti internetu. „E.sveikatos sistemoje pradėjo veikti nuotolinių vaistinių sistema. (...) Jau turime realiai įsigijusių receptinių vaistų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Pasak jo, pasirinktas sistemos modelis leis užtikrinti saugų, patogų naudojimąsi, skatins konkurenciją tarp vaistinių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai trečiadienį lankysis medicinos ir mokslui skirtą įrangą gaminančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“.  BFK dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad susitikimas su įmonės vadovybe leis komitetui susidaryti geresnį vaizdą apie verslo aplinką.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pradėjo daryti tyrimus dėl beždžionių raupų, pirmasis ėminys buvo neigiamas. „Šią savaitę net buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga. Tačiau tyrimo rezultatas neigiamas, tad šiuo metu Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nėra nustatyta“, – penktadienį pranešė laboratorija. Šios infekcijos atvejų nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Nors praktiškai niekada netrūksta pacientų skundų dėl eilių pas gydytojus ar jų darbo, emigravę lietuviai neretai sveikatos paslaugų gauti grįžta būtent į gimtinę. Komentuodamas šį fenomeną profesorius Liutauras Labanauskas primena, kad medicinos paslaugų lygiu Lietuva nenusileidžia daug turtingesnėms Europos šalims.

Antarktikoje dirbantys mokslininkai pristatė įspūdingą radinį – antibiotikams atsparią bakteriją. Mokslininkai baiminasi, kad ši bakterija gali sukelti įvairias ligas, su kuriomis žmonijai būtų itin sunku kovoti. Dėl besikeičiančio klimato atšilinėja ir Antarktika, tad didėja tikimybė, kad bakterija atsidurs ir kitose pasaulio vietose. Vis tik jie tikisi, kad pavyks bakteriją panaudoti žmonių naudai, pavyzdžiui, medicinoje.

Socialiniuose tinkluose, internete ir televizijoje šiandien matome daugybę šiurpinančių karo Ukrainoje vaizdų. Rečiau tai matome iš arti, tačiau šiuo metu Lietuvoje žiaurios orkų atakos žaizdas besigydantis Ukrainos karys Dmitro – agresorės Rusijos elgesį įrodantis pavyzdys. Šio antradienio TV3 laidoje „Prieš srovę“ karys atvirai papasakos, kaip buvo sužalotas ir kokios medicininės pagalbos jam prireikė Lietuvoje.

Kaune sekmadienį Kauno klinikų medikai mokys žmones, kaip atlikti pirmąją pagalbą. Tuo pačiu bus siekiama ir Lietuvos rekordo – daugiausia gaivinti išmokytų žmonių per vieną dieną, skelbia organizatoriai. Mokymų metu bus aiškinama ir tai, kaip tinkamai naudoti turniketą. „Nepaleisime namo nė vieno, neišmokusio, kaip jį tinkamai uždėti ir kokiais atvejais tai daryti“, – tvirtina organizatoriai. Nemokami mokymai truks 45 minutes.

Seime ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarkos. Vyriausybė siūlo, kad nuo kitų metų liepos greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teiktų viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kai šiuo metu tai daro bent pusšimtis įstaigų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau pristatydamas reformą sakė, kad jos tikslas – jog visoje šalyje GMP būtų teikiama pagal vienodą tvarką ir principus.

Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius sparčiai mažėja. Atvejų šiomis dienomis – vos po keliolika per parą, visuomenė yra rami, kaukių dėvėti ir testuotis nebeprivaloma. Pandemija nėra nuosprendis – ji kontroliuojama, tačiau ar ji tikrai suvaldyta ilgam? Apie tolesnius galimus COVID-19 pandemijos scenarijus ir jos valdymą kalbamės su medicinos diagnostikos ekspertu Stasiu Križanausku. Anot eksperto, dabartinė situacija yra ramybė prieš audrą.

Nuo kitų mokslo metų planuojama priimti daugiau studentų į valstybės finansuojamas studijų vietas medicinos srityje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė, kad steigiama beveik 140 papildomų vietų pirmosios pakopos slaugos ir akušerijos bei vientisųjų medicinos krypties studijų programose.

Lietuvos ir Čekijos kariuomenių vadai Prahoje sutarė bendradarbiauti elektroninės kovos, komunikacijos, karinės medicinos, pajėgų apsaugos ir kitose srityse, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Prahoje besilankantis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys susitiko su Čekijos kariuomenės vadu generolu Aleš Opata. Susitikime aptartas dvišalis karinis bendradarbiavimas, Lietuvos ir Čekijos karių dalyvavimas tarptautinėse pratybose, karinio rengimo klausimai.

Lietuva į Ukrainą trečiadienį išsiuntė humanitarinės pagalbos siuntą: vaistų ir medicinos priemonių už daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siuntą sudarė antibiotikai, skausmą ir karščiavimą malšinantys, kraujavimą slopinantys, krešulių susidarymą, uždegimą ir imuninę sistemą slopinantys, bendrosios anestezijos sukėlimui ir palaikymui, pooperaciniam skausmui malšinti skirti vaistai,  infuziniai tirpalai.

Net penktadalis viso pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairiausių alergijų. Vien Europoje dėl jų kamuojasi daugiau nei 60 mln. žmonių. Ypač jautrumas padidėja prasidėjus pavasariniam žydėjimui.

Pas šeimos gydytoją Vilniaus Šeškinės poliklinikoje atvykusi vilnietė stebisi medikių elgesiu. Prie gydytojos durų ji sako turėjusi laukti valanda ilgiau, mat medikės esą norėjo išgerti arbatos. Galiausiai patekus į gydytojos kabinetą ji sako buvusi pavadinta pikta. Poliklinikos atstovė apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau pastebi, kad šeimos gydytojams pastaruoju metu išties tenka susidurti su išaugusiais pacientų srautais.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui karinę invaziją išgyvenančiai Ukrainai skirti medicinos priemonių, vaistinių preparatų ir asmeninės apsaugos priemonių. Šiandien, pirmąją pavasario dieną, dalis krovinio jau pajudėjo Ukrainos link. Ši medicininė pagalba skiriama iš valstybės rezervo medicinos atsargų ir SAM valdomų išteklių. Bendra paramos vertė viršija 3,7 mln. eurų.

Lazdijų rajone gydyti sunegalavusios senolės atvyko girtas greitosios medikų ekipažas. Medikė įpūtė beveik dvi promiles, vairuotojas išvis pabėgo atvykus pareigūnams. Vakar jis šventė savo 35-ąjį gimtadienį. Pradėtas tyrimas. Policija apie girtą Lazdijų greitosios pagalbos stoties komandą pranešimą gavo sausio 27 d. apie 19 vakaro. Viename kaime senolei pasidarė bloga, artimieji iškvietė greitąją. Ji netruko atvykti, tačiau medikė pagalbos suteikti negalėjo, nes buvo girta.

Revoliuciją medicinoje žadėjusiai amerikietei gresia 80 metų kalėjimo. Milijardus dolerių investicijų sutraukusio startuolio įkūrėja žadėjo nustatyti vėžį ir kitas pavojingas ligas vos iš kelių kraujo lašų iš piršto. Paaiškėjo, kad visa tai – melas. Į teismo rūmus Kalifornijoje kaire ranka įsikibusi mylimąjį, o dešine – motiną – žengia dar visai neseniai žurnalo „Forbes“ jauniausia pasaulio milijardiere įvardinta Elizabeth Holmes.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengė klausimyną papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) paslaugas teikiantiems specialistams, kuris suteiks daugiau aiškumo ir apibrėžtumo, padės preliminariai įsivertinti vykdomos veiklos ir teikiamų paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams, rašoma NVSC pranešime.  Vertimosi PASP sąlygos 2020 m. Lietuvoje buvo reglamentuotos įstatymu.

Vilniuje vienuolikmetei pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta inovatyvi stuburo tiesinimo operacija. Mergaitė džiaugiasi po ketverių metų atsikračiusi specialaus stuburą tiesinančio korseto ir jau po mėnesio galės užsiimti jai įprasta veikla. Vienuolikmetė Karolina turi korekcinį korsetą, kuri pradėjo nešioti dar prieš ketverius metus, kai jai buvo diagnozuota skoliozė – stuburo išlinkimas į šoną. „Man su juo buvo gan sunku, nes buvo sunkiau pajudėti“, – pasakoja Karolina.

Visi Lietuvos vairuotojai bei įmonės iki Naujųjų turi suskubti atsinaujinti savo pirmosios pagalbos rinkinius – nusipirkti naują už maždaug 40 eurų arba papildyti seną šalčio maišeliais, kaukėmis dirbtiniam kvėpavimui atlikti ir turniketais. Nors iki senų vaistinėlių galiojimo pabaigos liko mažiau nei mėnuo, apie permainas žino retas vairuotojas. O laiku vaistinėles neatnaujinusių laukia ir baudos.