Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2026 m.
Daugiau nemokamų tyrimų
Kaip pranešė Valstybinė ligonių kasa, jau nuo šių metų įsigalioja pokyčiai, kurie turėtų reikšmingai sustiprinti šeimos gydytojų ir jų komandų vaidmenį diagnozuojant ligas, leis greičiau įvertinti paciento būklę ir efektyviau prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančius žmones.
Manoma, kad tai ne tik sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.
Šeimos gydytojai galės skirti ir atlikti daugiau laboratorinių bei greitųjų tyrimų, todėl pacientai greičiau gaus pagalbą, o diagnostikos procesas turėtų tapti patogesnis ir trumpesnis.
Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:
- vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;
- vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;
- skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;
- Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;
- greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;
- mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.
Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.
Plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau.
Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.
Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų fondo lėšų.
Rekordiškai daug kompensuojamųjų vaistų
Nuo sausio 1 dienos įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtrauktas rekordinis vaistų skaičius, daugiau vaistų grupių ir lygiagrečiai importuojamų vaistų, nei buvo šių metų antrojo pusmečio kainyne.
Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne.
Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių.
Preliminariais skaičiavimais, kitų metų pirmąjį pusmetį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas sutaupys apie 5,5 mln. eurų. Lėšos taupomos, nes mažėja kai kurių originalių vaistų (pvz. trastuzumabo derukstekano, pertuzumabo / trastuzumabo, akalabrutinibo, vismodegibo) kainos, taip pat generinių vaistų (pvz. ustekinumabo, tikagreloro) kainos, į rinką patenka nauji generiniai vaistai (pvz., edoksabanas, denozumabas). Sutaupytos lėšos bus skiriamos naujų vaistų įtraukimui arba jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygų plėtimui.
Vieno vaisto nebekompensuos
Tiesa, svarbi žinia ta, kad vienas vaistas, skirtas sergantiesiems sunkiu atopiniu dermatitu, nuo sausio 1 d. nebebus kompensuojamas.
Kaip paskelbė Valtybinė ligonių kasa (VLK), farmacijos bendrovė „Sanofi Winthrop Industrie“, atstovaujanti vaistinio preparato „Dupixent“ (veiklioji medžiaga – dupilumabas) registruotoją, priėmė sprendimą nutraukti derybas su Tarpinstitucine derybų dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų nustatymo komisija, todėl nuo 2026 m. sausio 1 d. šis vaistas, skirtas sunkiam atopiniam dermatitui gydyti, nebebus kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Kaip nurodoma, VLK per metus trukusias derybas siekė rasti racionalų sprendimą, kad pacientai gautų reikalingą gydymą šiuo vaistu ir būtų atsakingai naudojamos fondo lėšos. Derybų komisija gamintojui pateikė kelis pasiūlymus, tačiau šalims nepavyko suderinti pozicijų.
Nuo sausio 1 d. – rekordiškai daug kompensuojamųjų vaistų
Gamintojas laikėsi savo pasiūlytų sąlygų ir neieškojo kompromisinio sprendimo. Po to, kai Derybų komisija pateikė gamintojui maksimaliai palankų pasiūlymą ir paprašė nurodyti „Dupixent“ vaisto tiekimo sąlygas šiuo vaistu jau gydomiems pacientams, gamintojas pranešė, kad nutraukia derybas. Derybų komisija pabrėžia, kad yra atvira dialogui ir, pasikeitus aplinkybėms, derybos dėl šio ar kitų inovatyvių vaistinių preparatų kompensavimo galėtų būti atnaujintos ateityje.
Šiuo metu gydymas vaistu „Dupixent“ taikomas 230 pacientų. Jiems rekomenduojama kreiptis į savo gydantį gydytoją dėl tolesnio gydymo kitais vaistais, kurie yra kompensuojami Lietuvoje. Pacientams, sergantiems sunkiu atopiniu dermatitu, gydyti šiuo metu yra kompensuojami JAK inhibitorių grupės vaistai upadacitinibas ir baricitinibas, turintys panašias skyrimo sąlygas. Juos pacientams gali skirti gydytojas dermatovenerologas, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas arba gydytojas vaikų alergologas. Gydymo įstaigos ir gydytojai dermatologai apie pasikeitimus bus informuoti atskirai.
Uždraustos priemokos gydymo įstaigose
Gegužės 1 d. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais uždrausta imti priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš PSDF apmokamos sveikatos pasaugos. Kitaip sakant, tiek viešosios, tiek privačios įstaigos neturės teisės už valstybės finansuojamas paslaugas prašyti jokio papildomo mokesčio.
Tiesa, yra numatytos kelios išimtys. Visų pirma padaryta išlyga dėl pacientų pageidavimo gauti brangiau kainuojančią medicininę priemonę, pavyzdžiui, lęšiuką, protezą.
Jei jo pageidavimu būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu valstybės kompensuojama, pacientas turėtų sumokėti jų kainų skirtumą. Priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, sąrašą ir jų apmokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Taip pat išliktų galimybė prisimokėti už nemedicinines aptarnavimo (vadinamąsias komforto) paslaugas – maitinimą, vienvietę palata ir pan. Tokiu atveju pacientas turėtų raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja mokamų.
Tokių nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą, kainų apskaičiavimo metodiką dar turės nustatyti sveikatos apsaugos ministras, o šiame sąraše esančių paslaugų kainas – jas teikiančios įstaigos vadovas.
Įteisintas gydytojų darbas iš nutolusios darbo vietos
Nuo liepos 1 d. įsigalioja gydytojų bendruomenės ilgai laukti pakeitimai – nuo tada jie galės teikti nuotolines medicinines paslaugas ne tik iš gydymo įstaigos, bet ir dirbant iš nutolusios darbo vietos.
Konsultuoti nuotoliniu medikai galės tik tais atvejais, kai fizinis kontaktas tarp gydytojo ir paciento nereikalingas.
Sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti reikalavimus tokioms nuotolinėms medikų konsultacijoms. Jos bus teikiamas pagal sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatytą tvarką.
Priimtos įstatymo pataisos taip pat numato galimybę konsultuoti nuotoliu ne tik pacientus – pavyzdžiui, šeimos gydytojai tokiu būdu galėtų konsultuotis su specialistais.
Nuo liepos 1 d. gydytojai galės teikti nuotolines medicinines paslaugas ne tik iš gydymo įstaigos, bet ir dirbant iš nutolusios darbo vietos.
SAM tikisi, kad joms įsigaliojus, pagerės medicininių paslaugų prieinamumas ypač regionuose, sumažės pacientų eilės.
Primenama, kad dalis medicininių paslaugų buvo pradėtos teikti nuotoliniu būdu dar COVID-19 pandemijos metu. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2023 m. nuotolinės šeimos gydytojo ir jo komandos konsultacijos sudarė 18,4 proc., 2024 m. – 20 proc. visų šeimos gydytojo ir jo komandos konsultacijų.
Daugiau pinigų PSDF biudžete
Tuo metu 2026-ųjų PSDF biudžetas turėtų augti 369,5 mln. eurų arba daugiau nei 9,4 proc. PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos kitais metais turėtų sudaryti daugiau nei 4,309 mlrd. eurų, numatomas biudžeto rezervas – 880,48 mln. eurų.
Prognozuojama, kad didžiausią PSDF biudžeto pajamų dalį sudarys privalomojo sveikatos draudimo įmokos – beveik 4,1 mlrd. eurų, taip pat valstybės biudžeto asignavimai – 188,2 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 28,5 mln. eurų.
Biudžeto išlaidas sudarys lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau kaip 3 mlrd. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik 836,8 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 235,7 mln. eurų.
PSD sistemos funkcionavimui ir draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti numatyta beveik 44,3 mln. eurų, valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti biudžeto asignavimais numatoma skirti 188,2 mln. eurų.
Iš viso PSDF biudžete numatyta 163 mln. eurų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms indeksuoti. Indeksacija reikalinga, kad gydymo įstaigų darbuotojų pastovioji darbo užmokesčio dalis atitiktų šakos kolektyvinę sutartį, taip pat dėl numatomos infliacijos.
Dar 30 mln. eurų PSDF biudžeto skiriama skubios pagalbos kompensavimui didinti, 17 mln. eurų – šeimos gydytojų tyrimų ir kitų skatinamųjų paslaugų plėtrai, 11 mln. eurų – intensyvios terapijos paslaugoms, 126 mln. eurų – kompensuojamų ir gydymo įstaigoms centralizuotai perkamų vaistų, medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių priemonių finansavimui.
2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudarys beveik 880,5 mln. eurų pagal 2026 m. sausio 1 d. būklę.
Taip pat priimtos pataisos, kad įmokos už vieną apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis, dydis nuo 2026 metų sudaro ne mažiau kaip 6,98 proc. užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.
Didesni atlyginimai mažiausiai uždirbantiems
Pagal SAM ir devynių medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijų susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo kitąmet keisis ir medikų darbo užmokestis.
Remiantis susitartimu, gydytojo, dirbančio vienu etatu, pastovioji darbo užmokesčio dalis kitais metais didės apie 12 procentų arba 285 eurų neatskaičius mokesčių: nuo 2 310 iki 2 595 eurų. Jeigu vienu etatu dirbančiam gydytojui, nustatytas pastoviosios dalies darbo užmokesčio dalies dydis viršija 2 595 eurus, tuomet ateinančiais metais jo pastovioji darbo užmokesčio dalis gali didėti mažesniu procentu.
Slaugytojo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, dirbančio vienu etatu, pastovioji darbo užmokesčio dalis kitais metais didės apie 12 procentų arba 228 eurus neatskaičius mokesčių: nuo 1 848 iki 2 076 eurų.
Pažymėtina, kad LNSS įstaigos darbo apmokėjimo nuostatuose galės būti nustatytas ir didesnis darbo užmokestis, jeigu tai be papildomo finansavimo skyrimo leis įstaigos finansinė padėtis.
Primenama, kad sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių darbuotojų darbo užmokestį sudaro pastovioji, kintamoji dalys bei mokamas papildomas darbo užmokestis (priedai, priemokos, vienkartinės išmokos).
Įvertinus visas šias dedamąsias darbo užmokesčio dalis, remiantis gydymo įstaigų teikiamais duomenis, 2025 m. sausio-liepos mėn. vidutinis šalies gydytojų bruto darbo užmokestis, tenkantis vienam etatui, siekia 5 858, slaugytojų – 2 624 eurus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastaruoju metu jau įsigaliojo nemažai gyventojams svarbių naujovių sveikatos srityje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
