Kaip pabrėžė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pristatomas projektas – vienas iš 3 svarbių žingsnių įgyvendinant Vyriausybės programą ir stiprinant viešąjį sveikatos sektorių.
„Sveikatos draudimo 26 straipsnis keičia sutarčių su ligonių kasomis sudarymo tvarką prioritetą teikiant viešosioms įstaigoms. Tokia yra pagrindinė šio teikiamo įstatymo pakeitimo esmė. Norėčiau pabrėžti to svarbą ir reikšmę – tai yra kritiškai svarbus žingsnis“, – kalbėjo ji trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete surengtuose klausymuose.
Kokius pokyčius žada po susitarimo su privačiomis įstaigomis?
Ji neslėpė, kad sprendžiant šį klausimą didžiausia įtampa ir nesutarimai buvo kilę su privačiomis medicinos įstaigomis.
„Vyko pokalbiai, diskusijos, konstruktyvūs dalykiniai pokalbiai ir lapkričio mėnesį su Lietuvos verslo konfederacija, atstovaujančia privačias gydymo įstaigas, pavyko pasiekti bendrą sutarimą“, – sakė M. Jakubauskienė.
Pasak ministrės, susitarimas su Lietuvos verslo konfederacija apima keletą svarbių kertinių nuostatų, kurių viena yra ta, viešasis sveikatos sektorius valstybei yra labai svarbus prioritetas.
„Viešosioms ir biudžetinėms (valstybės ir savivaldybių) sveikatos priežiūros įstaigoms turėtų būti teikiamas todėl, kad šios gydymo įstaigos gydo 9 iš 10 Lietuvos gyventojų. O kai kuriais atvejais, kada yra reikalinga greitoji medicinos pagalba, onkologinis gydymas, audinių, organų transplantacijos ir kitos sudėtingos klinikinės intervencijos – visi 10 iš 10 Lietuvos gyventojų paslaugas gauna viešajame sektoriuje“, – pabrėžė M. Jakubauskienė.
Anot jos, susitarimas reiškia, kad privačios gydymo įstaigos sutinka teikti paslaugas, kurios yra apmokamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo be priemokų, išskyrus tam numatytus atvejus, kai galima susimokėti už brangesnę priemonę ar komforto paslaugą.
„Taip pat yra nuostata, kurią įtvirtinsime per teisės aktų pakeitimus, kad privačių gydymo įstaigų statusas, partnerystė ir veikimas išlieka labai svarbūs teikiant sveikatos paslaugas. Privačios gydymo įstaigos bendradarbiauja su viešojo sektoriaus įstaigomis išlaikant 94 proc. paslaugų teikimo apimtis teikiant ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas ir konsultacijas“, – dėstė ministrė.
Susitarime taip pat yra nuostata, palengvinanti pacientų kelią: „Siūlome, kad po mokamos konsultacijos pacientas, esant klinikinėms indikacijoms, galės gauti pagalbą toliau paslaugas apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai – vienas esminis svarbus punktas šiame susitarime.“
Ministrė tvirtino, kad įgyvendinus susitarimus paslaugų prieinamumas gerės tiek viešose, tiek privačiose gydymo įstaigose. „Lygiomis teisėmis teikiant sveikatos priežiūros paslaugas užtikrins geresnį prieinamumą. Ir įstatymo pakeitimai, kurie šiandien siūlomi, po susitarimo bus pakoreguoti. (...)
Privačios gydymo įstaigos išlieka ir tampa partneriu viešosioms įstaigoms, jos kartu bendradarbiauja teikdamos paslaugas tada, kada viešasis sektorius nepajėgia užtikrinti to paslaugų masto, kuris yra reikalingas konkrečioje savivaldybėje“, – teigė M. Jakubauskienė.
Viešasis sektoriaus silpnėja, o privatus – plečiasi
Plačiau pakomentavęs ruošiamus pokyčius ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas patikslino, kad projektą planuojama įgyvendinti nuo liepos 1 dienos ir jis galios tik naujoms sudaromoms sutartims.
„Šiuo metu yra taip, kad tiek privačios, tiek viešos įstaigos gali konkuruoti dėl sutarčių, o dabar siūloma prioritetizuoti viešąsias įstaigas. Tai atrodytų taip, kad visų pirma visos lėšos tektų viešosioms įstaigoms, kurios jau teikia paslaugas.
Po to – kitoms viešosioms įstaigoms, kurios turėtų teikti privalomas paslaugas, kurios viešas turi teikti. Jeigu vis tiek dar lieka paslaugų, kurių niekas neteikia, dėl jų gali konkuruoti visos – tiek privačios, tiek viešos ir tokios, kurios dar lieka ir tokios įstaigos, kurios nėra šiuo metu tinkle“, – komentavo patarėjas.
N. Černiauskas priminė, kad viešojo sektoriaus silpnėjimo, o privataus – plėtimosi tendencijos ryškėjo jau kuris laikas. „Matome, kad jau nuo 2006 m. gydytojų viešosiose įstaigose po truputį mažėja, o privačiose – po truputį daugėja. Taip pat vis daugiau žmonių dirba ir ten, ir ten. Tiesiog yra resursų perskirstymas.
Taip pat yra ir paslaugų perskirstymas, lyginant 2010 ir 2024 m. matome, kad beveik visos vaistinės jau yra privačios, privačių odontologų, ambulatorinių paslaugų vis daugėja, kaip ir dienos stacionaro bei stacionaro paslaugų daugėja privačiose, lyginant su viešomis“, – komentavo N. Černiauskas.
„Matome, kad tas būtinosios pagalbos paslaugas, ypač rajono, regiono ligoninėse suteikti 24 val. per parą jau darosi labai sunku“, – sakė Kauno klinikų vadovas.
Jis pridūrė, kad tą patį rodančios sutartys su ligonių kasomis: „Lyginant 2015 ir 2024 m., jų su privačiomis įstaigomis padaugėjo apie 4 kartus, tuo metu viešosiomis – apie 2 kartus, gydytojų skaičius privačiose padidėjo 40 proc., viešose sumažėjo 10 proc. Tai yra pastovi aiški tendencija.“
Ne visos ligoninės geba užtikrinti 24 val. pagalbą
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius konstatavo, kad viešąjį sektorių šiandien slegia ne viena problema. „Matome, kad tas būtinosias pagalbos paslaugas, ypač rajono, regiono ligoninėse suteikti 24 val. per parą jau darosi labai sunku. Jau daug kartų buvo minima, kodėl taip yra, ir gydytojai viliojami, jų nebelieka.
Tas pats anesteziologas dirba ir su onkologine chirurgija, bet gali dirbti ir su dienos stacionaro, paprastesnėms operacijoms. Tas pats kardiologas gali dirbti ir profilaktinėse programose, kaip kartu jis dirba ir gydant infarktą 24 val. Mes, universiteto ligoninės taip pat ne visada lengvus laikus gyvename“, – pastebėjo jis.
Kauno klinikų vadovas pabrėžė, kad kiekvienas – tiek viešasis, tiek privatus – sektorius vienoje ar kitoje srityje turi savo privalumų. „Tad buvo pabandyta rasti, koks tyra as ne absoliutus prioritetas, koks protingas, išmintingas prioritetas viešajam sektoriui galėtų tekti, bet kartu išlaikant ir suprantant ir privatų sektorių. Juk jame dažniausiai dirba tie patys mūsų medikai ir jų gerovė svarbi visiems“, – sakė R. Jurkevičius.
Vylėsi, kad „nuims tam tikras ilgametes įtampas“
Nors dalis susirinkusiųjų ministrės minimą susitarimą sveikino ir ragino palaikyti teikiamas įstatymo pataisas, kiti siūlė atsigręžti į tai, kas šiuo metu išties yra nugulę įstatymo projekte.
„Esame labai dėkingi ministerijai už kvietimą atstovaujant privačias sveikas sveikatos priežiūros įstaigas atsisėsti prie bendro stalo kartu su politikos formuotojais ir rasti reikalingus sprendimus visai sveikatos sistemai.
Iš tikrųjų pokalbis nebuvo lengvas ir, manau, padaryti kompromisai privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms nelengvi, bet jie nelengvi iš abiejų pusių ir mes suprantame, dėl ko visa tai yra daroma.
Dėl to mūsų pagrindinis lūkestis ir prašymas komiteto nariams yra palaikyti šito susitarimo nuostatas“, – pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Razgelė.
Ji vylėsi, kad tai „nuims tam tikras ilgametes įtampas, susiklosčiusias tarp privačių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų“.
Nuogąstavo, kas užtikrins kokybę
Vis tik medikų organizacijos laikėsi labiau kiek kritiškos nuomonės. „Dėl susitarimo su dviem didžiausiomis įstaigomis – sveikinu, bet šitoje vietoje mes, medikų bendruomenė, esame labai aptarę šitą klausimą ir to nepalaikome, nes tai tik rodo, kad jūs ministerijoje ir politikos formuotojai visai neatsižvelgiant į medikų bendruomenę, jų organizacijas.
Aptarti klausimą su dviem didžiosiomis gydymo įstaigomis tiesiog atrodo negražu“, – nuomonę išsakė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkei Almai Astafjevai.
„Jei įstaiga užtikrintai turės ligonių kasų paslaugas, ar tai tikrai užtikrins kokybę?“ – klausė A. Astafjeva.
Didžiausią nerimą jai kėlė, ar nesant konkurencijos viešosios įstaigos sugebės užtikrinti pakankamos kokybės paslaugas.
„Jei įstaiga užtikrintai turės ligonių kasų paslaugas, ar tai tikrai užtikrins kokybę? Ir dabar tikrai susiduriame su viešosiomis įstaigomis, kur pacientų kartais net nelabai ir siunčiame, žinodami, kad nėra ten aukštos kokybės, kad ir kaip bebūtų, nes renkamės pacientui geriausią kelią.
Kitas klausimas, kokia bus irgi teisinė atsakomybė tų viešųjų gydymo įstaigų, kurios sakys, kad užtikrina paslaugas, bet finale atėjus lapkričiui, gruodžiui, ką dabar matom, kai gydymo įstaiga sako, kad nebeturi pinigų ir neužtikrins paslaugų, kaip teisiškai tos įstaigos bus įpareigotos teikti paslaugas“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Ministrė savo ruožtu prieštaravo, kad Lietuvos verslo konfederacija atstovauja daugiau negu vieną ar dvi privačias medicinos įstaigas.
„O sveikatos paslaugų kokybės klausimus reguliuoja teisės aktai ir tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, priklausančios Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai ir ne turi vadovautis aukščiausiais pacientų saugumo ir kokybės reikalavimais teikiant paslaugas. Todėl net neabejoju, kad akredituotos gydymo įstaigos teikia kokybiškas paslaugas“, – pastebėjo M. Jakubauskienė.
Įstatyme – viena, kalba apie kita
Konservatorė Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį, kad pristatant projektą daug dalykų buvo „sumalta“ į viena ir kyla daug neaiškumų.
„Suprantu, kad akcentavote į susitarimą su Lietuvos verslo konfederacija, bet įstatymas juk ne apie susitarimą. (...) Jūs pati sakote, kad viešosios įstaigos jau dabar gydo 9 iš 10 pacientų, tai jūsų tikslas koks – kad gydytų 11, 12 iš 10?
Kam tada sudaryti susitarimus su privačiomis gydymo įstaigomis, jeigu to pagal įstatymo projektą, koks yra dabar, nėra, nors tikiu, kad teiksite pasiūlymus. Tai dabartinis įstatymas visiškai nekoreliuoja su jūsų susitarimu.
Jūs niekaip neatsakote, ar viešosios įstaigos pasiruošusios suteikti daugiau paslaugų, nors jau dabar, remiantis kitu jūsų įsakymu, už teikiamas paslaugas toms pačioms viešosioms įstaigoms jūs nesumokate“, – kalbėjo Seimo narė.
Mato prieštaravimą Konstitucijai
Parlamentarė konstatavo, kad, panašu, iš dėl šių pataisų reikės Konstitucinio teismo išaiškinimo. Parlamentarei antrino ir buvusi Konstitucinio teismo teisėja prof. Toma Birmontienė.
„Stebina, kad sudariusi sutarimą ministerija vis tiek teikia įstatymo projektą, kuriame to susitarimo visiškai nėra. Nes dabar turėtume diskutuoti dėl to, kas yra pateikta. Tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia yra kelios labai rimtos problemos. Visų pirma, konstitucinė problema: įstatymo projektas tikrai prieštarauja Konstitucijai dėl vienas labai aiškaus dalyko – absoliutaus prioriteto viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms būti negali.
Sakyčiau, prioritetas, kurį Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, yra galimas ir turėtų būti teikiamas tiesiogiai iš valstybės biudžeto lėšų“, – komentavo profesorė.
Ji atkreipė dėmesį ir į teisėkūros praktiką, kad tas pats straipsnis negali per mėnesį būti keičiamas du kartus. Be to, siūlomi įstatymo pakeitimai turėtų būti derinami su ką tik jau įsiteisėjusiais dėl priemokų uždraudimo.
„Liūdniausias dalykas, kad turbūt yra visiškas chaosas įstatymų rengime. Girdžiu ministrę, tikrai sveikinu, kad yra kažkokie susitarimai tarp sektorių, (...) o dabar siūlomas projektas, visiškai nederantis su šiuo sutarimu“, – kalbėjo T. Birmontienė.
Baiminasi, kad privačias įstaigas tiesiog nori „ištinklinti“
Panašių įžvalgų turėjo ir advokatė Giedrė Tubelytė, nurodžiusi atstovaujanti nepriklausomą asociaciją „Investors‘ Forum“.
„Šiandien dėmesys turėtų būti nukreiptas į šitą įstatymo projektą ir, mūsų manymu, juo siekiama „ištinklinti“ privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Naratyvas yra toks, kad jos yra kaltos dėl viešosios sveikatos priežiūros silpnumo.
Bet, mūsų manymu, yra priešingai, esame įsitikinę, kad privatūs sveikatos sektorius ir privatūs investuotojai visada prisidėjo prie stiprios, atsparios, inovatyvios Lietuvos sveikatos sistemos kūrimo ir juo labai prieinamumo gyventojams“, – pastebėjo ji.
„Įstatymo projektas tikrai prieštarauja Konstitucijai dėl vienas labai aiškaus dalyko – absoliutaus prioriteto viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms būti negali“, – sakė T. Birmontienė.
Savo ruožtu pati ministrė teigė neabejojanti, kad Vyriausybės programa, ypač kas susiję su sveikatos sistema, sveikatos paslaugų prieinamumu, tikrai atitinka Konstitucijos principines nuostatas.
„Net neabejoju, kad šiandieniniame mūsų diskusijos ir svarstymo kontekste prioriteto suteikimas viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigoms yra kritiškai svarbus sprendimas“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Be to, ji pridūrė, kad gydymo įstaigų vadovų pareiškimai apie tai, jog pasibaigus ligonių kasų pinigams nebegali teikti dalies paslaugų, ne visai atitinka realybę.
„Tie 3 žingsniai, kuriais stipriname viešąjį sveikatos sektorių, yra labai stiprios politinės valios ženklas, kur nei drąsos, nei valios, nei jėgų, nei ekspertizės iki šiol neteko matyti. Todėl dirbdama šitoje komandoje didžiuojuosi, kad turėdami palaikymą šiems sprendiniams ir bendram susitarimui tarp viešo ir privataus sektoriaus judame link tvaresnės sveikatos sistemos“, – komentavo sveikatos apsaugos ministrė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
