Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar vasarą ministrė pristatė trijų žingsnių planą „kraujuojančiai“ sveikatos sistemai gelbėti. Seimo priimtą įstatymą dėl priemokų gydymo įstaigose uždraudimo pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda jau pasirašė.
Kaip antrasis žingsnis numatytas viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa, teikti sveikatos paslaugas, apmokamas iš PSDF. Šie įstatymo pakeitimo projektai taip pat jau svarstomi Seime.
„Trečias žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos didinimas. Išskaidžius laike norime pasiekti 100 proc. padengimą. Tai yra mūsų viešojo sektoriaus stiprinimo planas“, – tuo metu sakė ministerijos vadovė.
Už vyresnio amžiaus žmones, pensininkus, vaikus, studentus, nedirbančius asmenis, karius valstybė dabar sumoka tik 30 proc. visos sumos, kurią turėtų sumokėti.
„Todėl esame atlikę skaičiavimus ir įvertinimus, kurie leis mums visiškai padengti trūkstamą indėlį į sveikatos draudimo fondą ir tokių resursų mums pakaks, kad viešasis sektorius galėtų atsistatyti ir užtikrinti paslaugų teikimą visiems šalies gyventojams pagal poreikius. Šiuo metu esame įvertinę, kad tam papildomai prireiktų 1,5 mln. eurų“, – žadėjo M. Jakubauskienė.
Didžiausia našta lieka ant gyventojų pečių
Jei kiti klausimai sukėlė audringas parlamentarų ir sveikatos sistemos dalyvių diskusijas, pastarasis punktas sulaukė absoliutaus palaikymo. Vis tik realybėje įmokos už valstybės draudžiamuosius padidėjimas atrodo labai kukliai.
Sveikatos draudimo pataisos numato, kad įmokos už vieną apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis, dydis nuo 2026 metų sudaro ne mažiau kaip 6,98 proc. užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.
„Lūkesčius turėjome šiek tiek didesnius, realios galimybės pasirodė šiek tiek mažesnės“, – konstatavo M. Jakubauskienė.
Numatyta, kad 2026 m. valstybės biudžeto įmokos, mokamos PSDF biudžetui už valstybės biudžeto draudžiamus asmenis, turėtų didėti vos 8,4 proc. (papildomai 85 mln. eurų).
„Tai reiškia, kad kitais metais įmoka turėtų sudaryti 773,9 euro ir, esant finansinėms galimybėms, kitų metų valstybės įmoka būtų didesnė ir sudarytų 780,70 eurų“, – teikdama projektą kalbėjo ministrė.
Lūkesčiai buvo gerokai didesni
Dalis Seimo narių pastaruoju metu negailėjo kritikos, kodėl visos reformos nepradėtos būtent nuo adekvataus valstybės įkainio nustatymo.
„Vyriausybė, teikdama šių metų biudžetą, atitinkamai yra numačiusi padidinti valstybės draudžiamojo asmens įmoką viso labo iki 780 eurų. Ji yra 2,8 karto mažesnė negu dirbančiojo įmoka, kuri šiandien sudarys 2 168 eurus. 60 proc. valstybės draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų padengia dirbantieji“, – prieš kurį laiką Seime kalbėjo „aušrietis“ Raimundas Šukys.
„Buvo labai skambiai pasakyta ir tikrai pažadėta visiems žmonėms, kad didės valstybės įmoka už valstybės draudžiamuosius“, – teigė J. Sejonienė.
Kritiką ne kartą išsakiusi konservatorė Jurgita Sejonienė konstatavo, kad valdžios pastangos didinti įmokas už valstybės draudžiamuosius lieka tik pažadu, prisidengiant fraze „jeigu bus galimybių“.
„Suprantu, kad ne jūs rašėte partijos rinkimų programą, bet jums tenka ją, kaip ir Vyriausybės programą, įgyvendinti. Buvo labai skambiai pasakyta ir tikrai pažadėta visiems žmonėms, kad didės valstybės įmoka už valstybės draudžiamuosius ir ji iš karto bus sulyginta su dirbančių žmonių įmokomis“, – dar PSDF biudžeto projekto pristatymo metu kalbėjo ji.
Sveikatos apsaugos ministrė konstatavo, kad „gyvenimas ir realybė turi savo apribojimus“. „Lūkesčius turėjome šiek tiek didesnius, realios galimybės pasirodė šiek tiek mažesnės. Rankų nenuleidžiame ir toliau dirbsime ties tuo, kad įmoka esant galimybei tikrai didėtų“, – komentavo M. Jakubauskienė.
Stebėjosi, kiek mažai augs medikų atlyginimai
Išvydę PSDF projektą Seimo nariai stebėjosi ir tuo, kiek numatyta medikų algoms didinti.
„Mane truputį pašiurpino tai, kad gydytojams atlyginimai ateinančiais metais didės mažiausiu procentiniu dydžiu. Jeigu slaugytojams didės 8 procentais, kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams – 5 procentais, bet gydytojams – tik 3 procentais“, – dar PSDF biudžeto projekto pristatymo metu kritikavo A. Butkevičius.
Į tai atsakydama ministrė pritarė norinti, kad vienai sunkiausiai dirbančių profesinių grupių – gydytojams ir slaugytojams – atlyginimai didėtų gerokai daugiau.
„Reikia pripažinti, kad (...) šiuo atveju prioritetas valstybei yra šiek tiek kitas, todėl sveikatos sistemai papildomo reikšmingo finansavimo nenumatyta. (...) Mes kalbame apie gydytojų atlyginimų didėjimą pagal kolektyvinės šakos sutarties sąlygas – tiems gydytojams, kurie turi mažiausią darbo užmokestį, taip pat – slaugytojams ir kitam medicinos personalui, kurie turi mažiausią mažiausią koeficientą“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Kam išdalins didesnį PSDF biudžetą?
2026-ųjų PSDF biudžetas turėtų augti 369,5 mln. eurų arba daugiau nei 9,4 proc. PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos kitais metais turėtų sudaryti daugiau nei 4,309 mlrd. eurų, numatomas biudžeto rezervas – 880,48 mln. eurų.
Prognozuojama, kad didžiausią PSDF biudžeto pajamų dalį sudarys privalomojo sveikatos draudimo įmokos – beveik 4,1 mlrd. eurų, taip pat valstybės biudžeto asignavimai – 188,2 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 28,5 mln. eurų.
Biudžeto išlaidas sudarys lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau kaip 3 mlrd. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik 836,8 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 235,7 mln. eurų.
PSD sistemos funkcionavimui ir draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti numatyta beveik 44,3 mln. eurų, valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti biudžeto asignavimais numatoma skirti 188,2 mln. eurų.
Anot sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės, iš viso PSDF biudžete numatyta 163 mln. eurų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms indeksuoti.
Indeksacija reikalinga, kad gydymo įstaigų darbuotojų pastovioji darbo užmokesčio dalis atitiktų šakos kolektyvinę sutartį, taip pat dėl numatomos infliacijos.
Dar 30 mln. eurų PSDF biudžeto skiriama skubios pagalbos kompensavimui didinti, 17 mln. eurų – šeimos gydytojų tyrimų ir kitų skatinamųjų paslaugų plėtrai, 11 mln. eurų – intensyvios terapijos paslaugoms, 126 mln. eurų – kompensuojamų ir gydymo įstaigoms centralizuotai perkamų vaistų, medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių priemonių finansavimui.
2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudarys beveik 880,5 mln. eurų pagal 2026 m. sausio 1 d. būklę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
