Anot klimatologo Arūno Bukančio, pagal daugiamečius duomenis, likęs spalis numatomas gana šiltas, temperatūra 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę.
Numatoma lapkričio temperatūra, remiantis įvairiais orų modeliais: pirmoje mėnesio pusėje turėtų būti maždaug 0,5 laipsnio šilčiau už daugiametį vidurkį, o antroji lapkričio pusė bus panašios temperatūros, kaip ir vidurkis.
„Tai reiškia, kad jau vidutinė paros temperatūra taps žemesnė negu 5 laipsniai. Na, pajūryje dar bus apie 5, o visur kitur tarp 2 ir 4 laipsnių“, – paaiškina A. Bukantis.
Spalis – gamtos pokyčių mėnuo
Sinoptikai jau savaitės pabaigoje prognozuoja pokyčius. Anot A. Bukančio, spalis yra tipiškas rudens mėnuo, juolab kad jau būna pasibaigusi meteorologinė vasara.
Svarbu ir tai, kad šiuo mėnesiu būna dar nepasibaigęs augalų vegetacijos laikotarpis.
„Turiu omenyje, kai paros temperatūra yra aukštesnė už 10 laipsnių. Aktyviosios vegetacijos pabaiga numatoma apie spalio 9 d. Tai yra diena, kai kris temperatūra ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, taps 2–3 laipsniais, vėliau prasidės ir lietingų orų laikotarpis.
Taigi galima sakyti, kad nuo spalio 9 d. turėsime tokį vegetacijos laikotarpį, kuriam būdinga žemesnė temperatūra ir kai vegetuoja tik žiemkenčiai ir šaltamėgės žemės ūkio kultūros. Tiesa, aktyvioji vegetacija baigsis maždaug savaitę vėliau negu vidutiniai daugiamečiai terminai“, – paaiškina klimatologas.
Spalio mėnesį taip pat greitai pajusime trumpėjant dieną.
„Jeigu spalio pradžioje turėjome dar 11:30 val. dienos trukmę, tai mėnesio pabaigoje bus tik 9:30 val. Atitinkamai, vėsesnis paros laikas truks ilgiau, todėl ir rūkai spalio mėnesį formuosis dažniau“, – komentuoja A. Bukantis.
Didės šalnų tikimybė
Dar viena spalio mėnesio ypatybė – skirtingi orai skirtinguose Lietuvos regionuose. Šiuo mėnesiu galima pastebėti, kad temperatūra ir kritulių kiekis Vilniuje gali būti pastebimai kitokie nei pajūryje.
„Spalis ypatingas yra tuo, kad pajūryje, Vakarų Žemaitijoje kritulių iškrenta beveik dvigubai daugiau negu Vidurio ir Rytų Lietuvoje. Pajūryje ir Žemaitijoje per spalį gali iškristi maždaug 90 mm, o kitur būna tik apie 50 mm“, – paaiškina A. Bukantis.
„Dar reikia pasakyti, kad spalis visada pasižymi aukštesne temperatūra pajūryje. Ten išsilaiko 2–3 laipsniais aukštesnė temperatūra, ypač naktį, nes vyksta šilumos pernaša nuo Baltijos jūro. Dėl to naktys ten būna šiltesnės, o šalnų kartais net ir visą spalį pajūryje nebūna. Tačiau kitoje Lietuvos dalyje tai tra tipiškas šalnų laikotarpis“, – priduria klimatologas.
Prognozuojama, kad šalnų tikimybė išaugs antrąjį mėnesio dešimtadienį, tai yra maždaug nuo spalio 11 iki 20 d., ir tęsis vėliau.
Lietuvoje buvo bobų vasara
Paklausus, ar pastarąją savaitę vyravusios šiltos dienos buvo vadinamoji bobų vasara, klimatologas Arūnas Bukantis sutinka. Be to, kaip pažymi jis, šis atšilimas prasidėjo po Rudens lygiadienio, rugsėjo 23-osios.
„Rugsėjo pabaiga, spalio pradžia yra tipiškas laikas bobų vasarai, be to, buvo nusistovėjusi anticikloninė cirkuliacija. Dienos buvo šiltos, iki 20–21, kartais temperatūra pakildavo netgi iki 22–23 laipsnių. Taigi visais požiūriais galima sakyti, kad tai buvo klasikinė bobų vasara“, – sako A. Bukantis.
Bobų vasarą lemia atitinkama atmosferos cirkuliacija. Anot klimatologo, ji gali būti įvairi, bet įvairumas pasireiškia tuo, kad anticiklonas, kuris lemia saulėtus, šiltus orus, gali būti dvejopos kilmės.
Svarbi viena sąlyga – tai turi būti galingas aukšto slėgio sūkurys, kuris išsilaikytų bent kelias dienas ir tokiu būdu lemtų bobų vasarą.
„Tai gali būti iš pietvakarių nuo Azorų atėjęs aukšto slėgio darinys arba – kaip nutiko šiemet – Rytų ir Pietryčių Europoje susiformavęs aukšto slėgio centras. Jo šiaurinė dalis apėmė ir Baltijos regioną, šitaip pakliuvome į aukšto slėgio sritį“, – paaiškina klimatologas.
Vis dėlto tokie oro cirkuliacijos mechanizmai pasitaiko ne kasmet. Tada bobų vasaros laikotarpis užsitęsia ne savaitę.
„Kartais būna, kad bobų vasara trunka 1–2 dienas, kartais ir maksimaliai 10–15 dienų. Šiemet bobų vasara truko gerą savaitę. Šiuo požiūriu trukmė vidutinė“, – priduria A. Bukantis.
Ekspertų teigimu, dėl klimato kaitos visų mėnesių vidutinė temperatūra kyla ir jau dabar yra aukštesnė nei XX amžiaus antroje pusėje. Ne išimtis ir spalis.
„Labiausiai sušilę yra sausis, vasaris ir kovas, bet taip pat kyla ir kitų mėnesių temperatūra. Žiemos mėnesiais pakilo 2 laipsniais, o kitų mėnesių, įskaitant ir rugsėjį, spalį, temperatūra yra aukštesnė 0,5 laipsnio“, – komentuoja A. Bukantis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
