arūnas bukantis

Savaitgalį Lietuvą talžiusi audra skaudžiai smogė žemės ūkiui. Didžiausi nuostoliai fiksuojami Žemaitijoje, kur dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, o žieminių rapsų sėja gali vėluoti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Lietuvą nusiaubusi audra buvo viena stipriausių nuo 2024 metų, o tokių stichinių reiškinių ateityje gali tik daugėti. Klimatologas įspėja, kad stiprėjant klimato kaitai vis dažniau susidursime su ekstremaliais orų reiškiniais. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universisteto profesorius Arūnas Bukantis.

Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja. Tuo metu užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams.

Ketvirtadienio vakarą siautusi audra padarė daug žalos Varėnos rajono savivaldybėje – virto medžiai, elektros stulpai. Gyventojai dalinasi, jog daug kur gyvenvietėse išlūžo medžiai, netrūko perkūnijos, o vietomis vyravo ir stiprūs vėjo gūsiai bei iškrito kruša. Plačiau apie tai, kas dedasi Lietuvoje, kokių orų dar sulauksime ir ar anomalūs reiškiniai – nauja mūsų kasdienybė, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis  ir dr.

Lietuvos vasara šiemet neturėtų svilinti rekordiniu karščiu, tačiau ramybės sinoptikai nežada – orai banguos, netrūks ir atvėsimų, ir šilumos pliūpsnių. Tuo metu Neringoje nerimą kelia ne tik gamtos iššūkiai – marių ardomas krantas, darbuotojų trūkumas, bet ir poilsiautojų elgesys: pavojingas greitis dviračių takuose bei gamtos ramybę drumsčiančios kolonėlės.

Europoje išties dabar rekordinė kaitra, ir Prancūzijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje karštis bei karščio bangos kankins tiek, kad temperatūra gali pakilti net iki 45 laipsnių. Kas laukia Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis. Europą alina antroji karščio banga Rekordiniai birželio pabaigos orai Pietų ir Vakarų Europoje: Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Savaitgalį Europoje siaučiant audroms pas kaimynus lenkus nutiko šiurpi nelaimė. Lenkijoje į 38-metę moterį trenkė žaibas. Pagalbą suteikė liudininkai, o vėliau greitoji medicinos pagalba. Moteris buvo nugabenta į ligoninę. Vasarą žaibai skruodžia ir Lietuvą. Klimatologas perspėja apie pavojus ir kaip reikėtų saugotis. Kaip pranešė naujienų svetainė „Onet.

Nors El Ninjo reiškinys šildo pasaulio klimatą ir prisideda prie globalios temperatūros augimo, klimatologas pabrėžia, koks iš tikrųjų yra jo poveikis Lietuvai. Pasirodo, jis priklauso nuo daugelio kitų atmosferos bei klimato veiksnių, todėl aiškių ir vienareikšmių orų pokyčių mūsų šalyje kol kas išskirti negalima.

Viesulai Lietuvoje nebėra toks retas gamtos reiškinys, apie kurį anksčiau girdėdavome tik iš tolimųjų kraštų. Specialistai pastebi, kad viesulų sezonas Lietuvoje ilgėja, o kartais padariniai gali būti itin skaudūs. Apie tai laidoje kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis. Dabar ateina karštos dienos, sinoptikai žada, kad savaitgalį bus 28–30 laipsnių šilumos.

Nors lietingi orai daugelio jau nebestebina, sinoptikai pastebi, kad šiemet birželis yra drėgnesnis nei įprastai. Tiesa, šį savaitgalį žadamas atšilimas. Klimatologas perspėja, ko galima tikėtis po šiltesnių dienų ir ar per Jonines pagaliau pavyks išvengti lietaus. Apie tai laidoje kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis.

Džiaugiamės po šalto pavasario atėjusia šiluma, tačiau kiek ilgai ji užsilaikys? Ir kokia mūsų laukia gegužė? TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu. Prie jūros gana šalta, o kituose regionuose stebime šilčiausius šių metų orus. Kodėl taip yra? Gegužės mėnesį taip būna, kadangi jūra dar labai šalta – temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūroje pakilusi vos iki 8–10 laipsnių.

Pavasariui persiritus į antrą pusę, daug kam kyla klausimas, kokia bus vasara. Klimatologas primena, kad su laiku vasaros darosi ilgesnės, tačiau dažnėja ir pavojingų reiškinių. Pasaulyje tęsiantis kariniams konfliktams gali būti dar blogiau – dėl sprogimų, gaisrų išsiskiriančios medžiagos tik skatina klimato kaitą. Apie artėjančius orus, sezonų kaitą ir prisitaikymą prie pavojingų reiškinių – naujienų portalo tv3.lt interviu su klimatologu Arūnu Bukančiu.

Šalčiai atlėgo, savaitgalį prognozuojama iki 10 laipsnių šilumos. Ar pavasaris jau atėjo, ar dar gali grįžti šalčiai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu. Prognozės rodo, kad Lietuvoje vis labiau šils. Ar jau ateina pavasaris? Taip, šiltos oro masės jau plūsta iš pietų, iš pietvakarių, visi arktiniai anticiklonai atsitraukia į šiaurę, į rytus. Panašu, kad į Lietuvą pavasaris žengia netgi viena diena anksčiau negu kalendorinis.

Kalendorinė žiema jau eina visai į pabaigą, šiandien prasideda paskutinė jos savaitė. Kai kurie džiaugiasi, kai kurie liūdi, bet kaip ten bebūtų, dabar kalendoriškai jau šį sekmadienį pereisime į pavasarį. Ar su kalendoriumi ir iš tikrųjų ateis tas pavasaris? Kokia bus jo pradžia ir ko tikėtis toliau orų prasme? Apie ilgalaikę orų prognozę, būsimo pavasario ženklus ir nueinančios žiemos padarinius pasakoja klimatologas Arūnas Bukantis.

Lietuvą kaustant neįprastiems šalčiams, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad tokia žiema – retas reiškinys. Ji susiformavo dėl poliarinio sūkurio poslinkio ir atmosferos procesų. Klimatologas pabrėžia, kad iš šios žiemos negalima daryti toli siekiančių išvadų apie ateitį. „Tokios prielaidos [red. pastaba – kad artimiausios žiemos dabar bus būtent tokios kaip ši] negalima daryti.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, žmonių žvilgsniai vis nukrypsta į orų prognozes, ar šiais metais pasitiksime šventes su sniegu. Klimatologo Arūno Bukančio teigimu, teks šiek kiek palaukti, bet baltos Kalėdos Lietuvoje bus. Kaip šiemet atrodys vaizdai už lango bei ką jau šiuo metu tarsi pokštaudami daro augalai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu.  Gruodžio vidurys, o temperatūra pliusinė tiek dieną, tiek naktį beveik.

Klimatologas Arūnas Bukantis teigė, kad nors bobų vasara lapkritį reta, šiemet šiluma dar išsilaikys. Netrukus orai ims vėsti, jis taip pat pabrėžė, kada galime sulaukti pirmojo sniego. Ekspertas, kalbėdamas apie bobų vasarą ir ar ji lapkričio mėnesį paprastai pasitaiko, sakė, kad tai yra labiau būdinga spalio mėnesiui. „Čia jau daugiau spalio mėnesio reiškinys. Bet pagal atmosferos cirkuliacijos pobūdį tai labai panaši situacija, nes aukšto atmosferos slėgio sritis apima visą pietų Europą.

Lapkritis įsibėgėja, o dienomis – virš 10 laipsnių šilumos. Kiek ilgai mus lepins tokie orai ir kada, tikėtina, atšals, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu.  Dabar yra lapkričio pirma savaitė ir termometrai rodo 11, o pajūry – net 12 laipsnių šilumos. Tai kiek mes džiaugsimės tokia šiluma?  Taip, dabar atplūdo šiluma iš Pietų Europos, kadangi yra susiklosčiusi labai panaši situacija, kuri yra būdinga bobų vasarai.

Baigiantis spaliui, daugeliui įdomu, kokie orai bus lapkričio mėnesį ir kada sulauksime sniego. Klimatologas Arūnas Bukantis apžvelgė, kaip pagal tendencijas Lietuvoje baigiasi ruduo ir paaiškino, kiek europiečiams pavojingas uraganas „Melissa“. Apie lapkričio mėnesio orus, numatomą žiemą ir Karibų jūros regioną talžantį uraganą „Melissa“ – naujienų portalo tv3.lt interviu su klimatologu A. Bukančiu. Baigiasi spalis, artėja lapkritis.

Po gana vėsios ir lietingos vasaros džiaugiamės vasariškai šiltu rudeniu. Tačiau kiek tokie malonūs orai išsilaikys? Atsakymus į aktualius klausimus TV3 Žinių „Dienos komentare“ pateikė klimatologas Arūnas Bukantis.  Kiek dar mes vasaros ir šilumos turėsim?  Šią savaitę dar bus šilta. Tikrai galima sakyti, kad grįžo vasara, kadangi vidutinė temperatūra yra netgi tarp 18–20 laipsnių, tai galima sakyti, kad 3–4 laipsniais netgi yra viršijama klimatinė norma.

Per Lietuvą prasiautusios audros pridarė nemažai žalos gyventojams. Skandino gatvėse stovinčius automobilius, vanduo apsėmė ir ne vieno namo vidų, o žmonių kiemai virto vienu didžiuliu baseinu. Draudikai skaičiuoja, kad liepos mėnesio nuostoliams jau teks išmokėti daugiau pinigų nei buvo anksčiau numatę.  Vis dėlto klimatologas pripažįsta, kad tokie orai lietuvių stebinti neturėtų, nes į mūsų šalį, po kelerių metų „egzotikos“, sugrįžo tikrieji lietuviško liepos mėnesio orai.

Vasariškais orais džiuginusi liepos pradžia po mažu ima atvėsti ir jau kelias dienas iš eilės termometro stulpelis visoje šalyje neperkopia 17 laipsnių šilumos. Trečiadienį daugelyje rajonų palijo, o Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, kad intensyvios liūtys nesitrauks iki pat penktadienio. TV3 Žinių „Dienos komentare“ permainingus liepos orus komentavo klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis.

Ar esate kada jautę silpnumą, galvos skausmą ar net patyrę širdies ritmo sutrikimų ir netikėtai sužinoję, kad tuo metu vyko saulės magnetinė audra? O gal pastebėjote, kad tokiomis dienomis blogėja nuotaika, kamuoja nerimas ar padidėjęs kraujospūdis? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ žurnalistė Erika Fuks kartu su klimatologu prof.

Klimatologai įspėja, kad artimiausiomis dienomis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje vyraus tropiniai karščiai, o mūsų šalyje vietomis šią savaitę oro temperatūra sieks ir 33 laipsnius šilumos. Tiesa, nors vėliau iki liepos vidurio turėtų šiek tiek atvėsti, likęs mėnuo mūsų šalyje taip pat numatomas gerokai šiltesnis nei įprastai.  Apie ilgalaikes prognozes, galimus karščio rekordus ir vasaros orų scenarijus „Žinių radijuje“ pasakojo klimatologas Arūnas Bukantis.

Kokiais orais pradėsime liepos mėnesį? Kada sulauksime karščio? Ar iki Lietuvos ateis tokios orų anomalijos, kokias matėme Lenkijoje? Į šiuos ir kitus klausimus atsako klimatologas profesorius Arūnas Bukantis.  Kol kas orai lietuvių nedžiugina ir primena labiau pavasarį nei vasarą. Anot A. Bukančio, ateinantis savaitgalis ir vėl bus permainingas. „Šeštadienis dar bus lietingas, sekmadienį jau mažiau lietaus ir daugiau saulės.

Nors vasara jau įsibėgėjo, gerų orų vis dar tenka palaukti. Daugelyje Lietuvos vietovių siautėję lietūs, audros, stiprus vėjas ir niūrus dangus kol kas neleidžia pasimėgauti šiluma ir saulės malonumais. Tačiau klimatologai ramina – vasara dar tik prasidėjo ir turi kuo nustebinti. Ko tikėtis iš šios vasaros, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja klimatologas Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Gegužės mėnuo šiemet buvo neeilinis dėl užsitęsusių šalnų, kurios truko ilgiausiai, negu kada yra tekę matyti šalyje. Fiksuojamos anomalios sąlygos: vyravo šaltesnis gegužės dešimtadienis nei balandžio pabaigoje. Apie pavojingą temperatūros skirtumą kalbėjo ekspertai. Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis. Laidoje taip pat dalyvavo ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Šių metų gegužės šalnos Lietuvoje – beprecedentės: temperatūra kai kur nukrito net iki –10 laipsnių, o šaltis laikėsi daugiau nei dvi savaites. Ūkiuose fiksuojama neva iki 90 proc. žalos, o dėl susidariusios ekstremalios situacijos Lietuva ketina kreiptis pagalbos į užsienyje esančius fondus. Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Neregėtos šio pavasario šalnos pridarė milžiniškų nuostolių ūkininkams. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šalnos nukando 70-80 procentų būsimo vaisių ir uogų derliaus. O kai kur net ir 100 procentų. Lietuviai praktiškai liks be lietuviškų uogų ir vaisių, o jų augintojai – be pajamų, didės ir kainos. Žemės ūkio ministras dėl padarytos žalos prašo Europos Komisijos pinigų kompensacijoms, paskelbta ekstremali situacija.

Klimatologas Arūnas Bukantis įvertino neįprastai žvarbią pirmąją gegužės pusę, tačiau turi gerų žinių, kad jau nuo antradienio oras Lietuvoje turėtų atšilti. Visgi šiluma ilgai neužsilaikys ir nuo penktadienio temperatūra vėl gali apsistoti ties 13-15 laipsnių žyma, o sekmadienį kai kur kils iki aštuoniolikos šilumos. Apie laukiančias orų permainas TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir klimatologas A. Bukantis.

Lenkijos meteorologai skelbia, kad artėjanti vasara gali būti viena iš karščiausių per pastaruosius dešimtmečius. Remiantis kaimyninės šalies ilgalaikėmis prognozėmis, Lietuvoje prognozuojami temperatūros šuoliai perkopsiantys 34 laipsnių ribą. Be karščių, prognozuojamos intensyvios liūtys ir audros, ypač pietinėje Lietuvos dalyje. Apie tai, kokių orų vasara galime tikėtis mūsų šalyje „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.

Tik ką džiaugėmės tikru pavasariu, kai sušilo iki +17 laipsnių, o jau kitą dieną daugelyje Lietuvos vietų vėl iškrito sniegas. Kada ateis tas tikrasis pavasaris ir kokios numatomos Velykos? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ papasakojo klimatologas Arūnas Bukantis. Pasak klimatologo eksperto, temperatūra iki mėnesio galo kils po truputį kasdien, o staigių orų pokyčių bus vis mažiau. Kada sulauksime šilto pavasario? VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr.

Slenkant paskutinėms kalendorinės žiemos dienoms, klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis praneša, kokie orai laikysis žiemos pabaigoje ir kokie užklups pavasariui prasidėjus. O štai etnologas Libertas Klimka atkreipia dėmesį, kokius ženklus apie pavasarį rodo gamta.   A. Bukantis pabrėžia, kad artėjant pavasario lygiadieniui, kuris bus kovo 20 d., ilgėja dienos.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius žiema Lietuvoje sutrumpėjo pusė mėnesio ir sušilo daugiau nei dviem laipsniais. Visgi švelnesnė žiema nėra geras ženklas – svyruojant temperatūrai, mūsų šalyje daugėja pavojingų reiškinių, sako klimatologas Arūnas Bukantis. Lietuvos klimatologai paskaičiavo, kad per pastaruosius 60 metų žiemos vidutinė mėnesio temperatūra žiemą pakilo 2–2,5 laipsnio. Labiausiai „sušilo“ sausio mėnuo, pakilo ir vasario mėnesio temperatūra.

Darosi vis aiškiau, kokie orai bus per didžiąsias metų šventes. Laukiantiems sniego ir šalčio teks nusivilti – šventinė savaitė bus drėgna ir ganėtinai šilta. Apie tai, kokie orai bus per šventes, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Kokių orų galima tikėtis per artėjančias šventes?  Pastaruoju metu taip suaktyvėjo ciklonų veikla Šiaurės Atlante, kad ji nenuslops ne tik šiais metais, bet ir tęsis kitų metų pradžioje.

Vakar Vilnių pradžiuginęs sniegas čia pat ir ištirpo. Kada sulauksime gausesnio sniego patalo ir ar išties ateina prognozuojama audra, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis.  Gal artimiausiu metu sulauksime dar daugiau sniego?  Matyt, pirmasis sniegas yra ženklas, kad jau atėjo laikas tokio pobūdžio krituliams, bet artimiausiu laiku yra numatomi lietaus pavidalo krituliai. Rytoj ir poryt bei kitą savaitę bus lietinga. Ne tik lietinga, bet ir šilta.

Visas rugsėjis lepino neįprasta šiluma, tačiau jau gera savaitė kaip orai atšalo. O kokie orai mus lepins spalį ir ar dar sulauksime bobų vasaros, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Gal reikia nusiteikti, kad atėjo ruduo ir šilumos nebebus?  Gera žinia – baigiasi sausra. Iš Lietuvos traukiasi sausringas laikotarpis, kuris prasidėjo trečiajame rugsėjo dešimtadienyje.

Savaitgalį Lietuvoje praūžė vienas stipriausių Lietuvos istorijoje susidariusių viesulų, kuris niokojo Šiaulių rajone esančius namus, gamtą ir netgi sužalojo žmones. Ir nors dabar tokie reiškiniai Lietuvoje atrodo neįprasti, klimatologas Arūnas Bukantis pasakoja, kad dėl šiltėjančio klimato, ateityje su jais susidursime dažniau. A. Bukantis sako, kad įprastai Lietuvoje sausumos viesulų vidutiniškai pasitaiko kas 2-3 metus.

Šios savaitės orai patiks ir karščio, ir lietaus mėgėjams. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė skelbia, kuriomis dienomis kais iki 33 laipsnių šilumos, o kuriomis gatves plaus lietus su perkūnija. Sinoptikės teigimu, šaltasis atmosferos frontas, atnešęs gana audringas  permainas, keliauja į rytus ir ten stabtels. Dėl to rytiniai rajonai pirmadienį gaus lietaus su perkūnija, o oro temperatūra bus žemesnė nei pastarosiomis dienomis.

Lietuvoje ir pasaulyje kone kiekvieną vasarą būna mušami karščio rekordai. Štai birželio 28 d. Druskininkuose užfiksuotas naujas šios dienos oro temperatūros rekordas, kada termometro stulpelis įkaito iki 34 laipsnių. Ankstesnis rekordas registruotas vos prieš dvejus metus, kai temperatūra pakilo iki 33,6 laipsnio. Nauji karščio rekordai pasiekti beveik visose pagrindinėse meteorologijos stotyse, keturiose iš jų pagerinti net 84 metų senumo rekordai.

Pirmadienį vakarinėje Lenkijoje po didžiulės krušos gatvės virto šerbeto upėmis. Klimatologas paaiškino, kaip tai nutiko ir ko galime tikėtis Lietuvoje. Pirmadienį vakarinėje Lenkijos dalyje, Gniezno mieste (netoli Poznanės), fiksuota gausi kruša. Žemė pasidengė itin storu ledėkų ir lietaus vandens sluoksniu, todėl gatvės skambiai pavadintos šerbeto upėmis. Kaip praneša Lenkijos kanalas „TVP World“, vietos ugniagesiai gelbėtojai reagavo į šimtus iškvietimų.

Šiomis dienomis orai primins vasarą – vietom is šils net iki +27 laipsnių. Vis dėlto tokia temperatūra laikysis neilgai. Netrukus nuo arktinių platumų į Lietuvą atslinks anticiklonas, dėl kurio įtakos orai atvės, o dirvos paviršiuje pasirodys ir šalnų, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Pasak sinoptikės, vasariškus džiaugsmus atnešę anticiklonai jau silpnėja, tačiau sausi ir šilti orai artimiausiomis dienomis dar laikysis.

Vos prieš savaitę žydinčius gėlynus nuklojo sniegas, o šiomis dienomis – jau per 20 laipsnių. Ar šiluma atėjo ilgam, ar tai tik laikini pavasario papokštavimai, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis.  Gal jau vasara ateina?  Taip, galėsime džiaugtis šiluma, bet neilgai – iki penktadienio, nes penktadienį pradės temperatūra kristi.

Savaitgalį Lietuvą spaudęs šaltis staiga pasitraukė. Ar galime manyti, kad didžiuosius šios žiemos šalčius jau išgyvenom ir kiek laikysis atšilimas kalbame su klimatologu Arūnu Bukančiu. Kodėl temperatūra taip drastiškai šokinėja? Šiluma plūdo iš šiaurės, kaip bebūtų keista. Pirmiausia atšilo Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir, galiausiai, pas mus. Taip pat gerokai aukštesnė temperatūra vidinėje troposferoje nei prie žemės.

Ketvirtadienį šiaurės šalis – Suomiją ir Švediją užklupo neregėti šalčiai, o gyventojai liko be elektros. Kitose Vakarų Europos šalyse smarkios liūtys sukėlė potvynius. Klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino, kas lemia tokias ekstremalias oro sąlygas, bei ko galima tikėtis Lietuvoje.

Dar praeitą savaitę kandžiojęs šaltukas staiga pasitraukė ir termometrai rodo jau apie 0. Ar tai vienadienis atšilimas ir kokios laukia Kalėdos, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Kokių orų galime tikėtis? Žiema šiemet prasidėjo anksti, bet dabar daro ilgą pertrauką. Šis šilumos pliūpsnis yra numatomas mažiausiai dviem savaitėms. Dabar tie ciklonai, kurie slenka iš Atlanto, jie ir atneša šilumą į Lietuvą, į Baltijos regioną.

Artimiausiomis dienomis kritulių neiškris labai daug, bet orai bus nemaloniai žvarbūs, sako sinoptikas Naglis Šulija. Lietuvoje šiandien buvo pilki debesuoti orai, vietomis snigo arba snyguriavo. Artimiausią naktį irgi bus debesuota, kai kur su pragiedruliais. Daug kur pasnyguriuos, vietomis bus rūko ir šerkšno. Rytoj bus žiemiškai šviesi diena, kai kur pasnyguriuos, vietomis rūkas, kur nors galima lijundra ir plikledis. Šaltukas niekur nesitrauks, bet šiąnakt jis bus labai nevienodas.

Nors gruodžio 1 d. prasidėjo kalendorinė žiema, gamtoje ji pasirodė kur kas anksčiau. Apie tai, ko sulauksime šį mėnesį ir kokios galime tikėtis likusios žiemos, papasakojo klimatologas prof. dr. Arūnas Bukantis.   Šiandien pirmoji kalendorinės žiemos diena. Gamtoje ji prasidėjo anksčiau: jau buvo ir plikledžio, ir šaltuko, ir pūgų. Ar tokie orai, kokie buvo paskutines porą savaičių yra norma tokiam laikui? Ir taip, ir ne.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.