arūnas bukantis

Šiemet rugsėjis lepina šiluma. Įdienojus temperatūra pasiekia kone vasarišką šilumą. Kyla klausimas, ar bobų vasaros jau sulaukėme, ar ji dar tik ateis ir kuo išskirtinis šis ruduo? Apie rudens orų prognozes plačiau papasakojo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis.  Anot profesoriaus, šių metų rugsėjo mėnuo išskirtinis visais požiūriais.  „Vyrauja labai šilti, saulėti orai.

Oras Lietuvoje pamažu šyla. Kai kur jau šeštadienį, o kitur – sekmadienį, plūstels net iki 31 laipsnio karščio banga. Tačiau klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad išsiilgę karščio džiaugsis neilgai. Pokalbis su klimatologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Matome, kad šiomis dienomis pradėjo šiltėti ir artimiausiomis dienomis sušils net iki 31 laipsnio. Ar dabar taip ir laikysis? Šitas šilumos įsiveržimas yra numatomas gana trumpas – šeštadienį, sekmadienį.

Karštos vasaros, sausros, svetimi, mūsų platumoms nematyti augalai ir gyvūnai, pasak klimatologo, profesoriaus Arūno Bukančio, yra klimato kaitos grimąsos, kurias matome jau šiandien. Deja, bet klimatas keičiasi labai sparčiai ir tai, kas prieš dešimt metų atrodė, kaip tolima prognozė, šiandien jau yra realybė. Pietų Europa dega, Pietryčių Azija skęsta, o Amazonės baseine be poilsio kertami miškai. Riedame į bedugnę, bet daugelis žmonių net ir tai neigia.

Vos prasidėjus kalendorinei vasarai orai staiga atvėso. Ar tik tokia šiluma laikysis ir toliau, o gal artimiausiomis dienomis jau ateina atšilimas? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis. Atrodo, buvo visai šalta, tačiau savaitgalį atšalo.

Lietuviai jau džiaugėsi šiltais orais, tačiau pastaruoju metu vėl yra priversti traukti į spintos galą nugrūstus megztinius. Kada vėl galime tikėtis šilumos ir kokia laukia gegužė, TV3 žinių „Dienos komentare“ papasakojo klimatologas Arūnas Bukantis. Džiaugėmės šiltais orais, neretas jau ir trumpom rankovėm vaikštinėjo, o dabar vėl atvėso. Ar reiškia, kad pasidžiaugėme šiluma ir užtenka? Galima sakyti, kad dabar yra meteorologinės supynės iš karščių į šalčius.

Vis dažniau pasirodant saulei ir jau kelintą dieną laikantis pliusinei temperatūrai, neretas su lūkesčių pamąstome – gal jau atėjo pavasaris? Ar šiluma jau laikysis, ar vis tik gali sugrįžti sniegas, TV3 žinių „Dienos komentare“ aptarė klimatologas Arūnas Bukantis. Matome, kad jau artimiausiu metu temperatūra pakils net iki 12-13 laipsnių. Ar tai tik trumpalaikis pasidžiaugimas? Pavasaris atėjo jau prieš kelias dienas, galima sakyti, kad startas buvo kovo 14 dieną.

Žiemos vidurys stebina pliusine temperatūra ir ant žydinčių žibučių krentančiu ir greit nutirpstančiu sniegu. Klimatologas Arūnas Bukantis vadina orus „visiškai netvarkingais“ ir sako, kad nuolatiniai šuoliai tarp minusinės ir pliusinės temperatūros gali pridaryti nemenkų nemalonumų ir pavojų. Pokalbis su klimatologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien ryte turbūt ne vienas valė nuo mašinų sniegą, kai kam teko nusikasti ir kelius.

Mokslininkai vis dažniau nerimauja dėl to, jog nepaisant įvairių iniciatyvų ir klimato kaitos stabdymo priemonių, kovą su šia problema mes vis dėlto pralaimime. Tai liudija daugybė problemų – kasmet vis kylanti vidutinė oro temperatūra ar padidėjęs oro drėgnumas yra tik keletas iš jų.

Lietuvą nuklojęs sniegas ir prasidėjęs šaltukas savaime kelia klausimą – ar šiemet sulauksime tikrų žiemiškų Kalėdų? Klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad per gražiausias metų šventes termometro stulpelis gali pasiekti net 20 laipsnių žemiau nulio, o ir pasidarbuoti sniego kastuvu tikrai teks. Tačiau ar tai nesukels papildomų pavojų? Pokalbis su klimatologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Girdime, kad Lietuva užversta sniegu – Vilniuje ištisai drebia, Žemaitija užpustyta.

Jau antra lapkričio savaitė, tačiau kiemuose dar žydi gėlės, o oro temperatūra perkopia 10 laipsnių. TV3 žinių „Dienos komentare“ klimatologas Arūnas Bukantis atsakė, kokie orai bus artimiausiu metu ir ar galime tikėtis šaltos žiemos.  Ar lapkritis ir toliau bus šiltas? Iš tikrųjų, temperatūra užstrigo ties 10–12 laipsnių, praktiškai tokia temperatūra svyravo visą spalio mėnesį. Lapkričio pirmasis dešimtadienis taip pat ne ką šaltesnis negu spalio pabaiga.

Praūžusi audra ne juokais aptalžė daugiausiai rytinę Lietuvos dalį, nors kliuvo ir kitoms šalies vietoms: ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 70 kartų skubėjo šalinti ant kelių bei mašinų nuvirtusių medžių. Sostinėje Rasų kapinėse virtęs šimtametis klevas suniokojo net ne vieną istorinį paminklą. Tiesa, sinoptikai juokauja, esą taip su trenksmu į Lietuvą ateina bobų vasara. Tik pasidžiaugsime ja, greičiausiai, labai trumpai.

Lietuvos gyventojai jau traukia šiltesnius rūbus iš spintų, mat neseniai prasidėjęs ruduo nelepina ypatinga šiluma. Dauguma su nekantrumu laukia vadinamosios bobų vasaros, tačiau klimatologas Arūnas Bukantis atviras – greitu metu atšilimas nenumatomas. Pokalbis su klimatologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Vakar Vilniuje buvo jau 18 laipsnių, kituose miestuose irgi panašiai, šiandien – jau 16 laipsnių, pajūryje dar mažiau.

Ką tik prasidėjęs rugpjūtis jau lepina Lietuvą šiluma. Prognozės rodo, kad ateinančias porą dienų termometro stulpeliai gali kilti dar aukščiau. Kiek šie šilti orai laikysis ir kokia mūsų laukia vasaros pabaiga? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis. Šiandien jau šilta diena, o prognozės rašo, kad rytoj kils dar daugiau – vos ne iki 30 laipsnių. Ar tas atšilimas ilgam? Šitas atšilimas, deja, neilgam, tik keletui dienų.

Prasideda ilgasis Joninių savaitgalis. Kokių orų galime tikėtis? Ar dar yra laisvų vietų tiems, kurie paskutinę minutę nusprendė Jonines sutikti prie jūros? Kokių orų galime laukti per Jonines ir kaip ilgajam savaitgaliui pasiruošę Lietuvos kurortai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba klimatologas, profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Po kiek vėsesnio nei įprasta balandžio atėjusi gegužė spėjo šiek tiek palepinti saulės spinduliais, tačiau Lietuvos padangę vėl gaubia pilki lietaus debesys, o pasiilgusiems trumpų rankovių tenka pakentėti. Klimatologas Arūnas Bukantis sako pastebintis, kad atšilimas vėluoja ir vasariškos šilumos dar teks palaukti. Pokalbis su klimatologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Gegužės vidurys, o vis tiek neišeina išeiti į kiemą be striukių.

Sugrįžusios kregždutės ir gegučių kukavimo aidas dar nesusprogus medžiams miškuose pranašauja, kokia vasara bus Lietuvoje. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, metai gali laukti sunkūs, nederlūs, o vasara – permaininga. „Turėsime ir lietingų, ir sausų dienų. Jeigu gegutė ant nuogų šakų kukuoja, tai yra blogas požymis“, – naujienų portalui tv3.lt sako L. Klimka. Vienos iš paskutiniųjų į Lietuvą parskrenda kregždutės, dabar joms sugrįžti neįprastas laikas. „Jos ant savo sparnelių atneša šilumą.

Prieš savaitę šiluma ir saulės spinduliais lietuvius lepinęs pavasaris savo pirmą mėnesį uždarė su kai kur pasirodžiusiu sniegu. Kokių orų galime tikėtis iš balandžio, TV3 žinių „Dienos komentare“ atskleidė klimatologas Arūnas Bukantis. Vos prieš savaitę džiaugėmės šiluma – 15 laipsnių, saulė, gražu. Dabar vėl sulaukėme sniego. Kaip tai vertinti? Dabar jau galima drąsiai teigti, kad balandžio pradžia bus vėsesnė nei kovo pabaiga.

Po truputį atšylant ir tirpstant sniegui pradeda kvepėti pavasariu, tačiau atšalimų dar gali pasitaikyti, teigė klimatologas Arūnas Bukantis. TV3 Žinių „Dienos komentare“ A. Bukantis sakė, kad nepaisant to pavasario ženklai jau matomi. Šiandien jau matome, kad tirpsta sniegas, tai gal atėjo pavasaris? Pirmiausia, reikia sutarti, ką mes vadiname pavasariu ir kada galima fiksuoti jo pradžią.

Žiemiški orai jau įsitvirtino Lietuvoje, o naktį iš pirmadienio į antradienį buvo užfiksuota šalčiausia šios žiemos naktis – Akmenėje termometrų stulpeliai rodė 20 laipsnių žemiau nulio. Tačiau klimatologai ramina šiltesnių orų pasiilgusius tautiečius ir žada permainas. Pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jau kelinta diena spaudžia šaltukas, naktimis pranešama iki 20 šalčio.

Šalies padangę vis labiau gaubiant pilkiems debesims, dalis gyventojų ima nekantriai laukti šiltesnių orų. Tačiau klimatologai atviri – orai tik vės, o ir bobų vasaros galime nesulaukti. Kokių orų galime tikėtis, TV3 žinių „Dienos komentare“ atskleidė klimatologas Arūnas Bukantis. Vos prieš savaitę mes džiaugėmės šiluma, saule, o dabar lietus ir apsiniaukę debesys.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Ugnė užfiksavo įspūdingą reginį – neįprastus debesis, kurių išvaizda išties stebina. Šį vaizdą skaitytojai pavyko užfiksuoti Alytaus rajone, Papėčiuose. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūno Bukančio teigimu, nuotraukose matomi škvalo linijai būdingi debesys. „Škvalas – tai staigus vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką, iki 2 minučių.

Sulaukus paskutiniojo pavasario mėnesio vis labiau norisi pasimėgauti saule ir šiluma, o daugelis jau paslėpė žieminius drabužius. Tačiau orai krečia pokštus – iš dangaus krenta sniegas, o kai kuriuose Lietuvos kampeliuose sniegas žemę padegė kelių centimetrų storio sluoksniu.

Pirmajam pavasario mėnesiui einant į pabaigą, niūrias dienas keičia saulėtos, tačiau šias neretai vėl išstumia apsiniaukęs dangus ir netgi sniegas. Kada galima laukti tikro šilto pavasario, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Vakar jau nušvito saulutė, jau aštuoni šilumos, bent jau visas Vilnius paltus atsisagstė ir viskas – jau pavasaris. O šiandien žiūrim, kad vėl apsiniaukę. Tai čia atėjo tas pavasaris ar neatėjo? Visais požiūriais jis yra atėjęs.

Ketvirtadienį Kybartuose užfiksuotas naujas vasario 25 dienos rekordas – 15,8 laipsnių šilumos, tačiau panašu, kad mėnesio rekordas liko nepagerintas. Vilniaus universiteto Hidrometeorologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis tikina, kad didžiausia temperatūra vasario mėnesį buvo užfiksuota prieš kiek daugiau nei 30 metų.

Pastaruoju metu Lietuvą aplanko vis didesni šalčiai, taip pat kaskart sulaukiame gausaus sniego, o keliai vėliau tampa sunkiai pravažiuojami. Klimatologas sako, kad tikėtis pavasarį primenančių orų dar nevertėtų. Klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino, kokių orų galime tikėtis per Velykas. Laba diena. Užgavėnės ant nosies, tačiau panašu, kad žiema trauktis neketina.

Profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis teigia, kad šį savaitgalį apsilankysianti šalčio banga tikrai bus ne paskutinė šią žiemą. Klimatologas tikina, kad sausio pabaigoje – vasario pradžioje galime vėl sulaukti šaltesnių orų bangos. Ekspertas primena, kad tokie šalčiai, kai termometro stulpelis nukrenta 25 laipsnius žemiau nulio, tikrai nėra anomalija mūsų kraštams.

Pagalvoję apie žiemą, dažnas įsivaizduojame kalnus sniego, mikštas ir šviesias pusnis, stingdantį šaltį. Be sniego taip pat neatsiejamos ir didžiosios metų šventės – Kalėdos. Tačiau panašu, kad šiemet per Kalėdas sniego ne tik nematysime, bet dar turėsime taikytis su lietumi ir purvynais. Kuo arčiau Kalėdos, tuo labiau bliūkšta baltų ir jaukių Kalėdų fantazija.

Sinoptikai prognozuoja, kad vėsūs vasaros orai baigiasi ir nuo savaitės vidurio į Lietuvą vėl grįžta tropiniu karščiu alsuojantys orai. Termometro stulpeliai šoks iki 30 laipsnių karščio, o daugelyje rajonų vėl trankysis perkūnija su lietumis. Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis teigė, kad birželis Lietuvoje visada būna kupinas staigmenų ir orų anomalijų, kaip ir praėjusią savaitę.

Klimatologai teigia, kad birželio mėnuo visuomet būna labai permainingas ir kontrastingas, tačiau šiemet jis žadamas artimas daugiametėms normoms, ne toks, kaip pernai. Pernai mes turėjome labai neįprastą birželį – patį karščiausią per meteorologinę stebėjimo istoriją. Šiemet pirmasis vasaros mėnuo prognozuojamas vidutiniškai šiltas ir ne toks šlapias kaip ankstesniais metais.

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, kad šiemet pavasaris sausringas, vėjuotas ir su dideliais temperatūros svyravimais. Ir gegužės mėnesį nėra guodžiančių prognozių, nes drėgmės stygius dar gali būti jaučiamas, o tai gali atsiliepti derliui. Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr.

Dar pirmadienį džiaugėmės šiluma ir juokavom, kad atėjo vasara, tačiau šiandieną vėl tenka rengtis rimtesnę striukę. Apie tai, koks paskutinis pavasario mėnuo mūsų laukia ir kokios vasaros galim tikėtis, klausėme klimatologo, profesoriaus Arūno Bukančio. Laba diena. Tik vakar džiaugėmės šiluma, kolegos sakė, kad jau vasara, o trečiadienį reikia vėl striukes šiltas traukt. Tai kaip čia suprast, kodėl? Laba diena.

Pasibaigus šilčiausiai žiemai per visą orų stebėjimo laikotarpį, visi laukiame, kokių staigmenų pateiks pavasaris. Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, jog iš ką tik prasidėjusio pavasario galime tikėtis ne tik didesnės nei įprasta šilumos, bet net ir sausrų, kurios ypač būdingos Kėdainių regionui. Tuo metu Lietuvos hidrometeoroligijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr.

Kalendorinis pavasaris jau praktiškai ant nosies: dar savaitė ir atsisveikinsime su žiema. Tačiau tokia šiluma, kokią turime vasario mėnesį, anksčiau džiaugdavomės tik kovą ar balandį. Pastovios sniego dangos šiemet taip pat neturėjome, o jei sniego ir buvo – jis greitai ištirpdavo.

Lietuvoje žiemos nematyti: nėra ne tik sniego, bet ir minusinė temperatūra aplanko dažniausiai tik naktį. Dėl tokios šiltos žiemos pamiškėse pražystančios žibutės džiugina žmonių akis, tačiau klimatologai sako, kad džiaugtis nėra ko, mat tai visai ne pavasario, o klimato atšilimo požymis. „Šitokia šiluma yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos procesais: labai stipria vakarų, pietų ir pietvakarių pernaša.

Pats žiemos vidurys, tačiau Lietuvoje pakvipo pavasariu. Klimato anomalijos neramina ir klimatologus, o lietuvaičiai vis dar svarsto, ar šiemet sulauksime tikrosios žiemos. Apie klimato anomalijas kalbėjome su klimatologu profesoriumi Arūnu Bukančiu. Saulė šviečia, pavasariu kvepia, o žiemos vidurys. Kaip vertinate tokius oro pokyčius?  Jau ne pirma tokia žiema ir ne pirmas sausis. Per šį pastarąjį 30-metį, galima sakyti, tai antra tokia šilta žiema.

Kalendorinė žiema Lietuvoje jau prasidėjo. Iki šiol džiaugėmės šiltu, net rekordine šiluma pasižymėjusiu rudeniu. Ar savaitgalį pasirodžiusios snaigės atneš žiemą ir kokios jos galime tikėtis, kalbėjome su profesoriumi ir klimatologu Arūnu Bukančiu. Prasidėjo kalendorinė žiema, tad ar sulauksime šalčių?  Kalendorinė žiema prasidėjo, tačiau astrominė turėtų įsibėgėti dar tik už trijų savaičių. Taigi ypatingų, žiemiškų orų dar nereikia tikėtis.

Orų prognozės aktualios beveik visiems, tačiau, deja, tikslios jos gali būti vos kelioms dienoms į priekį. Tačiau yra ruošiamos ir ilgalaikės klimatinės prognozės, leidžiančios numatyti, kas laukia ilgalaikėje perspektyvoje. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis pasidalino mokslininkų žiniomis, kas mūsų laukia ilgalaikėje perspektyvoje.

Kartais kalendoriuje matome dienų, kurios siejamos su ateities orais: esą viena ar kita diena mums nurodo, kokie orai laukia rudenį ar žiemą. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis turi kelis paaiškinimus, kodėl kai kurioms dienoms Lietuvoje teikiamas ypatingas dėmesys ir ką iš tiesų galime perskaityti iš gamtos ženklų.

Kitąmet Lietuva turi priimti svarbų sprendimą, kokį laiką paliksime savo šalyje – vasaros ar žiemos, mat jau netrukus Europos Sąjungoje atsisakysime sezoninio laikrodžių persukimo. Nors Lietuvoje svarstyta apie likimą prie vasaros laiko, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir mokslininkai aršiai ginčijasi, kuris variantas būtų palankesnis mūsų sveikatai.

Šalies paplūdimius užplūdo pirmieji saulės mėgėjai. Lauke termometro stulpeliams pakilus virš 25 laipsnių karščio, didmiečių gyventojams nė motais nei padidėjęs užterštumas, nei pirmųjų kaitresnių ultravioletinių spindulių pavojus. Daugelis deginasi be jokių kremų, o kai kurie net maudosi. Klimatologai perspėja – saulės spinduliuotė šiuo metu viena aukščiausių metuose. „Žmonės visi galvoja, kad šaltas vanduo – sunku nusimaudyti. Čia yra mitas, nesąmonė.

Klimatologai pastebi, kad Lietuvoje klimato kaitos pokyčiai – bene ryškiausi Europoje. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. Pasak jo – Lietuva dėl savo geografinės pozicijos vidutinėse platumose ne per toliausiai nuo Arkties, yra klimato kaitos epicentre. Be to, įtaka klimatui, kurią sukelia žmogaus ūkinė veikla, iš tiesų milžiniška.

Klimato kaita pastebima visame pasaulyje. Temperatūra kyla, ledynai tirpsta, vyksta kiti pokyčiai. Tačiau klimato kaita stebima ir Lietuvoje, ją galima pajusti kiekvieno metų laiko metu. Ilgainiui, žmonės susidurs su vis daugiau sunkumų. Dėl to, kad vyksta klimato kaita ekstremalių orų daugės.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas auga, o šiltnamio dujų emisijos nedidėja – vadinasi, Lietuvos ekonomikos, skirtingai nei besivystančių šalių, plėtra yra sveika, „Žinių radijui“ atkreipė dėmesį klimatologas Arūnas Bukantis, komentuodamas Niujorke pasirašomą Paryžiaus klimato kaitos susitarimą. „Lietuva atrodo neblogai, mat mūsų šiltnamio dujų išmetimai sudaro vos 22 tūkst. tonų.

„The Guardian“ paskelbus, kad 75 proc. iškastinio kuro turėtų likti po žeme, kad nebūtų sukelta baisių padarinių planetai, Vilniaus universiteto profesorius, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad, nors išdeginti visą iškastinį kurą būtų neįmanoma, tačiau žmogus padarė jau esminių pokyčių atmosferos sudėčiai: „Visa laimė, kad viso kuro mes neiškasime, jis yra užkonservuotas ir fosilijose, ir nuosėdose, daugybė anglies susikaupę vande...

Pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje. Taip teigia klimatologas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arūnas Bukantis. „Dėl tos priežasties keičiasi ne tik temperatūra, bet ir visas vandens balansas, vandens apytakos ciklas. Ir su tuo susiję daugybė reiškinių atmosferoje. Ledynų tirpimo procesai taip pat labai ryškūs.

Žinių radijas Ekstremalūs gamtos reiškiniai – dideli temperatūrų svyravimai, sausros, viesulai – Lietuvą užklumpa kiekvienais metais, todėl ir šie greičiausiai nebus išimtis, mano Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis. „Nerasime nė vienos žiemos, nė vienos vasaros, kuri būti praėjusi be jokių ekstremumų – aukštos ar žemos temperatūros arba neįprastai didelio kritulių kiekio.

LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje apsilankęs klimatologas Arūnas Bukantis patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, anomalių oro reiškinių daugėja. Ypač pastebimi ekstremalūs temperatūrų pokyčiai – staigūs atšilimai ir atšalimai, kamuosiantys ir ateinančią vasarą. Būna, kad spalį pražysta kaštonai, o būna, kaip dabar, kad balandį dar vis gausiai sninga, ir naktimis temperatūra krinta iki 10 laipsnių šalčio.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai skaičiuoja, kad per praėjusius dvejus metus gyventojų turtas nuo audrų kentėjo tiek kartų, kiek per visą 2002-2009 metų laikotarpį, o dėl audrų patirtų nuostolių suma per pastaruosius metus nenumaldomai augo. Tvyrant šiltiems orams sinoptikai vis perspėja apie galimas audras, o vasaros sezonas – jų pikas.

Ilgalaikių orų prognozių patikimumas dar yra nepakankamas, todėl jomis vadovautis priimant kokius nors sprendimus (ekspedicijų organizavimo, verslo, atostogavimo ir pan.) nepatartina, tvirtina Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis. Štormas Baltijos jūroje Patikimos orų prognozės, kurių pasitvirtinimas siekia bent 90 proc., yra įmanomos tik 5–10 dienų. Ilgesnės trukmės – kelių savaičių ar sezoninės (1–6 mėn.