trąšos

Donaldas Trumpas skelbia apie bręstantį didžiulį susitarimą dėl baltarusiškų trąšų pirkimo, tai esą leistų JAV įmonėms už trąšas mokėti daug mažiau, negu dabar įsigyjant iš Kanadas.  Ką tai reiškia, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologe Dovile Jakniūnaite.   Ką mums reikštų toks Amerikos ir Baltarusijos susibičiuliavimas?  Čia labiau yra politinis jo pareiškimas negu kokia nors ekonominė arba realistinė prasmė.

Nepaisant galimo JAV susitarimo dėl baltarusiškų kalio trąšų pirkimo, europarlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako nematantis pagrindo staigiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų politikos pokyčiams. Pasak jo, šiuo metu galiojančios sankcijos draudžia baltarusiško kalio importą į ES. „Pirmiausia, tai yra dvišalis sprendimas tarp JAV ir Baltarusijos. ES šiuo atveju turi galiojančias sankcijas iki vasario mėnesio.

Europos Parlamento (EP) narys, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo svarstyti galimybę leisti atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą su sąlyga, kad mainais Baltarusija leis per savo teritoriją į Lietuvą gabenti ukrainietiškus grūdus.

Finansų ministerija Vyriausybei siūlo skirti dar daugiau 633 tūkst. eurų Lietuvos ginčams tarptautiniuose arbitražuose su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ bei Igorio Udovickio netiesiogiai kontroliuojama Šveicarijos bendrove „Hasenberg“. Pinigai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų būtų skirti advokatų išlaidoms padengti. Pasak Vyriausybės nutarimo projekto, rengiant 2026–2028 metų biudžetą lėšų tam nebuvo suplanuota, nes nebuvo žinomas jų poreikis.

Braškės daugybę metų vertinamos dėl savo saldaus skonio, o būtent jis ir lemia jų populiarumą. Jei norite saldžių ir didelių braškių, patariama nepraleisti vieno jų priežiūros žingsnio. Natūraliai uogos saldėja bręsdamos, tačiau didesnis saulės kiekis padeda braškėse sukaupti daugiau cukraus, todėl jos neįgauna rūgštaus skonio.

Lietuvą saisto europiniai įsipareigojimai taikyti ribojimus Baltarusijos trąšų tranzitui, todėl šalis neturi didelės erdvės veikti šiuo klausimu, sankcijų politika išlieka nepasikeitusi, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Nematyčiau čia erdvės labai dideliam veiksmui (dėl baltarusiškų trąšų tranzito – ELTA), nes esame susaistyti taip pat ir Europos sąjunginių įsipareigojimų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Asta Skaisgirytė.

Birželis yra lemiamas laikotarpis burokėlių ir morkų šakniavaisių formavimuisi. Būtent šiuo metu augalai aktyviai augina šaknų masę, todėl bet koks maistinių medžiagų trūkumas iškart daro įtaką būsimo derliaus dydžiui, formai ir saldumui. Patyrę daržininkai žino: teisingai parinktas papildomas tręšimas birželį padeda užauginti lygias, sultingas ir saldesnes daržoves.

Pomidorų augintojai nuolat ieško būdų, kaip užauginti gausesnį ir skanesnį derlių. Pasirodo, viena veiksmingiausių natūralių trąšų gali slėptis visai šalia – židinyje, krosnyje ar laužavietėje likusiuose medžio pelenuose. Specialistai teigia, kad tinkamai naudojami medžio pelenai gali aprūpinti pomidorus svarbiomis maistinėmis medžiagomis ir net padėti išvengti kai kurių dažnų problemų, rašoma yahoo.com.

Pelenai – paprastos ir geros trąšos, kurių turi praktiškai kiekvienas daržininkas. Tačiau ne visos kultūros jas mėgsta – kai kurie augalai nuo pelenų tik nukentės. Aiškinamės, kokie augalai bijo pelenų, kada jų naudoti negalima ir kaip teisingai šias trąšas pritaikyti darže. Kokie augalai ir kokios daržovės nemėgsta pelenų Pelenai yra vienos prieinamiausių trąšų darže.

Geras šiltnamio dirvožemis – pamatas geram ir gausiam derliui sezono metu. Ekspertas pabrėžia, kad juo reikia pradėti rūpintis dar rudenį, tačiau yra viena priemonė, kuri itin naudinga ir kurią galima naudoti dabar.

Užsienio reikalų ministrui prabilus apie spaudimą iš JAV dėl baltarusiškų trąšų tranzito, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako jo nejaučiantis. Parlamento vadovas tikino negaunantis „jokių indikacijų dėl trąšų“ bei neturėjęs kontaktų, „sakančių, jog šį klausimą reikėtų spręsti“. Apie atsirandantį spaudimą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prabilo praėjusią savaitę per uždarą Socialdemokratų partijos frakcijos posėdį.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, reaguodama į gautą pranešimą apie galimai naudojamus ir platinamus Lietuvos Respublikoje neregistruotus augalų apsaugos produktus, atliko neplaninius patikrinimus įvairiuose Lietuvos miestuose.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako nejaučiantis spaudimo iš JAV dėl baltarusiškų trąšų tranzito, tuo pačiu ragindamas apie tai mažiau diskutuoti viešumoje.

Užsienio reikalų ministrui pareiškus, kad iš JAV administracijos jaučiamas „suaktyvėjimas“ ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo klausimu, premjerės patarėjas kartoja, kad jokių derybų šia tema nevyksta. „Ministro pasisakymus ir jų kontekstą pirmiausia turėtų komentuoti pati Užsienio reikalų ministerija. Iš savo pusės galiu pakartoti ministrės pirmininkės išsakytą poziciją.

Norite ne tik užsiauginti pomidorus, bet ir sulaukti gausaus, kokybiško derliaus? Viskas prasideda gerokai anksčiau nei pirmieji vaisiai – nuo tinkamai prižiūrėtų daigų. Nors daugelis dėmesį skiria trąšoms ar veislėms, didžiausią įtaką daro kasdienės auginimo sąlygos. Net ir smulkios klaidos – per mažai šviesos, netinkama temperatūra ar per didelė drėgmė – gali lemti silpnus, ištįsusius ar net žūvančius pomidorus.

Orai vis dar pažeria įvairių netikėtumų, tačiau dabar – pats metas planuotis darbus darže, šiltnamiuose, pakeltose lysvėse. Artėja daigų sodinimo į nuolatinę augimo vietą laikas, o norint, kad šiemet nudžiugintų ir derlius, svarbu nepamiršti kelių dalykų. Apie tai, kokia priežiūra ir kokios maisto medžiagos yra pačios reikalingiausios daržo augalams, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo laidos konsultantė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

TV3 televizijos laidoje „Kasdienybės čempionai“ kiekvieną savaitę galima ne tik smagiai praleisti vakarą, bet ir sužinoti itin naudingų buities patarimų.

Ar Lietuva iš tiesų daug prarado sustabdžiusi Baltarusijos trąšų tranzitą, ar tai tik patogus politinis argumentas? Už milijonų skaičiavimų slypi kur kas rimtesni klausimai – nuo Rusijos įtakos iki abejonių, ar šiandien apskritai įmanomas bet koks dialogas su Baltarusija. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Riomerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekspertas Tomas Karpavičius.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms norint, kad Lietuva ir Baltarusija susitaikytų, vis garsiau kalbama ir apie galimą baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimą.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), pastaruoju metu stebimas trąšų kainų augimas. Pasak specialistų, jį lemia pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) ir energetinių išteklių brangimas. Esą šis yra susijęs su šalta žiema, o vėliau – ir geopolitine įtampa. Daug kur ES (o ir visame pasaulyje) stebimas akivaizdus azotinių trąšų, tiesiogiai priklausančių nuo gamtinių dujų kainų, brangimas.

Anot Vokietijos ekspertų, dėl karo Irane mineralinių trąšų kainos nuo metų pradžios išaugo 30–40 proc., o tai kelia grėsmę pasaulinėms maisto kainoms. „Azoto trąšų kainos pasaulinėje rinkoje vis labiau artėja prie aukščiausio lygio, kurį matėme Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje 2022 m. vasarį“, – sako Philippas Spinne, Vokietijos kooperatyvų sąjungos (DRV) vykdomasis direktorius.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coale'ui raginant Vilnių atkurti santykius su Minsku bei kalbant apie galimybes per Lietuvą gabenti kalio trąšas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina, jog šis klausimas yra sprendžiamas Europos Sąjungos (ES) lygiu.  „Vasario mėnesio pabaigoje ES  pratęsė sankcijas Baltarusijai, kurios taikomos ir baltarusiškoms trąšoms.

Karo Vidurio Rytuose pasekmes, pasak ekonomistų, netrukus skaudžiai gali pajusti kiekvienas gyventojas: maisto produktų kainos gali šoktelti į viršų kone dešimtadaliu. Mat Hormūzo sąsiauris, kuris yra vienas svarbiausių kelių, kuriuo keliauja nafta, dujos ir trąšos, užblokuotas. Tad visoje Europoje juntamas trąšų trūkumas, ypač sparčiai kyla kainos. Ūkininkai pasakoja, kad tai skaudžiai atsilieps derliui ir maisto kainoms.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiuo metu serbentų krūmams reikalingas papildomas maitinimas, kuris skatina šaknų sistemos vystymąsi ir uogų užuomazgų formavimąsi. Žiemos pabaigoje serbentai tik pradeda „busti“, todėl šis laikas yra idealus maistinių medžiagų įterpimui. Serbentų krūmų tręšimas šiuo metu garantuoja gausų didelių ir sultingų uogų derlių vasarą.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Robertas Puchovičius neabejoja, kad klausimas dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito atnaujinimo sugrįš į politinę darbotvarkę ir Lietuvai dėl to teks priimti sprendimą. Visgi, pasak jo, labai svarbu, jog sprendžiant dėl galimo sankcijų baltarusiškoms trąšoms panaikinimo būtų įvertintos ir pragmatinės aplinkybės bei sąjungininkų ir kitų kaimyninių valstybių pozicija. „Bet kokiu atveju tas klausimas ateis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkui Vyteniui Povilui Andriukaičiui pareiškus, kad baltarusiškas trąšos galėtų būti vežamos per Lietuvą, mainais tariantis dėl galimybės per Baltarusiją į Klaipėdos uostą gabenti Ukrainos birius krovinius, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas tikina, jog tokia galimybė nėra svarstoma.

Socialdemokratų garbės pirmininkui Vyteniui Povilui Andriukaičiui kalbant apie sąlygas, kuriomis galėtų būti atnaujintas baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad galiojant sankcijoms tokie svarstymai yra tik hipotetiniai, o teisinių galimybių priimti tokius sprendimus nėra.

Jau kitą mėnesį Europos Sąjungos šalys turės nuspręsti, ar tęsti sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui. Ant stalo – ir baltarusiškos trąšos, kurioms sankcijas anksčiau panaikino Jungtinės Amerikos Valstijos. Po pokalbių su Europos šalių lyderiais Gitanas Nausėda nėra tikras, ar sankcijos išliks. Apie svyruojančias kitų šalių nuotaikas kalba ir užsienio reikalų ministras.

JAV paskelbtas sprendimas panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui – vienam svarbiausių šios šalies eksporto produktų – yra reikšmingas ne tik Minskui, bet ir platesnei trąšų rinkai bei geopolitinei sankcijų politikai.

Jungtinės Valstijos ketina panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Apie tai šeštadienį paskelbė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“, remdamasi JAV specialiuoju pasiuntiniu Johnu Coale'u. Šis sprendimas gali būti aktualus Lietuvai, nes Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1 dienos yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“. Šis naujausias JAV žingsnis laikomas Min...

Orchidėjas prižiūrėti gali būti nelengva, tačiau viena jų augintoja pasidalijo, kaip pavyko priversti savo augalą pražysti naudojant vos dviejų ingredientų naminį mišinį. Orchidėjos – įspūdingi kambariniai augalai, galintys gyvuoti daugelį metų, jei gauna tinkamą kiekį šviesos ir vandens. Dažniausia rūšis Europoje yra falenopsiai, tačiau jie garsėja tuo, kad kartais būna itin „užsispyrę“ ir nenori žydėti, rašo express.co.uk.

Kad kambariniai ir balkono, terasų augalai būtų sveiki ir gražūs, jiems, težinantiems vazono žemę, būtinas reguliarus ir subalansuotas maistinių medžiagų papildymas. Tarp daugybės variantų, kaip tai užtikrinti, ypatingą vietą užima trąšų lazdelės. Paprastai naudojamos ir efektyvios trąšų lazdelės – idealus pasirinkimas tiek pradedantiesiems, tiek jau patyrusiems sodininkams. Svarbu tik įsiminti kelis niuansus, kuriuos ir aptarsime.

Primename, kad žemės ūkio veiklos subjektai, kurie savo ūkyje naudoja mineralines, organines trąšas arba tręšia laukus mėšlu ar srutomis, privalo užsipildyti duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus, pranešime spaudai rašo Žemės ūkio duomenų centro atstovai. Į apskaitą turi būti įtraukiami šie tręšiamieji produktai: mėšlas, srutos, azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšos bei kitos organinės trąšos.

Rudeniui atėjus daugelis orchidėjų numeta žiedus, tačiau augalų priežiūros specialistai atskleidžia vieną paprastą triuką, kuris padės palaikyti jų žydėjimą ir net paskatins didesnių, ryškesnių žiedų formavimąsi. Viskas, ko reikia – vienas natūralus ingredientas, kurį daugelis kasdien išmeta į šiukšliadėžę, rašoma express.co.uk. Kodėl orchidėjos meta žiedus atvėsus orams Trumpėjant dienoms ir mažėjant saulės šviesos kiekiui, orchidėjoms tampa sunkiau išlaikyti žiedus.

Ruduo – lemiamas metas rožėms. Tinkamai jomis pasirūpinus dabar, galima užtikrinti, kad kitais metais jos džiugins dar didesniais ir ryškesniais žiedais. Sodininkystės ekspertai atskleidžia paprastą triuką: viskas, ko reikia, – kavos tirščiai, kurie ne tik pamaitina rožes, bet ir atbaido šliužus, rašoma express.co.uk. Kas rožėms nutinka rudenį Rudens laikotarpiu rožės vis dar formuoja žiedus, todėl tampa itin pažeidžiamos.

Įspūdingo grožio krūmai, daug, didelės ir saldutėlės prisirpusios uogos – kiekvieno šilauogių augintojo siekiamybė. Tačiau kelios padarytos klaidos lemia, kad šilauogės ima nykti, krūmai vargsta, džiūsta, o uogos – visai mažytės ar rūgščios. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantė, mokslų daktarė Ingė Auželienė atsakė į laidos žiūrovės Laimos klausimus, kodėl jau trejus metus kieme augančios šilauogės vargsta.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai reiškia viena: įsibėgėja ruduo. Gamta po truputį pradeda pereiti į žiemos ir poilsio režimą, kuomet sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Vis dėlto, rudenį dalis sodo darbų tęsiasi ir toliau, vienas kurių – vejos priežiūra, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Jei orai – palankūs, dar visą rudenį galima džiaugtis gražia, puikia veja. Tačiau ir jai teks žiemoti, kaip ir kitiems augalams.

Ruduo – ne tik derliaus nuėmimo ir mėgavimosi juo metas. Atėjus vėsiajam sezonui svarbu nepamiršti atlikti ir vieno svarbaus darbo – rudeninio tręšimo, kuris būtinas visiems augalams: nuo hortenzijų ir šilauogių iki dekoratyvinių augalų ir vejos. Apie rudeninio tręšimo svarbą, kokias trąšas naudoti ir kada atlikti šį darbą, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo agronomė, parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertė Eglė Petkevičiūtė.

Hortenzijos daugelį sodų puošia savo gausiais žiedais, tačiau vasaros karščiai ir sausra dažnai išsekina dirvožemį. Augalai ima vysti, jų lapai nuvysta, o energijos rezervai žiemai kaupiasi lėtai. Specialistai tikina, kad yra paprastas būdas padėti joms atsigauti ir užtikrinti gausų žydėjimą kitais metais.

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, garsėjančios savo ryškiais ir dideliais žiedais. Nors daugelis sodininkų naudoja įvairias namines trąšas, viena iš jų gali jus nustebinti savo paprastumu ir veiksmingumu – tai maisto atlieka, kurią daugelis paprasčiausiai išmeta. Vietoj banano žievelių sodininkams siūloma rinktis kitą nemokamą maisto likutį, kuris priverčia hortenzijas žydėti gausiai ir ilgai, rašoma express.co.uk.

Trąšos yra būtinos augalų augimui – jos aprūpina svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis, kurios padeda augalams vystytis ir klestėti. Vis tik ieškantys alternatyvų raginami neišmesti česnakų ir svogūnų lukštų – jie puikiai pravers sode. Vietoje pirktinių trąšų sodininkai vis dažniau renkasi natūralias alternatyvas – pasigamina jas patys, naudodami virtuvės atliekas. Tokios trąšos ne tik pigesnės, bet ir draugiškesnės aplinkai, rašo express.co.uk.

Virti kiaušiniai – itin greitai pagaminamas ir maistingas patiekalas. Tačiau daugelis išvirę kiaušinius ima ir išpila likusį vandenį, tačiau kitą kartą neišpilkite – galbūt nustebsite, bet jis puikiai gali pasitarnauti sode. Po kiaušinių virimo likęs vanduo gali tapti puikia natūralia trąša augalams ir praturtinti dirvožemį naudingomis medžiagomis. Kitą kartą išvirę kiaušinius leiskite vandeniui atvėsti ir panaudokite augalų laistymui.

Europos Sąjungos (ES) teismui nagrinėjant Igorio Udovickio kontroliuojamos Klaipėdos uosto krovos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) ieškinį ES Tarybai dėl jos reglamento, lėmusio Lietuvos sprendimą nutraukti Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ tranzitą per Klaipėdos uostą, BKT siūlo Vyriausybei susitarti taikiai ir atnaujinti baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą.

Nors burokėliai yra kultūra, kuri visiškai subręsta tik rudenį, tačiau vasarą būtina tinkamai ir kruopščiai prižiūrėti augalą, kad gautumėte didelį derlių. Pavyzdžiui, birželio mėnesį ekspertai pataria padaryti dvi svarbias trąšas. Humusas (mėšlas) Šio komponento nereikėtų įterpti grynu pavidalu, nes taip jis tik pakenks. Pirmiausia mėšlas turėtų būti perpuvęs. Be to, jį reikėtų praskiesti vandeniu (vienai daliai humuso imti 10 dalių vandens), tada gerai išmaišyti.

Siekiant mažinti aplinkos taršos riziką, Seimas linkęs leisti Šiaurės Lietuvos karstiniame regione naudoti skystąsias trąšas su būtina išlyga – tik tręšiant per augalų lapus. Už tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas trečiadienį po svarstymo balsavo 87 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė. Projektą planuojama priimti dar šioje sesijoje.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Anksčiau su valstietis.lt pomidorų trąšų receptu pasidalijo Antanina Vedeckienė. Pomidorų trąšų receptas Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens.

Įsibėgėjanti vasara – pats darbymetis sodininkams ir daržininkams. Kad įdėtas darbas atsipirktų ir pavyktų sulaukti gausaus derliaus, mokslų daktarė Ingė Auželienė pataria, kaip prižiūrėti uogas ir daržoves. Laidoje „Svajonių sodai“ mokslų daktarė išvardijo, kokių maisto medžiagų dažniausiai trūksta augalams ir kaip papildyti jų atsargas. Taip pat ji patarė, ką daryti, kad braškės augtų ne tik gražios, bet ir skanios, bei atskleidė, kokį augalą verta pasisodinti šiltnamyje.

Svogūnus savo daržuose augina daugelis lietuvių, juk jie – ne tik puikus priedas virtuvėje, gaminant įvairiausius patiekalus, bet ir pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis. O kad svogūnai augtų dideli ir sveiki, tereikia žinoti kelias taisykles. Pavyzdžiui, nuo seno manoma, kad gegužės 8–oji yra būtent ta diena, kai reikia imtis šių populiarių daržovių sodinimo, rašoma anksčiau prekybos tinklo „Iki“ išplatintame pranešime spaudai.