Jo atlikta naujausia skurdo ir socialinės atskirties apžvalga rodo, kad bendras skurdo rodiklis Lietuvoje pernai buvo didžiausias nuo 2018-ųjų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad pastaraisiais metais Lietuvoje matoma teigiamų tendencijų sprendžiant skurdo klausimus, tačiau tai lieka vienu didžiausių valstybės iššūkių.
„Turime pripažinti, kad skurdas ir socialinė atskirtis tebėra vienas didžiausių mūsų valstybės iššūkių. Ypač kai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, asmenis su negalia, vienišus žmones ar šeimas, susiduriančias su įvairiais sunkumais“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė I. Ruginienė.
Skurdo riziką patiria kas penktas gyventojas, pernai – didžiausias jos lygis ES
Tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, jog skurdo rizikos lygis, apskaičiuojamas pagal ankstesnių metų gyventojų pajamas, pernai šalyje siekė 22,6 proc. – 1,1 procentinio punkto daugiau nei 2024 metais. Aukštesnis rodiklis buvo fiksuotas tik prieš septynerius metus, kai jis siekė 22,9 proc.
„Jeigu žiūrėtume ilgalaikėje perspektyvoje, tai matome, kad Lietuvos skurdo rizikos rodiklis visada svyruoja apie 20 proc. Deja, nesame padarę rimto proveržio“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Adomavičienė.
Pasak apžvalgos, skurdo rizikos riba pernai buvo 699 eurai per mėnesį vienam asmeniui ir 1468 eurai šeimai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų. Žemiau šios ribos gyveno apie 653 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Europos kontekste, deja, paskutiniais metais mes buvome paskutinėje vietoje, kas susiję su skurdo rizikos lygiu. Geriausia vieta, kokią turbūt esame pasiekę, buvo penkta nuo galo, tai tikrai nedžiugina šis rodiklis“, – teigė A. Adomavičienė.
Anot apžvalgos, ES skurdo rizikos rodiklis pernai siekė 16,3 proc. – 6,3 punkto mažiau nei Lietuvoje (22,6 proc.). Be Lietuvos, didžiausia skurdo rizika fiksuota Latvijoje (22 proc.), Bulgarijoje (21,2 proc.), Graikijoje (19,6 proc.), Kroatijoje (19,5 proc.).
Anot NSMOT direktorės, pažeidžiamiausios gyventojų grupės išlieka tos pačios – bedarbiai, senjorai, vieniši asmenys, žmonės su negalia, vieniši tėvai.
„Paskutinių penkių metų tendencijos nėra teigiamos, augo tiek bendras skurdo rizikos rodiklis, tiek dalies pažeidžiamų grupių, tai kaip senatvės pensininkų, žmonių su negalia, kurių, deja, skurdo rizika yra dvigubai didesnė nei žmonių be negalios“, – teigė ji.
A. Adomavičienės teigimu, per pastaruosius penkerius metus augo ir dirbančiųjų skurdo rizika, o tai reiškia, kad darbas „savaime neapsaugo nuo rimtų sunkumų gyvenime“.
Tačiau, anot jos, sumažėjo vaikų skurdo rizika: „Lietuva tikrai yra padariusi didelę pažangą, vadinasi, kad mes kaip valstybė turime patirtį, kad galime tam tikrų pažeidžiamų grupių skurdo riziką sumažinti.“
Tuo metu skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis, kurį sudaro skurdo rizika, materialinio nepritekliaus rodikliai ir užimtumo intensyvumas, rodo, kad daugiau nei kas ketvirtas gyventojas susiduria su bent viena iš pagrindinių skurdo ir socialinės atskirties formų.
„Nuo 2021 metų šis rodiklis Lietuvoje nuosekliai didėja, o Europos Sąjungoje tuo pačiu laikotarpiu išlieka stabilus arba nežymiai mažėja. Todėl atotrūkis tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkio pastaraisiais metais dar labiau išaugo“, – aiškino A. Adomavičienė.
Apžvalga rodo, kad absoliutus skurdas, kai žmonėms neužtenka pinigų net būtiniausiems poreikiams, siekia 7 proc. – 1,2 punkto daugiau nei 2024 metais.
