„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje (ES) 92,7 mln. žmonių arba 20,9 procento visos ES populiacijos gresė skurdas arba socialinė atskirtis, o tai yra 0,5 milijono mažiau nei 2024 metais.
Iš jų – 5,7 milijono gyventojų vienu metu susidūrė su visomis trimis minėtomis problemomis – skurdo rizika, materialiniu ir socialiniu nepritekliumi bei gyveno namų ūkiuose, kur dirbančiųjų dalis yra itin maža.
Taigi kaip užtikrinti pensininkams orią senatvę?
Lietuvoje bene daugiausiai skurstančių pensininkų?
Visoje ES 2025 m. pensininkų skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis buvo didžiausias Latvijoje (43,3 proc.), Lietuvoje (40,5 proc.) ir Kroatijoje (40 proc.).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pažymi, kad senjorų skurdas iš tiesų išlieka vienu didžiausių Lietuvos socialinės politikos iššūkių.
Vis dėlto, anot jų, svarbu atskirti skirtingus rodiklius.
SADM specialistai tikino, kad skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodiklis apima ne tik pajamų skurdą, bet ir materialinį bei socialinį nepriteklių bei labai mažą darbo intensyvumą.
Tuo metu vertinant vien santykinio skurdo riziką, pagal paskutinius faktinius duomenis 65 metų ir vyresnių žmonių skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 39,2 proc., kai ES vidurkis buvo 16,3 proc.
Paprastai tariant, šis rodiklis kiek geresnis, tačiau vis tiek ryškiai lenkia ES vidurkį.
Pensijos nepaveja bendro šalies gyventojų pajamų lygio
SADM atstovai pažymi, kad viena svarbiausių senjorų skurdo priežasčių – santykinai mažos dalies senjorų pajamos, palyginti su bendru šalies gyventojų pajamų lygiu.
„Be to, šiandienos pensininko pajamas lemia ne tik dabartinė pensijų politika. Jas lemia visa žmogaus darbo istorija: kiek jis uždirbo, kiek metų dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, ar turėjo nedarbo laikotarpių, ar dalį gyvenimo dirbo šešėlyje, ar turėjo galimybių papildomai kaupti“, – komentavo ministerijos atstovai.
Ministerijai paantrino ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) vadovė Aistė Adomavičienė.
„Augant bendroms šalies gyventojų pajamoms, skurdo rizikos riba 2025 m. buvo 699 eurai asmeniui ir 1468 eurai šeimai. Skaičiuojant 2025 m. skurdo rizikos lygį, naudojami duomenys apie gyventojų 2024 m. pajamas. Palyginimui, minimali mėnesio alga 2024 m. buvo tik vos didesnė nei skurdo rizikos riba ir siekė 709 eurus (taigi net darbas neapsaugo nuo skurdo), vidutinė nedarbo išmoka tesiekė 571 eurą, o vidutinė senatvės pensija siekė 609 eurus ir net nesiekė skurdo rizikos ribos.
Šis atotrūkis tarp skurdo rizikos ribos ir realių pažeidžiamų gyventojų pajamų rodo, kad socialinio draudimo išmokos nėra adekvačios, o nuolat augančios išlaidos neleidžia jiems gyventi oriai“, – pažymėjo pašnekovė.
Ministerijos specialistai pridūrė, kad šiuo metu turimi faktiniai santykinio skurdo rodikliai atspindi ankstesnio laikotarpio pajamas, todėl dar neparodo visų naujausių pensijų ir socialinių išmokų didinimo sprendimų poveikio.
Ji pridūrė, kad mažiausios pensijos šiandien – šalpos negalios ir senatvės pensijos – net nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD), kuris šiuo metu yra 468 eurai.
„Šį dydį paprastai galime paaiškinti, kaip minimalią sumą, kuri reikalinga, kad žmogus galėtų išgyventi. Tai jei gaunama šalpos pensija net nesiekia šio dydžio, natūralu, kad situacija labai sudėtinga, o žmonės iš gaunamų pajamų negali patenkinti net minimalių poreikių: įsigyti kokybiško maisto, vaistų, sumokėti už būstą, ką jau kalbėti apie dalyvavimą socialiniame gyvenime, galimybę bent kartais išeiti į kavinę ar spektaklį“, – aiškino A. Adomavičienė.
Ji taip pat paaiškino, kodėl Lietuvoje tokios mažos pensijos.
„Kodėl tokios mažos pensijos? Pagrindinė priežastis, kad dabar į pensiją išeina ta karta, kuri buvo atsidūrusi ties lūžio tašku. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo didelė bedarbystė, daugelis ilgą laiką neturėjo darbo, mažai sumokėjo socialinio draudimo įmokų, o tai, ką šie žmonės uždirbo sovietmečiu nėra pilnavertiškai užskaitoma“, – komentavo NSMOT vadovė.
Kita priežastis, pasak jos, mažesnės moterų pajamos. Jos tradiciškai dažniau dirba mažiau apmokamą darbą, taigi jos ir pensijos sukaupia mažiau.
Taip pat moterys dažniau turi karjeros pertraukas dėl vaikų auginimo ar artimųjų slaugymo, dėl to išėjusios į pensiją moterys dažniau skursta.
„Kai visa tai susideda turime tokią situaciją, kuri yra šiuo metu, kai net visą gyvenimą dirbę žmonės išėję į pensiją negali sudurti galo su galu ir turėti orią senatvę, o pagalba, paslaugos dažnai yra sunkiai prieinamos“, – pabrėžė A. Adomavičienė.
Vien padidinti pensijas nepakaks?
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 745 eurai.
Remiantis Finansų ministerijos paskelbtu naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi, kitąmet pensijos turėtų būti indeksuojamos 9,08 proc.
Taigi po numatomo indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti beveik 68 eurais ir pasiektų 815 eurų.
„Sodra“ pateikia panašias prognozes. Anot jos, vidutinė pensija kitąmet turėtų siekti apie 809 eurus.
Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Vis dėlto SADM atstovai pažymi, kad sprendimas nėra viena atskira priemonė. Pasak jų, reikia ir toliau didinti pensijas, tačiau kartu stiprinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų apsaugą.
„Pastaraisiais metais pensijos augo gana sparčiai: 2025 m. senatvės socialinio draudimo pensijos vidutiniškai padidėjo apie 12 proc., 2026 m. laukiama – apie 11,8 proc.
Taip pat Vyriausybės plane numatyta užtikrinti spartesnį socialinio draudimo pensijų augimą, siekiant gerinti vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, bei stiprinti šalpos pensijų gavėjų socialines garantijas“, – pažymėjo jie.
Ministerijos specialistai pabrėžia, kad skirtingos žmonių grupės į skurdą patenka dėl skirtingų priežasčių, todėl ir atsakas turi būti skirtingas.
„Senjorams itin svarbus adekvatus pensijų lygis, žmonėms su negalia – pakankamos pajamos ir galimybės dalyvauti darbo rinkoje, bedarbiams – ne tik pajamų palaikymas, bet ir realios galimybės grįžti į užimtumą, šeimoms su vaikais – išmokų ir paslaugų derinys“, – aiškino jie.
Tuo metu, anot A. Adomavičienės, itin svarbu, kad mažiausios išmokos būtų ne mažesnės nei MVPD.
„Toks sprendimas neištrauktų senjorų ir žmonių turinčių sveikatos sutrikimus iš skurdo rizikos, nes MVPD vis tiek gerokai atsilieka nuo skurdo rizikos ribos, tačiau leistų jiems gyventi oriau: nepasirinkti tarp vaistų ir maisto, laiku susimokėti už būstą.
Tačiau to nepakanka. NSMOT vadovė pabrėžė, kad pensijos auga ne taip greitai, kaip dirbančiųjų pajamos, ir nespėja su infliacija. Indeksacija taip pat nesprendžia mažiausių pensijų problemos, nes indeksuojama visiems proporcingai.
„Pensijų indeksavimas turėtų atspindėti realiai augančias būtiniausių poreikių kainas, reikia užtikrinti pasiekiamas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas regionuose, stiprinti transporto ir socialinių paslaugų prieinamumą kaime, spręsti vienatvės problemą bendruomeninėmis iniciatyvomis.
Todėl norint spręsti šią problemą reikia skirti daugiau biudžeto lėšų ir subalansuoti Sodros įmokų ir išmokų sistemą, pasiekti, kad nebūtų mažesnių nei MVPD pensijų bei išmokų“, – nurodė pašnekovė.
SADM pridūrė, kad svarbu žiūrėti ne tik į tai, kiek valstybė išleidžia socialinei apsaugai, bet ir į jos efektyvumą.
„Socialinės išmokos turi augti pakankamai sparčiai, kad neatsiliktų nuo bendro gyventojų pajamų ir skurdo rizikos ribos augimo. Būtent tai yra viena priežasčių, kodėl pakeista bazinių socialinių išmokų dydžių apskaičiavimo tvarka – siekiama, kad ji geriau atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius“, – pasakojo ministerijos specialistai.
Be to, pasak ministerijos, kita kryptis – paramos taiklumas ir sistemos paprastumas.
„Turime vertinti ne tik kiekvieną išmoką atskirai, bet ir visą žmogui prieinamų išmokų bei paslaugų sistemą: ar žmonės žino, kas jiems priklauso, ar parama nėra pernelyg sudėtinga administruoti, ar skirtingos priemonės nedubliuoja viena kitos ir ar jos iš tiesų pasiekia tuos žmones, kurių pajamos mažiausios.
Duomenys gana aiškiai rodo, kad socialinės išmokos daro poveikį skurdui. Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos“, – pabrėžė SADM atstovai.
SADM duomenimis, iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų iki 31,1 proc.
Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 7,5 iki 8,5 procentinio punkto.
Į sprendimus reikia įtraukti ir žmones
A. Adomavičienė pastebėjo, kad šiuo metu pačios didžiausios problemos pažeidžiamoms grupėms yra pajamos, paslaugos ir būstas.
„Pirmiausia būtina pasiekti, kad bet kokios išmokos ar pensijos būtų adekvačios ir bent jau ne mažesnės nei minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
Parama ir valstybės pagalba šiuo metu labai tiksli ir teikiama tik itin sudėtingose situacijose esantiems žmonėms, tačiau kai kur vertėtų pakelti kartelę, kad pagalbą galėtų gauti didesnis skaičius žmonių, kol dar neatsidūrė skurde“, – pabrėžė NSMOT vadovė.
Pasak jos, šalia visų pakeitimų itin svarbu į sprendimus įtraukti ir pačius žmones, kuriuos šie sprendimai tiesiogiai liečia.
„Būtina peržiūrėti mokesčių sistemą ir didinti jos progresyvumą, nukreipti lėšas paslaugoms, įtraukti žmones į sprendimų priėmimą, kad nebūtų sprendžiami juos liečiantys klausimai, be jų“, – pridūrė pašnekovė.
Ateityje tikisi pozityvesnių rodiklių
Ministerija pabrėžė, kad ir dabar yra įgyvendinamos įvairios priemonės orientuotos į skirtingas gyventojų grupes.
Pavyzdžiui, visai neseniai buvo padidintos šalpos pensijos ir plėstas jų gavėjų ratas.
Taip pat nuo 2026 m. patobulinta socialinių išmokų indeksavimo tvarka, kad jų augimas geriau atspindėtų kainų ir darbo užmokesčio pokyčius.
„Teigiamą pokytį matome ir bendrame išankstiniame skurdo rizikos vertinime. VDA prognozuoja, kad bendras santykinio skurdo rizikos lygis, vertinant 2025 m. pajamas, gali sumažėti nuo 22,6 iki 20 proc. Vienas svarbių veiksnių – reikšmingas bazinių socialinių išmokų dydžių padidinimas 2025 m.: didžioji dalis su šiais baziniais dydžiais susietų išmokų augo apie 25–26 proc., t. y. sparčiau nei darbo užmokestis ir skurdo rizikos riba.
Šiuos duomenis vertiname atsargiai – tai išankstiniai įverčiai, o ne galutinė statistika“, – komentavo SADM atstovai.
Visgi artimiausiais metais pagrindinis SADM siekis – kad išankstiniuose duomenyse matoma skurdo mažėjimo kryptis taptų tvaria tendencija.
„VDA išankstiniai įverčiai rodo, kad bendras santykinio skurdo rizikos lygis gali mažėti nuo 22,6 iki 20 proc., vaikų – nuo 16,9 iki 13,4 proc., o senjorų – nuo 39,2 iki 34,6 proc.
Tačiau vien bendro šalies rodiklio sumažėjimo nepakanka. Mums svarbu mažinti skurdą būtent ten, kur jis šiandien didžiausias – tarp senjorų, žmonių su negalia, bedarbių, vienišų žmonių ir kitų pažeidžiamų grupių – bei mažinti didelius skirtumus tarp skirtingų šalies teritorijų“, – komentavo jie.
