„Jei aš netikėtai gaučiau didesnę pinigų sumą, visų pirma, žinoma, padengčiau įsipareigojimus, turimas skolas. Tačiau, jei tai paskola būstui ar kita ilgalaikė, man tinkamomis sąlygomis mokama paskola, nebūtinai jos grąžinimas bus geriausias sprendimas“, – nurodo „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ji aiškina, kad jei nėra finansinio rezervo tikrai reikėtų bent dalį gautos sumos ją atidėti ir pasvarstyti turto draudimo alternatyvas. Visgi, jei planuojamas didelis pirkinys, jam lėšas skirti atsakius i šiuos klausimus:
- ar neturiu pradelstų mokėjimų;
- ar neturiu brangių skolų;
- ar turiu finansinį rezervą?
Vienas iš kriterijų gali būti mokamų palūkanų dydis, jei galite investuoti pinigus ir uždirbti didesnę grąžą, tuomet skolos grąžinimas nebus geriausias sprendimas, tačiau, jei paskolos įmokos didelės, jaučiamas finansinis stresas, tikrai verta tokius įsiskolinimus padengti.
Pirmiausia – skolos ir finansinis rezervas
„Finansinio rezervo tikslas yra padėti mums jaustis saugiai jei netektume darbo, nutiktų nenumatytų iššūkių, kuriems būtų būtini pinigai. Bent trijų – šešių mėnesių išlaidų dydžio finansinis rezervas būtų labai naudingas kiekvienam“, – aiškina J. Cvilikienė.
„Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys taip pat priduria, kad staiga gavus didesnę pinigų sumą reikėtų neskubėti priimti sprendimų ir įvertinti savo mėnesio išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus, planus ir pajamų stabilumą.
„Pirmiausia verta pasirūpinti finansiniu rezervu, kuris padengtų bent 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Jis turėtų būti lengvai pasiekiamas, mat šių pinigų paskirtis yra saugumas ir stabilumas, o ne maksimali grąža. Tokį rezervą galima laikyti taupomojoje ar kitoje lengvai pasiekiamoje sąskaitoje“, – akcentuoja jis.
Pradedant investuoti taip pat verta įvertinti ir turimas brangias skolas. Kai kurias atvejais jų grąžinimas gali būti racionalesnis pirmas žingsnis nei naujų investicijų formavimas.
„Pavyzdžiui, kredito kortelių metinės palūkanos gali siekti apie 15–20 proc. Tokios skolos grąžinimas suteikia garantuotą grąžą, lygią nebemokamoms palūkanoms“, – aiškina G. Dirkstys.
Anot S. Strockytės-Varnės, gavus didesnę sumą, pirmiausiai verta suteikti laiko ir neskubėti jos išleisti. Prieš priimant sprendimus svarbu įvertinti savo finansinę situaciją
- ar turite finansinę pagalvę;
- kokie yra jūsų įsipareigojimai;
- kokie yra artimiausi finansiniai tiksliai;
- kiek pinigų iš tiesų galite skirti investavimui.
Jei finansinės pagalvės dar nėra, S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad dalį gautos sumos racionalu skirti jai suformuoti, o turint brangesnių skolų, pirmiausia įvertinti jų grąžinimą.
Kiek galima išleisti savo malonumui?
Swedbank“ finansų instituto vadovė akcentuoja, kad būtina skirti lėšų ir atostogoms, ir pramogoms, ir maloniems pirkiniams.
Tačiau svarbiausia, kad tai nesukeltų finansinių iššūkių vykdant turimus įsipareigojimus – kaupiant ir investuojant artimesniam ir tolimesniam finansiniui saugumui, siekiant ilgalaikių tikslų.
„Galime pasitiksinti pagal tokią formulę – 40 procentų gaunamų pajamų skiriame tam, kas būtina – mokesčiai, įmokos, maistas, transportas. Dar 20 – atidedame taupymui, investavimui.
Likusius pinigus tikrai galima skirstyti taip, kaip mums atrodo geriausia tuo metu. Tokiu būdu turėtų pavykti ir neišleisti visų pinigų per greitai bei užsitikrinti stiprią ilgalaikę finansinę sveikatą“, – pateikia pavyzdį J. Cvilikienė.
Kada ir kaip pradėti investuoti?
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė aiškina, kad svarbu neapsiriboti vien taupymu.
„Jei žmogus jau turi finansinę pagalvę ir neturi neatidėliotinų įsipareigojimų, didesnė netikėtai gauta suma gali tapti galimybe pradėti investuoti arba papildyti jau turimą investicijų portfelį“, – nurodo S. Storckytė-Varnė.
Pinigai, kurie tiesiog lieka sąskaitoje, neišnaudoja savo potencialo. Todėl verta įvertinti, kokią dalį sumos galima skirti ilgesnio laikotarpio tikslams, pavyzdžiui, sukaupti norimą sumą senatvei ar finansinei nepriklausomybei.
„Investuoti galima ne tik didelę sumą iš karto, bet ir paskirstyti ją dalimis per tam tikrą laikotarpį, jei taip priimti sprendimą psichologiškai lengviau. Svarbiausia, kad pasirinktas būdas atitiktų žmogaus finansinę situaciją, investavimo horizontą ir toleruojamą riziką.
Investuojant verta diversifikuoti, t.y. nesirinkti vienos turto klasės ar vienos investicijos, o prieš priimant sprendimą suprasti, kur keliauja pinigai ir kokių svyravimų galima tikėtis“, – prideda ji.
Anot S. Strockytės-Varnės, nėra vieno visiems tinkamo termino, kiek laiko reikėtų laukti prieš priimant sprendimą. Svarbu, kad sprendimas būtų priimtas suprantant savo galimybes ir poreikius.
„Gavus netikėtų pinigų, emocijos gali paskatinti išleisti daugiau, nei planuota, arba priimti skubotus investavimo sprendimus. Todėl verta iš anksto nusistatyti, kokią sumos dalį skirsite kasdieniams poreikiams, kokią taupymui, o kokią investavimui.
Netikėtai gauta suma gali tapti reikšmingu žingsniu stiprinant finansinį saugumą, jei sprendimus priimame ne vedami emocijų, o turėdami aiškų planą“, – prideda SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Investuoti iš karto ar dalimis?
„Luminor“ banko portfelių valdytojas G. Dirkstys aiškina, kad nepriklausomai nuo pasirinkto investavimo būdo, pirmiausiai reikėtų apsibrėžti tikslą, laikotarpį, priimtiną rizikos lygį ir investicijų paskirstymą. Visgi, neturint patirties verta rinktis paprastas, aiškias ir plačiai diversifikuotas priemones, kurių veikimą, riziką ir mokesčius žmogus supranta.
(Diversifikacija t. y. investavimo strategija, kai lėšos paskirstomos į skirtingas turto klases – akcijas, obligacijas, NT – siekiant sumažinti riziką. red. past.)
„Atskirai reikėtų atidėti pinigų trumpalaikiams tikslams, pavyzdžiui, būsto remontui ar automobiliui. Šių lėšų nereikėtų investuoti į stipriai svyruojančias priemones. Vienas iš galimų pasirinkimų galėtų būti terminuotieji indėliai, kurių terminai suderinti su planuojama pinigų panaudojimo data“, – aiškina G. Dirkstys.
Tuo metu ilgalaikėms investicijoms galima skirti tą kapitalo dalį, kurios nereikės ilgesnį laiką ir kurios laikinas vertės sumažėjimas nesukeltų finansinių sunkumų.
Šias lėšas galima investuoti į diversifikuotą portfelį, pavyzdžiui, investicinius fondus. Diversifikacija nepašalina nuostolių tikimybės, visgi ji sumažina priklausomybę nuo vienos įmonės, šalies ar turto klasės rezultatų.
„Dažniausiai nepatyrę investuotojai daro klaidas nesuprasdami pasirinktos priemonės ir pernelyg susitelkdami į vieną investiciją. Neretai žmonės susigundo tuo, kas neseniai demonstravo įspūdingą grąžą, tačiau praeities rezultatai negarantuoja sėkmės ateityje. Svarbu gerai įvertinti galimas rizikas ir laikytis iš anksto numatyto plano, o ne priimti sprendimus vien remiantis emocijomis ar trumpalaikėmis rinkos naujienomis“, – analizuoja G. Dirkstys.
Vieno universalaus atsakymo, ar investuoti visą sumą iš karto, ar palaipsniui, nėra. Sprendimas priklauso nuo investavimo laikotarpio, rizikos tolerancijos ir asmeninio komforto.
Tačiau neturintiems investavimo patirties ar nerimaujantiems dėl rinkos svyravimų gali būti lengviau pradėti nuo nedidelės sumos ir investuoti dalimis pagal iš anksto numatytą planą, pavyzdžiui, kas mėnesį per 6–12 mėnesių. Anot G. Dirksčio, tai leidžia praktiškai susipažinti su investavimu, geriau suprasti savo reakciją į vertės pokyčius ir sumažinti emocinių sprendimų riziką.
„Pastaruoju metu vėl pasirodant infliacijos didėjimo ženklams, gyventojams suprantamai kyla klausimas, kaip apsaugoti santaupų perkamąją galią. Vis dėlto vien dėl atsinaujinusio nerimo dėl infliacijos nereikėtų skubėti visų santaupų nukreipti į vieną tariamai saugią investiciją. Istoriškai nėra vienos turto klasės, kuri patikimai apsaugotų nuo visų rūšių infliacijos ir visais laikotarpiais“, – dėsto G. Dirkstys.
Ar nekilnojamasis turtas, auksas ir akcijos apsaugo nuo infliacijos?
Štai, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas gali suteikti dalinę apsaugą nuo infliacijos prie turto vertės ir nuomos pajamų augimą. Visgi, ši apsauga nėra garantuota.
„Prastėjant būsto įperkamumui ir kylant paskolų palūkanoms, paklausa gali silpnėti, todėl būsto kainos tam tikrais laikotarpiais gali augti lėčiau už infliaciją. Rezultatai taip pat priklauso nuo vietos, įsigijimo kainos, finansavimo bei priežiūros sąnaudų“, – aiškina G. Dirkstys.
Auksas kai kuriais didelės infliacijos ar sumažėjusio pasitikėjimo valiutomis laikotarpiais veikė gerai, tačiau jo ryšys su infliacija nėra pastovus.
G. Dirkstys pateikia pavyzdį, kad nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. kovo kainų lygis Lietuvoje pakilo daugiau kaip 15 proc., o aukso kaina eurais per tą patį laikotarpį beveik nepasikeitė. Aukso kainą veikia ne tik infliacija, bet ir realiosios palūkanų normos, valiutų kursai, investuotojų paklausa bei geopolitinis neapibrėžtumas, todėl jis nėra garantuota trumpalaikė apsauga nuo kainų kilimo.
Akcijos trumpuoju laikotarpiu irgi nebūtinai apsaugo nuo netikėtos infliacijos, nes didėjančios sąnaudos ir palūkanų normos gali sumažinti įmonių pelnus bei jų vertinimus.
„Tačiau per ilgą laikotarpį plačiai diversifikuotas akcijų portfelis istoriškai turėjo geras galimybes aplenkti infliaciją, nes dalis įmonių gali kartu su infliacija kelti kainas ir taip didinti pajamas bei akcijų vertę“, – prideda G. Dirkstys.
Kaip netapti sukčių auka?
„Luminor“ banko portfelių valdytojas primena, kad reikia nepamiršti ir sukčių grėsmės.
Sukčiai aktyviai naudojasi žmonių noru greitai ir lengvai įdarbinti pinigus, todėl gali vilioti pažadais apie išskirtinę grąžą, „unikalias galimybes“ ar riboto laiko pasiūlymus.
„Įtarimų turėtų kelti neįprastai didelė ar net garantuojama grąža, spaudimas kuo greičiau priimti sprendimą, neaiškus investavimo paslaugų teikėjas ar prašymas įdiegti nuotolinės prieigos programas bei atskleisti prisijungimo prie internetinio banko duomenis“, – prieda G. Dirkstys.
Verta ir būti itin atsargiems, jei investuoti kviečiama per socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ar netikėto telefono skambučio metu.
O pastebėjus bent vieną iš šių ženklų, reikėtų neskubėti pervesti pinigų ir pirmiausiai papildomai pasitikrinti informaciją.
