„Matome, kad turėsime dar vienus dosnios fiskalinės ekspansijos metus, nes vertinant be Europos Sąjungos struktūrinės paramos įtakos, tai tiek valstybės biudžeto, tiek viešųjų fondų išlaidų augimo tempas kitąmet lenks nominalaus bendrojo vidaus produkto augimo tempą“, – BNS penktadienį sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Be to, ji pastebėjo, kad kitąmet Europos Sąjungos struktūrinė parama mažės, dėl to neliks ir palankaus lyginamosios bazės efekto, koks stebėtas šiais metais.
„Ir tai nėra dėkinga aplinkybė turint omenyje, kad ir kitų vienkartinių užnugario vėjų, kuriuos stebėjome šiemet, bus mažiau“, – sakė ekonomistė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog fiskalinė politika 2027-aisiais ir vėl skatins ekonomiką skolintais pinigais, tačiau didėjantis biudžeto deficitas ir visuomenės pratinimas prie jo tik dar labiau didins būsimą įtampą, kai ateityje kažkuriuo metu reikės pradėti mažinti deficitą ir tuo pačiu stabdyti ekonomikos plėtrą.
„Kitų metų biudžeto vertinant pinigų principu deficitas labiausiai didėja dėl augančių socialinių išmokų ir valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Tai stipriai susiję su pensijų, kitų išmokų ar algų indeksavimu. Tai priminimas visiems, ką daro indeksavimas – jis atima iš politikų galią priimti kitokius sprendimus, tik klausimas, ar būtų valios lėtinti išlaidų didinimą, jeigu to indeksavimo nebūtų“, – SEB banko komentare sakė T. Povilauskas.
Anot jo, ši valdžia kai kurias išlaidas didino netgi daugiau negu nustato indeksavimas ir tai siunčia ženklą visuomenei, kad nėra nuoširdaus siekio didinti išlaidas tik tiek, kiek reikia.
„Ypač tai matoma skiriant 150 mln. eurų vadinamajam šeimos paketui, kurio reikalingumas esant tokiam biudžeto deficitui yra labai abejotinas. Taip pat nematome ir akcento didinant efektyvumą valdžios administravimo sektoriuje ir taip mažinant tam išlaidas. Kita vertus, verslui, dirbančiam su vidaus rinka, tokios augančios socialinės išlaidos yra teigiamas signalas dėl kitų metų mažesnių pajamų gavėjų vartojimo“, – aiškino ekonomistas.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, kyla nerimo, ar pavyks pasiekti biudžete numatytą pajamų planą, nes šiais metais ekonomiką augino antros pensijų pakopos reformos poveikis vartojimui, bet kitąmet tokį rezultatą pasiekti bus sudėtingiau: „Matome, kad tam rizikų ateinančiais metais tik daugės.“
T. Povilauskas komentuodamas biudžeto pajamų planą, pabrėžia, jog 11 proc. augsiančių pajamų iš akcizų prognozė atrodo labai ambicingai.
„Taip pat PVM didėjimas maždaug 7,2 proc. atrodo didokas vertinant, kai nemaža to padidėjimo įtaka prognozuojama iš papildomų 158 mln. eurų tiesiog dėl geresnio šio mokesčio administravimo. Kitąmet namų ūkių vartojimo išlaidų augimas bus kur kas mažesnis negu šiemet dėl išnyksiančios vartojimo iš atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų pinigų įtakos. Be to, planuojamą 2,1 mlrd. eurų pelno mokesčio surinkimą irgi reiktų vertinti atsargiai, turint omenyje plano neįvykdymą šiemet“, – aiškina SEB analitikas.
Komentuodama į „pakankamai reikšmingą“ kitų metų biudžeto deficitą, kuris nebeatitinka ES nustatytų Mastrichto kriterijų, ekonomistė mano, kad Europos Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą, tačiau, kita vertus, Lietuva ne vienintelė daro tokį nusižengimą.
„Bet šiuo atveju mums nereikėtų taip užsiliūliuoti šitu bendru kontekstu ir vis tik siekti savo fiskalinės drausmės tikslų, kuriuos mes turėjome iki šiol ir suvokiant, kad ta gerovė, kurią bandome sukurti į skolą, ji programuoja labai rimtas problemas ateity ir natūralu, kad didžiausia problema yra ta, kad skola, sukaupta praeityje, pradeda stipriai riboti ir tiesiog netgi išstumti ateities galimybes, nes skolos aptarnavimo sąnaudos didėja“, – BNS sakė „Artea“ ekonomistė.
„Nereikia nepastebėti, kad kitąmet palūkanoms sumokėsime 370 mln. eurų daugiau negu šiemet. Vien tai padidins valstybės biudžeto išlaidas 0,3 proc. BVP. Tai susiję ne tik su didesnėmis palūkanomis, kurias reikia mokėti skolinantis, bet ir su labai sparčiai augsiančia skola. Ji taip pat planuojama kiek didesnė negu anksčiau – per metus skola didės dar 6,5 mlrd. eurų (šiemet – 6,8 mlrd. eurų) ir kitų metų pabaigoje sieks 48,2 proc. BVP“, – aiškino SEB ekonomistas T. Povilauskas.
Anot jo, per keletą metų nuo 2 iki 5 proc. BVP padidėjusias išlaidas gynybai Vyriausybė finansuoja daugiausiai skolintais pinigais, kitų išlaidų mažinti nenori, o dar jas ir didina, todėl kitokio scenarijaus kaip didėjančios skolos nereikia tikėtis. Be to, Finansų ministerija nebeslepia rizikos, kad valdžios sektoriaus skola vidutinio laikotarpio pabaigoje priartės prie 60 proc. BVP.
„Tokiomis aplinkybėmis reikia labai stipriai pasverti papildomus išlaidų planus. Kaip žinia, tai yra pirmas biudžeto projekto variantas, dar laukia, matyt, pakankamai nemažai diskusijų ir pageidavimų Seime. Natūralu, kad tą reiks labai atidžiai valdyti ir stengtis, kad dar labiau tas biudžeto deficitas neišsipūstų“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad krašto apsauga, gynyba ir saugumas išlieka prioriteto viršūnėje, nuo kurio negalima nusigręžti: „Tai labai svarbu daugeliui sričių, ekonomikos klestėjimui, užsienio investuotojų pritraukimui bei vietos verslų stabilumui, tai yra be galo svarbi aplinkybė.“
Biudžetas – socialiai orientuotas
„Tampa tradicija, kad biudžetas yra dosnus ir socialiai orientuotas, planuojamas mažiausių visuomenės sluoksnių pajamų augimas. Išties išlaikomas dviženklis augimo tempas kalbant apie vidutinę senatvės pensiją. Ir turint būtinąjį stažą pensija augs net 11 procentų, tai taip pat viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai išties sparčiai, 7,5 procento didės mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų, beveik 6 procentais – teisėjų padėjėjų ir taip toliau“, – BNS kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, tai programuoja tolesnį spartų atlyginimų, įskaitant minimalią algą, augimą taip valdžiai bandant sušvelninti „importuojamų infliacinių aplinkybių“ poveikį – degalų kainų šuolį, brangesnį šildymo sezoną.
„Matyt, biudžeto plane ir bandoma tuo pajamų augimu išties atliepti šitą sudėtingą sąnaudų situaciją, nes Lietuva išsiskiria iš kaimyninių šalių – tiek Latvijos, tiek Lenkijos – nessiimdama agresyvesnių horizontalių kovos su energijos kainomis priemonių. Su degalų kainomis, kitų kažkokių tokių specifinių horizontalių antiinfliacinių skydų mes nediegiame, tai bandome didinti pajamas ir taip atliepti infliacijos poveikį gyventojų perkamajai galiai“, – aiškino analitikė.
Ekonomistas Romas Lazutka sukritikavo šeimos paketo priemones, kurioms kitąmet planuojama skirti 150 mln. eurų: „Jis yra orientuotas ne į skurdžiausius žmones, o tai yra vadinamos universalios priemonės“.
Jis mano, kad didžioji dalis valstybės išlaidų yra užprogramuotos.
„Didžioji dalis biudžeto deficiito yra užprogramuota tiesiog įstatymų, kiekvienais metais yra įsipareigojimai – socialinės išlaidos, švietimo – tarkime, mokytojų algų nesumažins, o dar yra kolektyvinės sutartys viešojo sektoriaus“, – BNS sakė R. Lazutka.
Jis pabrėžė, kad norint mažinti deficitą veikiausiai reiktų mažinti socialines išlaidas, o tai būtų nepopuliaru ir tam nebūtų pritarta.
R. Lazutka pastebi, kad „Sodros“ biudžetas kasmet yra perteklinis, tuo metu valstybės skola auga.
„Yra problema tokia didžiulė struktūrinė – „Sodroj“ kiekvienais metais yra biudžeto perteklius ir iš jo tada kaupiasi „Sodros“ rezervas. Viskas būtų gerai, jeigu nebūtų antros pusės, kur valstybės biudžetas yra labai smarkiai deficitinis“, – kalbėjo jis.
„Sodroj“ kaupiasi rezervas ir yra investuojama ten, bet grąža yra labai menka, o valstybė centriniam biudžetui skolinasi už didesnes palūkanas, negu kad duoda (grąžą – BNS) rezervuoti pinigai“, – BNS aiškino ekonomistas.
