Lietuvos verslas

Artėjantį šildymo sezoną didieji miestai pradės padidėjusiomis šildymo kainomis. Pabrangus kurui, šilumininkai kainas kelia nuo dešimtadalio iki 50 proc. dešimtadalį šio padidėjimo lemia Seimo padidintas pridėtinės vertės mokestis. Šilumininkai perspėja, kad vidutinė sovietinio buto sezono šilumos sąskaita gali siekti apie 160 eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vilniuje šiluma šiemet brangsta ketvirtadaliu. Apie pusę šio brangimo sudaro nuo 9 iki 21 proc.

Vyriausybei svarstant priemones, kaip sumažinti itin aukštų degalų kainų poveikį gyventojams ir verslui, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo dar kartą svarstyti ankstesnę jo idėją kasdien nustatyti kainų lubas – šalies vadovas tikisi, kad dar pavasarį jo teiktos pataisos bus priimtos Seime.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 proc., tačiau ekonomistai perspėja – vien augimo skaičių nepakanka. Pasak dalies analitikų, Lietuvai teks spręsti, kaip didinti darbo našumą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir išlaikyti atlyginimų augimą. Tad kas laukia gyventojų ateityje? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, dr. Evaldas Stankevičius.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija planuoja įrengti išmaniąsias greičio valdymo ir įspėjimo sistemas, leidžiančias koreguoti didžiausią leistiną greitį priklausomai nuo oro sąlygų. Tokia sistema jau veikia „Via Baltica“ atkarpoje nuo Garliavos iki Marijampolės bei kelyje tarp Vilniaus ir Kauno.

Didžiausią įtaką 6 proc. rugsėjį pasiekusiai išankstinei metinei infliacijai turėjo kuro ir šilumos, o ne maisto prekių kainų augimas, sako portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimų apie nesaugius produktus sistemoje paskelbta apie Lietuvoje pagamintus šokoladinius valgomuosius ledus, kuriuose rastas svetimkūnis. Pranešime nurodyti šokoladiniai ledai su kakaviniu įdaru ir šokoladinio pyrago gabaliukais, fasuoti po 800 ml / 435 g. Jų partijos numeris – 604124K60, gamintoja – UAB „Magnum ICC Lietuva“. Informacija paskelbta rugsėjo 25 d., gavus vartotojo pranešimą.

Nerijaus Numos valdomai „Vilniaus prekybos“ grupei priklausanti prekybos ir pramogų centrų valdytoja „Akropolis Group“ šiuos metus tikisi užbaigti gerais finansiniais rezultatais, išplėsti įsigytos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Galio Group“ portfelį. „Likusiai metų daliai prioritetai aiškūs: mūsų prekybos centrai turi atitikti klientų poreikius, o „Galio Group“ turi tęsti plėtros planą.

Artėjant šildymo sezonui ir ekspertams įspėjant apie aukštesnes šilumos kainas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad rugsėjį prašymus kompensacijoms jau pateikė beveik 9 proc. daugiau gyventojų nei pernai tuo pat metu – gauta 52 tūkst. prašymų. „Šių metų rugsėjo 1–27 dienomis matome, kad pateikta apie 52 tūkst.

Lietuvos pramonė kol kas išlieka vienas pagrindinių sektorių, didinančių prie šalies ūkio augimą, ir stebina savo atsparumu, tačiau reikia ruoštis ir kitiems scenarijams, konkurencingumo iššūkiams, sako ekonomistai. „Apdirbamosios pramonės rezultatai yra visai neblogi ir stebina pramonė savo atsparumu, nes atmetus naftos perdirbimo dedamąją, pramonės augimas yra netoli šešių procentų“, – BNS pirmadienį sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Šiemet įsigaliojus naujam reguliavimui ir spalio 1-ąją oficialiai skelbiant šildymo sezono pradžią, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius sako, kad šiluma tuomet bus pradėta tiekti tik tuose pastatuose, kuriuose veikia automatizuoti punktai. Anot jo, nauja tvarka nereiškia, kad centralizuotas šildymas visur bus įjungiamas nuo spalio 1–osios: „Tai nereiškia dar, kad bus šildoma.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atnaujino komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo tvarką bei reguliacinės apskaitos ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus. VERT teigimu, pakeitimais siekiama nustatyti aiškesnę kainodarą ir supaprastinti būtinųjų sąnaudų paskirstymą, taip pat užtikrinti jų pagrįstą įvertinimą.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos pirmadienį šalies degalinėse nežymiai sumažėjo, o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 2,13 euro iki 2,40 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,24 euro ir buvo 0,32 proc.

Klaipėdos valstybinis uostas stiprina bendradarbiavimą su JAV, siekdamas didinti krovinių srautus, plėtoti kruizinę laivybą ir stiprinti logistikos ryšius – Lietuvos ir JAV verslo forume Klaipėdos uosto direkcija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Majamio uostu, taip pat ketinimų laišką su „Corpus Christi“ regionine ekonominės plėtros korporacija. „JAV Klaipėdos uostui – svarbi partnerė ir reikšminga prekybos kryptis.

Praėjusią savaitę sumažėjus saulės elektrinių gamybai, Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina padidėjo 45 proc., skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, rugsėjo 21–27 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo nuo 96 iki 139 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 99 eurus už MWh.

Infliacijai toliau augant „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad ją toliau veikia brangstantis kuras ir šiluma, o infliacijos pikas galėtų būti pasiektas šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Išankstinei metinei infliacijai rugsėjį pasiekus 6,1 proc., o mėnesio – 0,9 proc., A. Izgorodinas sako, kad labiausiai brango segmentai, kuriuos tiesiogiai veikia karas Artimuosiuose Rytuose – benzinas, dyzelinas, šilumos energija.

Geopolitiniai įvykiai ir gamtinės nelaimės pastaraisiais metais išryškino kelionių metu kylančius iššūkius. Specialistai pabrėžia, kad valstybės pagalba nenumatytais atvejais turi aiškias ribas, o kelionių draudimas ne visada dengia patirtus nuostolius. Todėl, anot turizmo rinkos ekspertų, daugiausia rizikos tenka keliaujantiems savarankiškai, tuo metu kelionių organizatoriai įstatymiškai privalo užtikrinti būtinąją pagalbą bei grįžimą namo nelaimės atveju.

Lietuvos keliuose planuojama įrengti apie 400 specialių laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų, kurie turėtų padėti sumažinti gyvūnų patekimo į važiuojamąją kelio dalį ir jų susidūrimų su transporto priemonėmis riziką.

Nemažai porų gyvena kartu, planuoja ateitį, ima paskolas ir perka būstą nesudariusios santuokos. Tačiau, kuo daugiau finansinių įsipareigojimų jas sieja, tuo svarbiau iš anksto susitarti, kaip bus tvarkomos santaupos, kas ir kiek mokės už būstą, komunalines paslaugas ar didesnius pirkinius ir kaip bus dalijamasi kasdienėmis išlaidomis. „Urbo“ banko duomenimis, apie 45 proc. būsto paskolų imamos su bendraskoliu. Iš šių paskolų apie 60 proc. tenka sutuoktiniams, o apie 40 proc.

Visos pramonės produkcijos vertė šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 29 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 4,9 procento. Išankstiniais duomenimis, vien rugpjūtį pramonės produkcijos vertė siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,2 proc. daugiau nei liepą ir 3,3 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Per mėnesį variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija augo 24,1 proc.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per 8 šių metų mėnesius siekė 15,1 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) – 6,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien rugpjūtį, palyginti su liepa, prekyba augo 0,1 proc. iki 2,053 mlrd. eurų, o palyginti su pernai rugpjūčiu, augimas siekė 3,7 proc.   Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį sumažėjo 0,3 proc., ne maisto – 0,1 proc., degalų – augo 1,4 proc.

 Išankstinė metinė infliacija rugsėjį, palyginti su 2025 metų rugsėju, siekė 6,1 proc., o mėnesio – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – 0,9 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 39,7 proc., benzinas – 38,5 proc., dyzelinas – 52,1 proc., automobilių remontas – 13,4 proc., medienos kuras – 40,9 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad, nepaisant aukštų kuro kainų, Lietuvos biudžeto išlaidų limitai jau yra viršyti, todėl galimybių kompensuoti gyventojų išlaidas degalams nėra daug. Anot politiko, šį klausimą trečiadienį turėtų aptarti koalicinė taryba.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius. Keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai ir galutinio atsiskaitymo galimybės, daugiau lankstumo atsiras tariantis dėl darbo sąlygų su didesnį darbo užmokestį gaunančiais darbuotojais, taip pat nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse, rašoma pranešime spaudai.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ teisėtai iš Lietuvos bei Estijos energetikos objektų statybos bendrovių „Connecto“ išskaičiavo 104,4 tūkst. eurų delspinigius už vėlavimą projektuojant ir statant trečiąjį autotransformatorių elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ Alytaus pastotėje.  Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 24 dieną atmetė įmonių skundą konstatavęs, jog dėl vėluojamų darbų buvo kaltos rangovės. Jis paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo kovo 18 dienos sprendimą.

Spalį Lietuvoje įsigalios ne vienas gyventojams ir verslui aktualus pokytis. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms atsivers galimybė pasinaudoti milijonine parama, kai kuriems brangs šildymas, keisis ir komandiruočių dienpinigių skaičiavimo tvarka. Naujienų portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, kuriuos verta žinoti artėjant spalio mėnesiui.

Rudenį netrūksta obuolių, tad jų maišus prisirinkę žmonės veža juos į sulčių spaudyklas. Gali atrodyti, kad atsivežus savo obuolių už sultis beveik nereikės mokėti, tačiau kainuoja jų spaudimas, pasterizavimas, išpilstymas ir pakuotės. Pavyzdžiui, iš 50 kg obuolių galima gauti apie 35 litrus sulčių. Tokio kiekio paruošimas spaudykloje kainuotų apie 21–23 eurus. Tačiau galutinė suma priklausys nuo pasirinktos pakuotės, o sulčių kiekis – nuo pačių obuolių.

Vienas euras, investuotas į valstybinės reikšmės kelių remontą ir priežiūrą, Lietuvai generuoja ne mažiau kaip 1,48 euro ekonominės naudos, rodo Vilniaus universiteto (VU) atliktas tyrimas. „Kelių darbus atliekanti įmonė perka medžiagas, samdo transportą, techniką, naudojasi inžinerijos ir kitomis paslaugomis. Šių įmonių tiekėjai savo ruožtu taip pat perka prekes ir paslaugas“, – pranešime sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkas dr. Andrius Jaržemskis.

Dyzelinas Latvijoje yra apie 10 centų pigesnis nei Lietuvoje, o kitą savaitę atpigs dar labiau. Latvijos parlamentas nusprendė nuo spalio sumažinti degalų mokesčius, todėl litras ne tik dyzelino, bet ir benzino pas kaimynus gali atpigti kone 10 centų. Tačiau mūsų premjeras su finansų ministru sekti latvių pėdomis neketina. Vis dėlto mažinti mokesčius socialdemokratus spaudžia ne tik koalicijos partneriai, bet ir Lietuvos banko vadovas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Aiškesnė biokuro kainų kryptis šiam šildymo sezonui paaiškės tik lapkričio pabaigoje, kai bus žinomi žaliavos aukcionų rezultatai, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas. „Kol nėra suprekiauta žaliava, tol tikėtis, kad mes turėsime objektyvią biokuro kainą arba iš karto žinosime, kokia bus biokuro kaina, yra naivu“, – Seimo Ekonomikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje šią savaitę sakė M. Taparauskas.

Norint apsipirkti pigiau, nebūtina laukti įprastų akcijų. Prekybos tinkluose kasdien galima rasti nukainotų maisto produktų ir kitų prekių, o žinant, kada ir kam mažinamos kainos, galima gerokai sutaupyti. Prekybos tinklai besibaigiančio galiojimo maistą nukainoja skirtingai.

Vyriausybė nepritaria siūlymui įpareigoti „Regitrą“ likus penkioms darbo dienoms iki techninės apžiūros galiojimo pabaigos apie tai informuoti transporto priemonių valdytojus SMS žinute arba elektroniniu paštu. Tai šią savaitę Ministrų kabinetas nusprendė posėdžio metu.

Aplinkos ministerijai siūlant leisti aukcionuose parduoti šimtus bešeimininkių ar neprižiūrimų, taip pat valstybės paveldėtų sodų sklypų, Seime skinasi kelią idėja juos tokiu būdu parduoti tik tose savivaldybėse, kur žmonėms jau atkurtos nuosavybės teisės, tuo metu kitose vietovėse pirmenybę teikti tiems, kas dar laukia savo eilės. Seimo Kaimo reikalų komitetas šią savaitę pritarė teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės ir parlamentarų Česlovo Olševskio bei Jeroslavo Narkevičiaus siūlymams.

Europos Centrinio Banko (ECB) surengtoje apklausoje dėl būsimų eurų banknotų dizaino dalyvavo 9,96 mln. žmonių Europoje ir už jos ribų, pranešė Lietuvos bankas (LB). Apklausa vyko nuo liepos 23 d. iki rugsėjo 21 d. Jos dalyviai vertino dešimt atrinktų dizaino pasiūlymų, parengtų pagal dvi temas – „Europos kultūra“ bei „Upės ir paukščiai“. Apklausoje dalyvavo 2,6 proc. euro zonos gyventojų, du trečdalius atsakymų pateikė jaunesni nei 35 metų asmenys.

Seimas pradeda svarstymus, ar nuo kitų metų visiškai uždrausti gaminti, prekiauti bei naudoti žvėrių galūnes suspaudžiančius spąstus bei kilpas. Išimtis būtų taikoma tik tokių spąstų ir kilpų rodymui muziejuose ir edukaciniuose renginiuose. Seimas po pateikimo šią savaitę priėmė svarstyti tokias Medžioklės įstatymo pataisas.

Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų. Pavyzdžiui, į jūsų sąskaitą netikėtai papildo keli ar net keliolika tūkstančių eurų. Galbūt gavote premiją, paveldėjote pinigų, pardavėte nekilnojamąjį turtą ar atsiėmėte antrosios pensijų pakopos santaupas. Iš pradžių tokia suma gali atrodyti kaip galimybė pagaliau įsigyti seniai trokštamą pirkinį, tačiau neapgalvotai leidžiami pinigai gali greitai ištirpti.

Aplinkosaugininkai spalį ir lapkritį tęs tikslinius ežerų ir tvenkinių taršos kontrolės reidus. Šiemet iš viso planuojama patikrinti 90 vandens telkinių visoje šalyje, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Anot departamento, iki šiol pareigūnai jau patikrino 64 vandens telkinius ir 427 šalia jų esančias sodybas bei gyvenamuosius namus. Reidų metu nelegalių nuotekų išleistuvų nustatyta nebuvo.

Norint pasiekti Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą iki 2030-ųjų šalies miškingumą padidinti iki 34,5 proc., per trejus metus reikia apsodinti 65 tūkst. hektarų miško, sako Aplinkos ministerijos atstovas. „Nuo 2022 metų miškingumo padidėjimas buvo labai mažas. Tam, kad iki 2030 metų būtų pasiektas 35 proc. miškingumas, kaip Nacionaliniame pažangos plane numatyta, reikia apsodinti 65 tūkst.

Už automobilio stovėjimą mokamoje vietoje reikia susimokėti, tačiau kai kurie vairuotojai randa būdą šio mokesčio išvengti. Kaip? Pasinaudoja kitam žmogui išduota asmens su negalia automobilio statymo kortele. Tačiau šiuo metu Seime jau svarstomos pataisos, kuriomis už tokį piktnaudžiavimą siūloma numatyti baudą, o už kortelės klastojimą galėtų grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu Lietuvoje galioja daugiau kaip 135 tūkst. asmens su negalia automobilio statymo kortelių.

Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias sudaryti šeimoms palankesnes finansines sąlygas pasinaudoti neperleidžiamomis atostogomis. Siekiant paskatinti aktyvesnį tėvų įsitraukimą į vaiko priežiūrą, Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius praėjusį antradienį pasiūlė numatyti papildomą išmoką tėvams, kurie faktiškai pasinaudoja šiomis neperleidžiamomis 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogomis.

Lietuvoje didžiuliu tempu skaitmeninamos kapinės. Deja, dalis įrašų internetinėje sistemoje įrašomi su klaidomis arba net neįtraukiami, tad surasti informaciją apie velionį – sudėtinga. Ypač daug klaidų senosiose kapinėse. Prienų senąsias kapines patikrinusi kraštotyrininkė ten atrado gausybę neatitikimų, todėl įmonei nurodyta skubiai taisyti klaidas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo spalio 1 d. Lietuvoje keičiasi „Smart-ID“ paskyrų registracijos tvarka – tapatybės nebebus galima patvirtinti naudojant asmens tapatybės kortelę ir kortelių skaitytuvą. Tuo metu vien per paskutinį šių metų ketvirtį baigs galioti apie 184 tūkst. paskyrų, todėl daliai gali kilti klausimų, kaip užregistruoti naują paskyrą ir ar dėl pokyčių nepraras prieigos prie elektroninės bankininkystės.

Duobės, žvyrkeliai ir bildantys automobiliai – gyventojai piktinasi nesuremontuotais šalies keliais. Pasak jų, situacija tokia prasta, kad bevažiuojant lūžta automobiliai. Kelininkai skaičiuoja, kad jei keliai ir toliau bus tvarkomi dabartiniais tempais, visam valstybinių kelių tinklui sutvarkyti prireiktų maždaug 66-erių metų.

7 iš 10 lietuvių išmaniuosius telefonus perka išsimokėtinai ir visų tokių netrukus laukia nemalonūs pokyčiai. Brangius telefonus nusipirkti tokiu būdu bus sunkiau, mat pardavėjai privalės patikrinti pirkėjų kreditingumo riziką. Jei pirkėjo pajamos bus mažos ir jis turės daugiau skolų, privalės už telefoną sumokėti visą sumą iškart arba rinktis pigesnį įrenginį. Dalį pirkėjų tokia naujovė piktina, tačiau Lietuvos bankas teisinasi, kad tiesiog privalo vykdyti tokią europinę direktyvą.

Europai dėl sutrikusio naftos tiekimo gali grėsti ne tik išaugusi dyzelino kaina, bet ir fizinis jo trūkumas, sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto katedros vedėjas, docentas Algirdas Bartkus. „Problema yra ne kaina, o tai, ar jis (dyzelinas – ELTA) fiziškai bus“, – penktadienį LRT televizijoje kalbėjo A. Bartkus. Anot ekonomisto, situaciją apsunkina sutrikęs Saudo Arabijos naftos tiekimas.

Atsiėmėte siuntą, iškart ją išpakavote, o dėžę išmetėte į šiukšliadėžę prie paštomato? Ant jos galite palikti ne tik savo vardą ar telefono numerį. Kelių tokių duomenų gali pakakti sukčiams sukurti įtikinamą apgaulės istoriją ir apsimesti, pavyzdžiui, siuntų bendrove. Socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimu pasidalijo Rokas (vardas pakeistas). Praeidamas pro kelis paštomatus vyras prie jų esančiose šiukšliadėžėse pamatė išmestų siuntų pakuotes.

Jeigu Europos Sąjungos (ES) sankcionuotam asmeniui priklauso pusė bendrovės akcijų, tai pakankamas pagrindas įmonę laikyti jo kontroliuojama – tai nusprendė teismas, išnagrinėjęs Baltarusijos oligarcho Aliaksandro Šakutino iš dalies valdomos „EM System“ ieškinį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Institucija anksčiau atsisakė panaikinti 2022 m. spalį priimtą sprendimą įmonę įtraukti į sankcionuotų asmenų kontroliuojamų subjektų sąrašą.

Lietuva pateikė paskutinį – septintąjį – europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) mokėjimo prašymą iš viso 1,1 mlrd. eurų sumai.   Anot Finansų ministerijos, įvertinusi Lietuvos pasiektus plano rodiklius Lietuvai gruodžio pabaigoje Europos Komisija (EK) turėtų išmokėti 992,8 mln. eurų, nes Lietuva dalį lėšų jau yra gavusi avansu.  Tokiu būdu iš viso per penkerius metus į Lietuvos ekonomiką bus įlieta beveik 4 mlrd. RRF lėšų.

Prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sistemą įvykdyta kibernetinė ataka, ministerija kreipėsi į teisėsaugą, penktadienį pranešė VRM. Skelbiama, kad ketvirtadienio vakarą vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas buvo informuotas apie kibernetinę ataką prieš Informatikos ir ryšių departamento (IRD) administruojamą informacinę sistemą. Pasak VRM, ataką pavyko aptikti dėl naujai įdiegtų saugumo priemonių ir užkardyti tolesnį plitimą.

Po pranešimų apie galimai „Sodros“ darbuotojais apsimetusius sukčius, „Sodra“ primena, kad gyventojams paslaugos namuose nėra teikiamos. „Varėnos rajono gyventojai pranešė apie jų namuose besilankančias dvi moteris, kurios prisistato „Sodros“ darbuotojomis, siūlo pagalbą ir domisi žmonių gyvenimo aplinkybėmis. Gyventojai raginami būti budrūs – „Sodros“ darbuotojai į žmonių namus nevyksta“, – rašoma penktadienį išplatintame pranešime.