Lietuvos verslas

Seimas antradienį apsispręs dėl 50 proc. nuolaidos tarpmiestinių autobusų bilietams – taip siekiama sumažinti aukštų kuro kainų poveikį gyventojams.   Iki gruodžio pabaigos perpus atpiginti keliones tarpmiestiniais autobusais pasiūlė Vyriausybė. Analogišką nuolaidą nuo spalio jau taiko „Lietuvos geležinkeliai“.  Seimas apsispręs dėl 50 proc.

Parduotuvėje norint apsipirkti pigiau ne visada užtenka tik lojalumo kortelės. Kai kuriuose prekybos tinkluose papildomas nuolaidas galima gauti tik naudojantis programėle. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios nuolaidos prieinamos pirkėjams, kurie naudojasi parduotuvių programėlėmis. Be „Lidl“ programėlės dalis nuolaidų neprieinama „Lidl“ iš kitų prekybos tinklų išsiskiria tuo, kad dalis specialių pasiūlymų skirta tik „Lidl Plus“ programėlės naudotojams.

Turto valdymo bendrovė „Invalda INVL“ akcininkams siūlys išmokėti 24,9 mln. eurų tarpinių dividendų už šių metų devynis mėnesius, arba du eurus vienai akcijai, pirmadienį pranešė įmonė. Sprendimą akcininkai priims gruodžio 1 dieną. Pirmas kartas per daugiau nei 30 metų bendrovės istoriją „Turime pakankamai lėšų planuojamoms investicijoms, todėl laisvus pinigus grąžiname akcininkams.

Lietuvos banko (LB) vertinimu, 2027–2029 metų biudžete suplanuoti valdžios sektoriaus finansų rodikliai mažina šalies finansinį atsparumą, o kitų metų biudžeto deficitas, išsipildžius neigiamoms rizikoms, gali būti maždaug 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) didesnis nei numatyta.

Lietuvoje veikianti Latvijos nebankinė skolintoja „Eleving Group“ per devynius šių metų mėnesius uždirbo 27,8 mln. eurų grynojo pelno – 17,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (23,6 mln. eurų). Įmonės pajamos sausį-rugsėjį siekė 263,8 mln. eurų ir buvo 47,5 proc. didesnės. Rugsėjo pabaigoje grynasis paskolų portfelis siekė 548,7 mln. eurų „Mūsų pajamos pasiekė rekordinį lygį ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik dukart.

Lietuvoje paslaugų sektoriaus produkcija šių metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 0,3 proc., kai visoje Europos Sąjungoje (ES) augimas siekė 2,1 proc., rodo pirmadienį paskelbti Eurostato duomenys. Tuo metu euro zonoje paslaugų sektoriaus produkcija per metus išaugo 2,2 proc. Rugpjūtį produkcija sumažėjo  Palyginti su liepa, rugpjūtį paslaugų sektoriaus produkcija Lietuvoje sumažėjo 0,2 proc. Liepą šis rodiklis buvo smukęs 2,2 proc.

Turto bankas viešame aukcione parduos valstybei priklausantį 333 akcijų bendrovės „Klaipėdos mediena“ paketą. Pradinė jo pardavimo kaina siekia 6,1 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė bankas. Skelbiama, kad parduodamos paprastosios vardinės akcijos sudaro 0,00925 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Akcijų paketas bus parduodamas visas, jo neskaidant.

Įsibėgėjant peršalimo ir kitų sezoninių ligų laikotarpiui, darbuotojams ir darbdaviams kyla klausimų dėl laikinojo nedarbingumo: kas moka ligos išmoką, ar susirgus galima prarasti atostogų dienas, ar darbdavys gali reikalauti dirbti ir kokios garantijos taikomos nedarbingumo metu, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime spaudai.  Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena svarbiausias Darbo kodekso nuostatas ir atkreipia dėmesį į situacijas, kuriose dažniausiai kyla neaiškumų.

Praėjo du metai po to kai buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi vadovas paskelbė savo įžymią ataskaitą ir nurodymus Europos konkurencingumui 400 puslapių ataskaitoje „Europos konkurencingumo ateitis“. Per tą laiką buvo surengta labai daug konferencijų ir nagrinėjimų, tačiau nebuvo pasistūmėta tolyn, ką reikia padaryti. Ataskaitoje buvo keli pagrindiniai punktai. Pirma, konstatuota, kad Europa atsilieka ekonomikos inovacijų ir technologijų srityje.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijai dėl miesto valdžios ribojimų sustabdžius 50 mln. eurų vertės Kruizinių laivų terminalo statybas, susisiekimo ministras Juras Taminskas gėdingu vadina tai lėmusį uostamiesčio sprendimą apriboti leidžiamą vilkikų svorį gatvėse į statybvietę. „Klaipėdos uostas pasiskolino dešimtis milijonų eurų, kad galėtų tą padaryti. Bet Klaipėdos meras nenori, kad Klaipėda klestėtų. Atminkite tai. Jis nenori. Jis viską daro kaip mažas vaikas. Kenkia. Trukdo.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos pirmadienio rytą Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 1,46 proc. ir 0,99 proc. Tuo metu suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 1,41 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 2,11 euro iki 2,35 euro, o jo vidutinė kaina siekė 2,22 euro ir buvo 0,99 proc.

Klaipėdos valdžiai apribojus leidžiamą transporto priemonių svorį visose gatvėse į Kruizinių laivų terminalo statybvietę, Klaipėdos jūrų uosto direkcija sustabdė 50,3 mln. eurų vertės jo statybas, nes tapo nebeįmanoma į būsimo terminalo teritoriją pristatyti smėlio, pranešė uostas. Anot uosto vadovo, miesto valdžios sprendimas dėl tokių ribojimų buvo netikėtas, o darbams sustojus bent mėnesiui nuostoliai siektų apie 300 tūkst. eurų.

Lietuvoje pirmadienį elektra kainuos brangiausiai šiemet – vidutiniškai 61 centą už kilovatvalandę (kWh), praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Didžiausias kainų šuolis numatomas nuo 15.45 val. iki 20.45 val., o brangiausiai elektra kainuos 17.55–18 val. – 92,12 cento už kWh. „Tokio aukšto kainų lygio Lietuvoje šiemet dar nebuvo, panašios kainos fiksuotos tik 2024 metais“, – rašoma pranešime.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pirmadienį pritarė 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektui. Už jį balsavo keturi komiteto nariai, du buvo prieš, vienas susilaikė. Posėdyje aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė teigė, kad 2027–2029 m. Aplinkos ministerijai iš visų finansavimo šaltinių kasmet vidutiniškai numatyta apie 700 mln. eurų. Vis dėlto, anot jos, siekiant užtikrinti ministerijos strateginių tikslų įgyvendinimą ir pavaldžių įstaigų veiklą, kasmet papildomai reikėtų apie 100 mln. eurų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) leido antrą būstinę Europoje steigiančios Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupės „Revolut“ banką Lietuvoje „Revolut Bank“ pertvarkyti dalį jo veiklos perkeliant į rugpjūtį licenciją gavusį Prancūzijos „Revolut Bank“. ECB spalio 22 dieną leido Lietuvos „Revolut Bank“ reorganizuoti „vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo būdu“, rodo Registrų centrui lapkričio 6 dieną pateiktas Lietuvos banko Tesiės ir licencijavimo departamento pranešimas.

Premjerui pareiškus, kad Lenkijos koncernas „Orlen“ jį įspėjo dėl Vyriausybės svarstomo energetikos įmonių apmokestinimo poveikio jo valdomos naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose likimui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako nesulaukęs signalų iš Varšuvos diplomatų apie galimą tokio mokesčio įtaką dvišaliams santykiams. Tačiau šalies diplomatijos vadovas kartoja, kad tai gali turėti pasekmių Vilniaus ir Varšuvos santykiams.

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkose pasitvirtino atsargesnės investuotojų nuotaikos. Dirbtinio intelekto (DI) įmonių akcijų išpardavimas priminė apie pervertintas bendroves ir reguliavimo rizikas, o didieji centriniai bankai signalizuoja, kad aukštų palūkanų normų laikotarpis gali užsitęsti. Tuo pat metu silpnėjanti užsienio investuotojų paklausa JAV iždo obligacijoms kelia vis daugiau klausimų dėl pasaulinės finansų sistemos ir ekonomikos augimo perspektyvų.

Lietuvoje prekės ženklą bilietai.lt valdanti tarptautinė bilietų platinimo grupė PLG („Piletilevi Group“) įsigijo didžiausią Serbijos bilietų platinimo bendrovę „Ticket Vision“, pirmadienį pranešė įmonės. Pasak jų, įsigijimas žymi PLG plėtrą į Balkanų regioną, siekĮ stiprinti pozicijas Europoje ir spartinti grupės plėtrą. Sandorio vertė neskelbiama. „Tai pirmoji mūsų investicija Serbijoje ir svarbus etapas tolesnėje grupės plėtroje.

Europos Komisija (EK) pristatė naują Europos Sąjungos (ES) tvaraus turizmo strategiją, kurioje daug dėmesio skiriama rytinio ES pasienio regionams. Ja siekiama stiprinti jų ekonominį atsparumą, pasirengimą krizėms ir geopolitinio saugumo iššūkiams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad tai atveria papildomų galimybių Lietuvos regionams, turizmo verslui ir tarptautiniam šalies matomumui.

Lietuvos eksporto vertė šiemet sausį–rugsėjį padidėjo 8,8 proc. iki 30,1 mlrd. eurų, o vien lietuviškos kilmės prekių – 8,7 proc. iki 20,8 mlrd. eurų. Tuo metu importas į šalį augo 7,9 proc. iki 35,3 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė 5,2 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Bendras eksportas be mineralinių produktų augo 3,8 proc., vien lietuviškos kilmės – 1,9 proc., o importas – 4,3 procento.

 Amsterdame įsikūręs lietuvio vadovaujamas Europos gynybos technologijų startuolis „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – 268,7 mln. eurų) investiciją. Startuolio vertė po šios investicijos siekia 1,3 mlrd. JAV dolerių (1,16 mlrd. eurų), pirmadienį pranešė bendrovė. „Mūsų strategija – suteikti pažangiausioms Europos pramonės ir gynybos įmonėms ilgalaikį kapitalą, technologijas ir patyrusių gamybos ir vadybos ekspertų komandą.

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, Lietuva greičiausiai nesiryš priimti tokio kitų metų valstybės biudžeto, koks šiuo metu yra suplanuotas. Finansų ministerijos parengtame biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas. „Tokio biudžeto, koks jis dabar suplanuotas, manau, kad priimti Lietuva nesiryš, o jeigu ryšis, tai būtų labai didelė rizika“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.

. Vokietijos pašto ir logistikos milžinė DHL, turinti padalinį Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikiančią siuntų grupę „Venipak“ perka dėl jos paštomatų tinklo ir galimybės plėstis regione, sako DHL padalinio „DHL Express Europe“ vadovas. „Tai (įsigijimas – BNS) suteikia mums puikią poziciją Baltijos šalyse, ko mes ir norėjome, ir mes tęsiame savo siekį plėsti už namų ribų esantį (angl. „out-of-home“) tinklą.

Šį žiemos sezoną kompensacijoms už šildymą savivaldybėms galint pritrūkti apie 20 mln. eurų, socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad ministerija tokiu atveju lėšų pasiskolintų, todėl visiems gyventojams, kuriems priklauso kompensacijos, jos bus išmokėtos. „2027 metais pagrindinis savivaldybių finansavimas piniginei socialinei paramai didėja 34 mln. eurų. Ir planuojama skirti 257 mln. eurų savivaldybėms. Visas piniginės socialinės paramos poreikis gali siekti 277 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant įmonėms, investuojančioms į pažangias gamybos technologijas, taikyti pelno mokesčio lengvatą, ministras Edvinas Grikšas sako, kad, jo manymu, Vyriausybės nariai tam pritaria.   „Drįsčiau teigti, kad yra sutarimas Vyriausybėje. Šiandien (penktadienį – BNS) kaip tik su Finansų ministerija turėjome susitikimą, apie tai kalbėjome.

 Nuo lapkričio 9-osios keičiasi dalies Vilniaus viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai, praneša JUDU.  Informuojama, kad pokyčiai numatyti 6G, 12, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 30, 55, 57, 58, 78, 89, 114, 116 sostinės autobusų tvarkaraščiuose, taip pat keisis ir 12 troleibusų judėjimas mieste.

Europos įmonėms sunku konkuruoti pasaulyje: jas spaudžia didelės energijos kainos, susiskaidžiusios rinkos ir lėtas produktyvumo augimas, o dalis Europoje gimusių startuolių persikelia į JAV. Lietuva šiame fone turi savų pranašumų – pernai pasigamino beveik 80 proc. suvartotos elektros, šiemet kai kuriais laikotarpiais – net 95 proc., o vietos bendrovės plečiasi užsienio rinkose. Kaip šie pranašumai atrodo bendrų Europos ekonomikos problemų kontekste, aptarta Lietuvos verslo forume.

Važiuojant viešuoju transportu ne viskas leidžiama, net jei turite galiojantį bilietą. Kai kurie keleivių įpročiai gali ne tik erzinti aplinkinius, bet ir užtraukti nemalonumų. Anglijoje ketinama griežčiau bausti viešojo transporto keleivius, kurie garsiai klausosi muzikos ar žiūri vaizdo įrašus be ausinių. Už tokį elgesį autobusuose gali grėsti iki 100 svarų sterlingų bauda, skelbia BBC. Anglijos valdžia siekia mažinti netinkamo elgesio viešajame transporte atvejų skaičių.

Tūkstančiai gyventojų vienišių dieną lapkričio 11-ąją ar juodąjį penktadienį, kuris šiemet bus lapkričio 27-ąją, pasinaudos prekybininkų siūlomomis nuolaidomis įsigyti dalykų ar dovanų pigiau nei įprastai. Tačiau tai taip pat ir metas, kuomet suaktyvėja įvairūs sukčiai. Tobulėjant technologijoms jie randa vis naujų būdų išvilioti pinigus. Tad kokie yra populiariausi jų apgavysčių būdai ir kaip nepasimauti ant kabliuko? SMS žinutės arba el.

Lietuvos verslo forume vykusioje diskusijoje „Kuo Lietuva turėtų būti garsi 2040-aisiais ir ko esame pasirengę atsisakyti, kad tai pasiektume?“ kalbėta apie šalies stiprybes ir tai, kas trukdo susitarti dėl ilgalaikių prioritetų. Diskusijos dalyviai minėjo gynybos pramonę, biotechnologijas, lazerius, sveikatos technologijas ir dirbtinį intelektą.

Nuo spalio 9 d. įsigaliojo atnaujintos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės. Jose patikslinta aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka, aukcionų sąlygų nustatymo, informacijos skelbimo, dalyvių registravimo ir atsiskaitymo už aukcione įsigytus ar išsinuomotus valstybinės žemės sklypus procedūros.

ELTA glaustai pristato svarbiausius lapkričio 6 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį Valstybės kontrolė (VK) paskelbė prognozuojanti didesnį biudžeto deficitą, nei numato Vyriausybė – auditorių teigimu, kitąmet jis sieks 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2028 ir 2029 m. išaugs atitinkamai iki 5,8 ir 5,9 proc. BVP.

Degalų kainos šią besibaigiančią savaitę Taline ir Vilniuje mažėjo, o Rygoje judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausias degalinių tinklo „Circle K“ kainų palyginimas. Taline 95 markės benzino litras per savaitę atpigo vidutiniškai 8 centais, 98 markės – 15 centų, o dyzelinas – 3 centais. Rygoje benzinas atpigo vidutiniškai 4,9 cento, o dyzelinas pabrango 0,4 cento. Vilniuje benzino kaina smuktelėjo 5 centais, o dyzelino – 4 centais.

 Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per pirmuosius devynis šių metų mėnesius uždirbo 35,8 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai patyrė 35,2 mln. eurų nuostolį, pranešė bendrovė. Neaudituotais duomenimis, sausį–rugsėjį „Litgrid“ pajamos siekė 374,3 mln. eurų – 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudarė 52,2 mln.

Vokietijos pašto ir logistikos milžinės DHL padalinio „DHL Lietuva“ vadovas Mindaugas Pivoriūnas sako, kad po incidentų, kai per DHL tinklą buvo išsiųstos užsidegančios siuntos, buvo įdiegtos naujos saugumo priemonės.  „Negaliu pasakoti visų smulkmenų, nes straipsnius skaito ne tik geranoriški žmonės, bet ir kiti. Tačiau taip, įdiegėme naujas procedūras siuntų tikrinimo procese.

Nuosprendį Kuršių marias ilgą laiką teršusiai bendrovei „Grigeo Klaipėda“ aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė vadina svarbiu precedentu nepaisantiems aplinkosaugos reikalavimų. „Tai svarbus precedentas visiems, kurie savo veikloje aplinkosaugos reikalavimus laiko antraeiliais. Aplinkos teršimas negali tapti pigesne alternatyva atsakingai veiklai“, – Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pranešime cituojama I. Andriulaitytė.

Fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimus valstybės biudžeto projekte konstatavusi Valstybės kontrolė (VK) demonstruoja nepriklausomumą ir drąsą, sako socialdemokratė Rasa Budbergytė.  Anot jos, išvada turėtų paskatinti Vyriausybę ir Seimą ieškoti būdų geriau subalansuoti biudžetą – ne tik didinti pajamas, bet ir sumažinti išlaidas. „Tikrai noriu pasidžiaugti, kad turime tokią stiprią, brandžią, nepriklausomą fiskalinę instituciją.

Nuo pirmadienio Vilniuje koreguojami dalies viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai. JUDU informuoja, kad pakeitimai atliekami atsižvelgiant į keleivių kelionių poreikius, siekiant užtikrinti sklandesnį viešojo transporto judėjimą, rašoma pranešime spaudai. Nuo lapkričio 9 dienos bus koreguojami šių maršrutų autobusų tvarkaraščiai: 6G, 12, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 30, 55, 57, 58, 78, 89, 114, 116. Pokyčių bus ir 12 maršruto troleibusų judėjime.

Daugelis yra linkę skųstis atlyginimo dydžiu ar tuo, kad jis neauga taip sparčiai, kaip kainos. Tačiau daugiau kaip 32 tūkst. eurų siekiantis metinis darbo užmokestis Lietuvoje jau senokai viršija atlyginimus Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje. Ir jeigu prieš kelerius metus mūsų algos buvo ketvirtadaliu mažesnės už ispaniškas ar itališkas, tai pernai šis skirtumas susitraukė iki vos 10 proc. Tiesa, lietuviškos algos gali atrodyti dirbtinai didesnės už daugelio kitų šalių atlyginimus.

Yra nemaža rizika, kad jau kitais metais dėl smarkiai didėjančio deficito Lietuvai bus pradėta perviršinio deficito ištaisymo procedūra, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Mūsų (LB – BNS) toks preliminarus vertinimas yra, kad greičiausiai 2027 metais yra nemaža rizika, kad Lietuvai bus pradėta perviršinio deficito ištaisymo procedūra“, – penktadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete teigė LB Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Valstybės kontrolei (VK) nustačius, kad būsimo valstybės biudžeto projektas pažeidžia fiskalinės drausmės taisykles, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad grindžiant suplanuotų išlaidų būtinybę Vyriausybei neužteks argumento dėl augančių gynybos finansavimo poreikių. Biudžeto projekte kitąmet numatomas deficito dydis viršija europinį Mastrichto kriterijų limitą ir siekia 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu VK prognozuoja 5 proc. BVP deficitą.

„Grigeo“ grupės kartono gamybos bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir pagrindinį grupės akcininką Gintautą Pangonį teismui pripažinus kaltais Kuršių marių taršos byloje, bendrovė teigia prisiėmusi atsakomybę ir esanti pasirengusi atlyginti žalą, tačiau piktinasi ekspertų išvadomis.  Penktadienį „Grigeo Klaipėda“ išplatino pranešimą. Pateikiame visą „Grigeo Klaipėda“ komentarą: „Grigeo Klaipėda“ nuo pat pradžių prisiėmė atsakomybę už nuotekų išleidimą ir yra pasirengusi atlyginti žalą aplinkai.

Kvepalų ir kosmetikos didmeninės prekybos bendrovė „Vilandra“ numato atleisti beveik pusę – 18 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 39 darbuotojai. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė nuo lapkričio 23 dienos perduoda verslo dalį grupės bendrovei „Jungent Lietuva“ siekiant sujungti persidengiančias veiklas.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad dėl augančio biudžeto deficito Lietuvai 2027 m. gali būti pradėta Europos Sąjungos (ES) perviršinio deficito procedūra. Centrinio banko vertinimu, tai galėtų padidinti valstybės skolinimosi kainą ir paspartinti skolos augimą. „Mūsų preliminarus vertinimas yra, kad 2027 metais Lietuvai bus pradėta perviršinio deficito ištaisymo procedūra.

 Kaune įsikūrusi kompiuterinius žaidimus vaikams kurianti bendrovė „Edukacinės sistemos“ dėl prastų finansinių rezultatų atleidžia maždaug pusę darbuotojų. Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė lapkričio 25 – gruodžio 25 dienomis atsisveikinsianti su 47 iš 93 dirbančių žmonių.

Keičiantis įmonių kultūrai, darbdaviams tenka vis dažniau sukti galvas ne tik dėl to, kaip pritraukti ar išlaikyti specialistus, bet ir kaip suburti kolektyvą, stiprinti jų tarpusavio ryšį bei nustebinti visko mačiusius darbuotojus. O kai ateina metas jiems padovanoti ir šiek tiek nekasdienių įspūdžių, užduotis tampa dar sudėtingesnė. Viena tokių progų – Kalėdos, kurioms įmonės neretai pradeda ruoštis dar vasarą.

Reklamos bendrovės „Commerce Core“ ir „Bold One“ atleidžia dalį joms nebereikalingų specialistų. Apie tai įmonės pranešė Užimtumo tarnybai. „Commerce Core“ atleis 24 darbuotojus – 28 proc. visų įmonėje dirbančių žmonių, o „Bold One“ – 35 asmenis, arba 49 proc. „Commerce Core“ atleis po keturis internetinės reklamos specialistus ir grafikos dizainerius bei kitus darbuotojus, atsakingus už rinkodarą, reklamos kūrybą, programavimą, projektų koordinavimą ir kita.

Lietuvoje papildomo kaupimo pensijai poreikis yra didžiausias tarp 41 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizuotos šalies. Organizacijos skaičiavimais, vidutinį atlyginimą gaunantiems vyrams, siekiantiems pensijoje gauti 70 proc.

Metinis mažmeninės prekybos augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių ES, rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2025 metų rugsėju – prekyba Lietuvoje augo 5,6 proc., kai vidutiniškai ES – 0,9 procento. Daugiau nei Lietuvoje augo Bulgarijoje Daugiau nei Lietuvoje mažmeninė prekyba augo Bulgarijoje (5,7 proc.), Švedijoje (6,9 proc.) ir Kipre (7,6 proc.). Tuo metu Latvijoje augimas siekė 4,6 proc., Estijoje – 4 procentus.