Lietuvos verslas

Degalų kainos šią besibaigiančią savaitę Taline ir Vilniuje mažėjo, o Rygoje judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausias degalinių tinklo „Circle K“ kainų palyginimas. Taline 95 markės benzino litras per savaitę atpigo vidutiniškai 8 centais, 98 markės – 15 centų, o dyzelinas – 3 centais. Rygoje benzinas atpigo vidutiniškai 4,9 cento, o dyzelinas pabrango 0,4 cento. Vilniuje benzino kaina smuktelėjo 5 centais, o dyzelino – 4 centais.

 Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per pirmuosius devynis šių metų mėnesius uždirbo 35,8 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai patyrė 35,2 mln. eurų nuostolį, pranešė bendrovė. Neaudituotais duomenimis, sausį–rugsėjį „Litgrid“ pajamos siekė 374,3 mln. eurų – 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudarė 52,2 mln.

Vokietijos pašto ir logistikos milžinės DHL padalinio „DHL Lietuva“ vadovas Mindaugas Pivoriūnas sako, kad po incidentų, kai per DHL tinklą buvo išsiųstos užsidegančios siuntos, buvo įdiegtos naujos saugumo priemonės.  „Negaliu pasakoti visų smulkmenų, nes straipsnius skaito ne tik geranoriški žmonės, bet ir kiti. Tačiau taip, įdiegėme naujas procedūras siuntų tikrinimo procese.

Nuosprendį Kuršių marias ilgą laiką teršusiai bendrovei „Grigeo Klaipėda“ aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė vadina svarbiu precedentu nepaisantiems aplinkosaugos reikalavimų. „Tai svarbus precedentas visiems, kurie savo veikloje aplinkosaugos reikalavimus laiko antraeiliais. Aplinkos teršimas negali tapti pigesne alternatyva atsakingai veiklai“, – Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pranešime cituojama I. Andriulaitytė.

Fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimus valstybės biudžeto projekte konstatavusi Valstybės kontrolė (VK) demonstruoja nepriklausomumą ir drąsą, sako socialdemokratė Rasa Budbergytė.  Anot jos, išvada turėtų paskatinti Vyriausybę ir Seimą ieškoti būdų geriau subalansuoti biudžetą – ne tik didinti pajamas, bet ir sumažinti išlaidas. „Tikrai noriu pasidžiaugti, kad turime tokią stiprią, brandžią, nepriklausomą fiskalinę instituciją.

Nuo pirmadienio Vilniuje koreguojami dalies viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai. JUDU informuoja, kad pakeitimai atliekami atsižvelgiant į keleivių kelionių poreikius, siekiant užtikrinti sklandesnį viešojo transporto judėjimą, rašoma pranešime spaudai. Nuo lapkričio 9 dienos bus koreguojami šių maršrutų autobusų tvarkaraščiai: 6G, 12, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 30, 55, 57, 58, 78, 89, 114, 116. Pokyčių bus ir 12 maršruto troleibusų judėjime.

Daugelis yra linkę skųstis atlyginimo dydžiu ar tuo, kad jis neauga taip sparčiai, kaip kainos. Tačiau daugiau kaip 32 tūkst. eurų siekiantis metinis darbo užmokestis Lietuvoje jau senokai viršija atlyginimus Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje. Ir jeigu prieš kelerius metus mūsų algos buvo ketvirtadaliu mažesnės už ispaniškas ar itališkas, tai pernai šis skirtumas susitraukė iki vos 10 proc. Tiesa, lietuviškos algos gali atrodyti dirbtinai didesnės už daugelio kitų šalių atlyginimus.

Yra nemaža rizika, kad jau kitais metais dėl smarkiai didėjančio deficito Lietuvai bus pradėta perviršinio deficito ištaisymo procedūra, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Mūsų (LB – BNS) toks preliminarus vertinimas yra, kad greičiausiai 2027 metais yra nemaža rizika, kad Lietuvai bus pradėta perviršinio deficito ištaisymo procedūra“, – penktadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete teigė LB Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Valstybės kontrolei (VK) nustačius, kad būsimo valstybės biudžeto projektas pažeidžia fiskalinės drausmės taisykles, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad grindžiant suplanuotų išlaidų būtinybę Vyriausybei neužteks argumento dėl augančių gynybos finansavimo poreikių. Biudžeto projekte kitąmet numatomas deficito dydis viršija europinį Mastrichto kriterijų limitą ir siekia 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu VK prognozuoja 5 proc. BVP deficitą.

„Grigeo“ grupės kartono gamybos bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir pagrindinį grupės akcininką Gintautą Pangonį teismui pripažinus kaltais Kuršių marių taršos byloje, bendrovė teigia prisiėmusi atsakomybę ir esanti pasirengusi atlyginti žalą, tačiau piktinasi ekspertų išvadomis.  Penktadienį „Grigeo Klaipėda“ išplatino pranešimą. Pateikiame visą „Grigeo Klaipėda“ komentarą: „Grigeo Klaipėda“ nuo pat pradžių prisiėmė atsakomybę už nuotekų išleidimą ir yra pasirengusi atlyginti žalą aplinkai.

Kvepalų ir kosmetikos didmeninės prekybos bendrovė „Vilandra“ numato atleisti beveik pusę – 18 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 39 darbuotojai. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė nuo lapkričio 23 dienos perduoda verslo dalį grupės bendrovei „Jungent Lietuva“ siekiant sujungti persidengiančias veiklas.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad dėl augančio biudžeto deficito Lietuvai 2027 m. gali būti pradėta Europos Sąjungos (ES) perviršinio deficito procedūra. Centrinio banko vertinimu, tai galėtų padidinti valstybės skolinimosi kainą ir paspartinti skolos augimą. „Mūsų preliminarus vertinimas yra, kad 2027 metais Lietuvai bus pradėta perviršinio deficito ištaisymo procedūra.

 Kaune įsikūrusi kompiuterinius žaidimus vaikams kurianti bendrovė „Edukacinės sistemos“ dėl prastų finansinių rezultatų atleidžia maždaug pusę darbuotojų. Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė lapkričio 25 – gruodžio 25 dienomis atsisveikinsianti su 47 iš 93 dirbančių žmonių.

Keičiantis įmonių kultūrai, darbdaviams tenka vis dažniau sukti galvas ne tik dėl to, kaip pritraukti ar išlaikyti specialistus, bet ir kaip suburti kolektyvą, stiprinti jų tarpusavio ryšį bei nustebinti visko mačiusius darbuotojus. O kai ateina metas jiems padovanoti ir šiek tiek nekasdienių įspūdžių, užduotis tampa dar sudėtingesnė. Viena tokių progų – Kalėdos, kurioms įmonės neretai pradeda ruoštis dar vasarą.

Reklamos bendrovės „Commerce Core“ ir „Bold One“ atleidžia dalį joms nebereikalingų specialistų. Apie tai įmonės pranešė Užimtumo tarnybai. „Commerce Core“ atleis 24 darbuotojus – 28 proc. visų įmonėje dirbančių žmonių, o „Bold One“ – 35 asmenis, arba 49 proc. „Commerce Core“ atleis po keturis internetinės reklamos specialistus ir grafikos dizainerius bei kitus darbuotojus, atsakingus už rinkodarą, reklamos kūrybą, programavimą, projektų koordinavimą ir kita.

Lietuvoje papildomo kaupimo pensijai poreikis yra didžiausias tarp 41 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizuotos šalies. Organizacijos skaičiavimais, vidutinį atlyginimą gaunantiems vyrams, siekiantiems pensijoje gauti 70 proc.

Metinis mažmeninės prekybos augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių ES, rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2025 metų rugsėju – prekyba Lietuvoje augo 5,6 proc., kai vidutiniškai ES – 0,9 procento. Daugiau nei Lietuvoje augo Bulgarijoje Daugiau nei Lietuvoje mažmeninė prekyba augo Bulgarijoje (5,7 proc.), Švedijoje (6,9 proc.) ir Kipre (7,6 proc.). Tuo metu Latvijoje augimas siekė 4,6 proc., Estijoje – 4 procentus.

Keturiolika kredito unijų vienijanti „Kreda“ grupė per devynis šių metų mėnesius uždirbo 5,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, o jos pajamos siekė 31,1 mln. eurų, penktadienį pranešė grupė. Grupės grynosios palūkanų pajamos sausį–rugsėjį sudarė 19,2 mln. eurų, o nuosavo kapitalo grąža siekė 12,4 proc. Štai kiek eurų sudaro paskolų portfelis Trečiojo ketvirčio pabaigoje „Kreda“ grupės paskolų portfelis sudarė 580,4 mln. eurų ir per ketvirtį padidėjo 4,3 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė sako, kad šį žiemos sezoną kompensacijoms už šildymą savivaldybėms gali pritrūkti apie 20 mln. eurų.   „Mes jau girdime, kad dujų kainos dar augs, tai galima sakyti, kad jau dabar programuojama, kad 20 mln. eurų kaip minimum savivaldybėms pritrūks. Reikės dėkoti orui, jeigu nebus šalta. Jeigu bus šalta, prognozuojame, kad reikės ir 105 mln.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir valdymo bendrovė „Akropolis Group“ su banku „Swedbank“ pasirašė septynerių metų trukmės 130 mln. eurų kredito sutartį. Didžioji finansavimo dalis bus skirta ankstesniam Vilniaus „Akropolį“ valdančios grupės įmonės „Ozo turtas“ kreditui refinansuoti. Kaip pranešė bendrovė, ankstesnis penkerių metų trukmės kreditas buvo suteiktas 2022 metais. „Naują septynerių metų finansavimą su „Swedbank“ užsitikrinome likus metams iki ankstesnės paskolos grąžinimo termino.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija papildomai skiria 30 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų nacionalinio plėtros banko ILTE teikiamoms paskoloms jaunoms įmonėms.  „Kartu su ILTE peržiūrėjome daugiau kaip 400 mln. eurų ES fondų lėšomis finansuojamų verslo finansinių priemonių sąlygas. Siekiame, kad lėšos kuo greičiau pasiektų įmones, todėl kartu su ILTE pasiūlėme perskirstyti 77 mln. eurų ir nukreipti juos į verslui labiau populiarias finansavimo priemones.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad baziniai dydžiai, nuo kurių priklauso įvairios socialinės pašalpos, išmokos ir kompensacijos, kitais metais augs 5 proc. Tadas Vinokuras mano, kad šios išmokos 2027 metais augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. „Kaip Finansų ministerija mato pagal rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijų, kaip jie prognozuoja, kad infliacija mažės ir sieks 3,3 proc., socialinės išmokos augs greičiau nei kainos.

SEB bankas Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėjai „Gijos“ suteikė 45 mln. eurų kredito liniją, skirtą šildymo sezono metu išaugantiems apyvartinių lėšų poreikiams finansuoti, penktadienį pranešė bendrovė. Anot įmonės, papildomu finansavimu bus galima pasinaudoti išaugus kuro poreikiui ar staiga padidėjus energijos išteklių kainoms. Kainos išlieka aukštos „Praėjusi žiema parodė, kad šaltomis dienomis išaugęs kuro poreikis gali gerokai padidinti trumpalaikį finansavimo poreikį.

Per 2019–2025 metus Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) lietuviško kapitalo įmonės investavo gerokai daugiau nei užsienio – LEZ valdytojai šį pokytį sieja ne tik su geopolitinėmis aplinkybėmis, bet ir su per pastarąjį dešimtmetį sustiprėjusiu vietos verslu, penktadienį praneša „Verslo žinios“.  Per septynerius metus šalies LEZ įgyvendintų naujų investicijų vertė siekė 994,38 mln. eurų, iš kurių lietuviškam kapitalui teko 62 proc., užsienio – 38 proc.

Nuo kitų metų liepos planuojant apmokestinti darbdavių mokamas išmokas už pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, skaičiuojama, kad dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas pasipildytų 4 mln. eurų, o 2028 metais – 8 mln. eurų, sako Valstybinės ligonių kasos atstovė. „Jeigu įsigaliotų pakeitimas nuo 2027 metų liepos 1 dienos, tai 2027 metais į PSDF biudžetą ateitų papildomai 4 mln. eurų, o jau 2028 metais – ir visi 8 mln. eurų.

Išvadą kitų metų biudžeto projektui pateikusi Valstybės kontrolė (VK) vertina, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau, nei dabar numato Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. Anot VK, į projekte numatytą biudžeto deficitą nėra įtraukta dalis tikėtinų išlaidų, o numatomos pajamos gali būti mažesnės, nei planuojama. „Mūsų prognozės rodo didesnį spaudimą viešiesiems finansams, nei numatyta biudžeto projekte.

Verslininkui Mindaugui Vanagui priklausančios „Vanagas Group“ investicijų holdingas „Vanagas Asset Management“ keičia pavadinimą į „Citus Asset Management“, penktadienį praneša „Verslo žinios“.  „Vanagas Group“ valdo statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupę „Citus“, per „Vanagas Invest“ investuoja į ilgesnio laikotarpio ar didesnės rizikos investicijas įvairiuose sektoriuose, o per „Vanagas Asset Management“ – į mažesnės rizikos NT fondus, projektines įmones, ilgalaikę nuomą.

Vyriausybei svarstant galimybes apmokestinti energetikos įmonių dėl aukštų naftos kainų uždirbamą neplanuotą pelną, ekspertai ir rinkos dalyviai iniciatyvą vadina nesusipratimu bei ydingu pasiūlymu, kuris valstybei neduotų daug papildomų pajamų.

 Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako manantis, kad anksti prasidėjus diskusijoms dėl kitų metų valstybės biudžeto, jį parlamentui pavyks priimti laiku. „Šiandien turime tokią gerą tendenciją, kad yra kalbama ne tik apie išlaidas, bet kolegos siūlo ir pajamų dalį stiprinti, tai irgi kelia tam tikrų iššūkių, diskusijų, nes viena nuomonė yra siūlytojų, kita nuomonė yra tų, kurie tuos pinigėlius uždirba.

Net ir sumokėjus už siuntos pristatymą, atsiimant ją gali būti pareikalauta papildomo mokesčio. Taip nutiko vienam „Omniva“ klientui, kuriam už jau apmokėtą siuntą buvo nurodyta susimokėti dar kartą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Pranas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuris pasipiktino siuntų pristatymo bendrovės „Omniva“ darbu. Vyras pasakoja, kad prieš atsiimdamas internetu užsakytas prekes iš paštomato sulaukė reikalavimo sumokėti dar 2,72 euro.

Neriaus Numos valdomai „Vilniaus prekybos“ grupei priklausanti prekybos ir pramogų centrų valdytoja „Akropolis Group“ iš „Swedbank“ gavo 130 mln. eurų finansavimą, kurio didžioji dalis bus skirta anksčiau paimtai paskolai refinansuoti, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Septynerių metų trukmės paskola daugiausia bus refinansuojamas 2022 metais Vilniaus „Akropolį“ valdančiai grupės įmonei „Ozo turtas“ suteiktas penkerių metų kreditas.

 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas demokratas Tomas Tomilinas sako, kad trijų valdančiųjų partijų – socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų – suburta speciali darbo grupė ketvirtadienį sutarė, kad azartiniams lošimams turėtų būti taikomas progresinis mokestis – tai leistų į biudžetą papildomai surinkti apie 36 mln. eurų. „Pagaliau mes nusprendėme būtent dėl progresinio, būtent azartiniams.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ atnaujino statybas 26 mln. eurų vertės gyvenamajame projekte „Neries namai“ Vilniaus Žirmūnų rajone. Bendrovė pašalino Statybos inspekcijos nustatytus pažeidimus ir gavo leidimą tęsti darbus, skelbia „Verslo žinios“. „Labai norėjome šiandien pradėti dirbti, bet susidūrėme su techniniais nesklandumais.

 Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad siekiant į biudžetą surinkti kuo daugiau pajamų nuo kitų metų gali būti atsisakyta kai kurių brangiai valstybei kainuojančių lengvatų arba jos būtų apkarpomos. „Kai kurių lengvatų svarstysime galbūt peržiūrėjimą.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valdantieji antradienį ketina priimti galutinį sprendimą, kokius mokestinius pakeitimus siūlys – kol kas iš esmės sutariama nuo kitų metų didinti šiemet įvestą cukraus mokestį, peržiūrėti kai kurių lengvatų taikymą. „Dėl cukraus mokesčio jau praėjusią savaitę buvo apsispręsta, (..) bet palaukime antradienio, tada pilną paketą galėsime pristatyti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė T. Valys.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuva jau yra pasirengusi griežtinti per šalies teritoriją tranzitu gabenamų rusiškų grūdų kontrolę, tačiau galutinį sprendimą kol kas stabdo kai kurių įmonių teisinės pretenzijos. „Laukiame paskutinio derinimo rato atsakyti dar keletai teisininkų kontorų, kurios parašė tam tikrų pretenzijų dėl mūsų šito įsakymo (griežtinti grūdų pervežimus – ELTA), kad jo negali būti“, – ketvirtadienį „Delfi“ laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo ministras.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje spalį siekė 114 eurų už megavatvalandę (MWh) ir, palyginti su rugsėju, padidėjo 5 proc., ketvirtadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, elektros brangimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje, mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir aukštesnės elektros kainos kaimyninėse rinkose.

„Swedbank“ suteikė 10 mln. eurų paskolą „Šiaurės Europos investiciniam fondui“, kurį valdo „Omberg Group“ priklausanti fondų valdymo bendrovė „Omberg Asset Management“ (OAM). Lėšos bus skirtos Vilniuje, Visoriuose, plėtojamo gyvenamųjų namų kvartalo „Šiaurės siestos“ statyboms užbaigti. „Vilniaus pirminė būsto rinka išlieka aktyvi – kas mėnesį rezervuojama daugiau kaip 400 butų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas atmeta „valstiečių“ kritiką dėl esą vilkinamo patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos svarstymo. Pasak socialdemokrato, lapkričio viduryje komitete planuojami klausymai, tačiau pats politikas nuo šio klausimo svarstymo žada nusišalinti.  „Lapkričio 16 dieną, tikėtina, komitete bus klausymai, o toliau – kaip Dievas duos, kaip pavyks klausymuose išdiskutuoti“, – Eltai ketvirtadienį teigė J. Sabatauskas.

 Seime liko vienintelis balsavimas dėl pataisų, įteisinančių laikiną 50 proc. tarpmiestinių autobusų bilietų nuolaidą. Ji galiotų iki gruodžio pabaigos.   Vežėjams nuostoliai dėl to – apie 2,8 mln. eurų – būtų dengiami iš valstybės biudžeto.  Seime kelią skinasi laikina 50 proc. nuolaida tarpmiestinių autobusų bilietams Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo pataisoms, dėl kurių Seimas apsispręs lapkričio 10 dieną.

Apie planus įrengti naujas traukinių stoteles Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose pranešusį susisiekimo ministrą stebina „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) skelbiamos tokių statinių kainos bei vizija, kaip jie turi atrodyti. Juras Taminskas sako, kad bendrovė įsivaizduoja stoteles, kokios buvo prieš kelis dešimtmečius. „Tie skaičiai, kuriuos pateikia geležinkeliai – 800 tūkst.

 Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad vadinamasis šeimos paketas gali būti modifikuojamas, nes balsuojant dėl kitų metų biudžeto koalicijos partneriams reikės susitarti dėl finansavimo prioritetų. Tačiau jis pažymi, kad paketo esmė nesikeis. „Paketas bus. Ar jis bus modifikuotas kažkiek – galimai, bet paketo esmė nesikeis. Vis tiktai tą demografinę situaciją turim keisti, turim suvokti ją kaip labai rimtą mūsų valstybės ateičiai“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjeras.

Didesnė finansinė parama darbuotojams ir jų šeimoms, daugiau pagalbos sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis bei nauja sveikatai skirta nauda. Tokius pokyčius įtvirtina nauja bendrovės „Maxima LT“ kolektyvinė sutartis, kuri tapo penkis mėnesius trukusio bendro darbdavio ir profesinės sąjungos derybų rezultatu.  Prie derybų stalo abi pusės – ieškojo sprendimų, kurie realiai pagerintų arti 11 tūkst. darbuotojų kasdienybę ir suteiktų daugiau saugumo svarbiausiais gyvenimo momentais.

Lietuva, kitų metų pirmąjį pusmetį pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, sieks mažinti administracinę naštą verslui, paprastinti reguliavimą ir stiprinti Europos konkurencingumą, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, Lietuvos pirmininkavimo metu bus siekiama sprendimų, kurie sudarytų palankesnes sąlygas įmonėms veikti ir plėstis bendrojoje ES rinkoje.

Technologijų ir investicijų grupės „Tesonet“ įkūrėjas Tomas Okmanas traukiasi iš banko „Artea“ stebėtojų tarybos. Stebėtojų tarybos nario pareigas jis paliks lapkričio 18-ąją, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Artea“. Jis teigia nusprendęs trauktis Europos Centriniam Bankui leidus stebėtojų taryboje dirbti kitam banko akcininkės „Tesonet“ atstovui – grupės investicijų vadovei Eglei Eidimtaitei. „Tesonet“ dalyvaus banko gyvenime dar aktyviau ir su nauja energija.

Ministerijai siūlant suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teisę kreiptis į teismą dėl galimai mokesčius slepiančių įmonių veiklos sustabdymo, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Agnė Pimpytė teigia, kad dėl nepakankamai aiškių kriterijų tokia priemonė galėtų būti taikoma ir sąžiningai dirbančioms įmonėms, o ilgesnis veiklos sustabdymas gali lemti jų žlugimą.

Seimui pradėjus svarstyti Vyriausybės siūlymą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) prašyti teismo laikinai apriboti mokestinius pažeidimus darančių įmonių veiklą, finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus sako, jog ši šešėlio mažinimui skirta priemonė būtų taikoma tik turint konkrečių duomenų apie nemokamus mokesčius ir žalą biudžetui. „Kalbame apie atvejus, kai yra pagrįstų duomenų apie galimus mokestinius pažeidimus ir realią žalos biudžetui riziką.

Vilniuje statomame Nacionaliniame stadione įrengiamas stogas, kuris saugos futbolo rungtynes ir koncertus tribūnose stebinčius žiūrovus nuo kritulių bei saulės kaitros. Spalį pagal grafiką pradėjus stogo dengimo darbus, jau sumontuota maždaug trečdalis jo dangos pagrindo, dar šį mėnesį planuojama užbaigti visų laikančiųjų plieninių stogo konstrukcijų sujungimą, rašoma pranešime spaudai. „Stogas iš esmės keičia žiūrovo patirtį atvirame stadione.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“ paskelbus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tilto per Nerį Jonavos rajone naujo rangovo atranką, „Fegdos grupės“ statybų bendrovė „Tilsta“ svarsto teikti bent tris pretenzijas dėl, jos teigimu, prastų konkurso sąlygų, skelbia „Verslo žinios“. „Bent tris pretenzijas pradėsime ruošti dėl šito pirkimo: dėl neskaidrių, neaiškių, nelygiavertiškų konkurso sąlygų“, – portalui kalbėjo bendrovės direktorius Eduardas Gri...