Lietuvos verslas

Europos Komisija šiandien paskelbė deleguotąjį reglamentą, kuriuo nustatomas Europos Sąjungoje taikomos tvarkymo rinkliavos dydis nuotolinėje prekyboje iš trečiųjų šalių įsigyjamoms prekėms. Komisija nustatė 2 eurų dydžio rinkliavą kiekvienai prekių rūšiai. Svarbu pažymėti, kad rinkliava bus taikoma ne tik siuntoms, kurių vertė neviršija 150 eurų, bet ir didesnės vertės nuotolinėje prekyboje įsigytoms prekėms.

Alaus gamybos bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ turi sumokėti 50 proc. mažesnę baudą – 405,4 tūkst. eurų, Konkurencijos tarybos įmonei skirtą už trukdymą atlikti tyrimą dėl galimo produkcijos kainų derinimo su prekybininkais, galutinai nutarė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 21 dieną iš dalies patenkino bendrovės skundą ir atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą dar labiau sumažino baudą įmonei, pranešė taryba.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybai nepratęsus bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ galimybės skolintis iš banko, rajone gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų išvežimas. Kaip praneša portalas lrt.lt, bendrovei grąžinus turimą kreditą ir neturint kito finansavimo šaltinio, gali pritrūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms padengti – kurui, elektros energijai bei darbuotojų atlyginimams. „Nuo lapkričio 15 dienos susidursime su problemomis. Ką daryti, nežinau.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius sako, kad Lietuvoje nustatyta apie šimtą dėl PHP programinio kodo spragos pažeidžiamų svetainių, šią programavimo kalbą iš viso naudoja iki 90 proc. šalies svetainių. „Mūsų žiniomis, tai yra labai populiari programavimo kalba ir, mūsų vertinimu, 80–90 proc.

Kai trumpam apsistojate nuomojamame būste, ar prieš išvykdami išplaunate indus, sutvarkote kambarius, o gal viską paliekate šeimininkams? Vieni svečiai stengiasi nepalikti nė dulkelės, kiti mano, kad už tvarką atsakingi būsto savininkai, ypač jei už valymą tenka mokėti papildomai. „Airbnb“ keičia taisykles, tad šeimininkai nebegalės reikalauti, kad svečiai plautų indus, nuimtų patalynę ar atliktų kitus įprastus valymo darbus, skelbia BBC.

Banko „Bigbank“ grupė trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno – 1,1 mln. eurų (+10 proc.) daugiau nei prieš metus, o per pirmuosius devynis metų mėnesius – 30,1 mln. eurų (tuo pačiu laikotarpiu pernai – 30,2 mln. eurų). Kaip nurodoma banko „Bigbank“ pranešime spaudai, tokias tendencijas rodo neaudituoti duomenys. Baltijos šalyse banko veiklą plečiančios grupės bendras turtas trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 4 mlrd. eurų, paskolų portfelis – 3,3 mlrd.

Vilniaus geležinkelių stotyje pristačius naujuosius elektrinius „Stadler“ traukinius, premjeras Mindaugas Sinkevičius ir susisiekimo ministras Juras Taminskas ragina nesustoti ties atnaujintu riedmenų parku ir toliau gerinti keliavimo viešuoju transportu patirtį.

Alaus gamybos bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ turi sumokėti 50 proc. mažesnę baudą – 405,4 tūkst. eurų, Konkurencijos tarybos įmonei skirtą už produkcijos kainų derinimą su prekybininkais, galutinai nutarė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 21 dieną iš dalies patenkino bendrovės skundą ir atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą dar labiau sumažino baudą įmonei, pranešė taryba.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad dabar viešųjų gynybos pirkimų sistema centralizuota nepakankamai, šį procesą būtina tęsti, kad lėšos krašto apsaugai būtų naudojamos efektyviau. „Visi suprantame, kad pinigų panaudojimas yra viena dedamoji, bet šalia to turi būti ir skaidrus, efektyvus panaudojimas, kad nebūtų tiesiog išleidimas (lėšų – ELTA) dėl to, kad yra metų pabaiga“, – susitikime su Seimo liberalų frakcija ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Vyriausybė siūlys nuo sausio didėsiančius degalų akcizus didinti mažiau nei numatyta, tačiau sprendimas dėl to bus priimtas, tikėtina, tik kitų metų pradžioje.  „Kad mažinama bus, tai tikrai tą ruošiamės daryt. Ar nuo sausio pirmos, vargu, nes tie įsipareigojimai arba tie politiniai sprendimai, kuriuos padarė konservatorių Vyriausybė, buvo susieti su RRF fondo gavimu.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad svarstomi dalies valdančiosios koalicijos partnerių pasiūlymai didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau pabrėžia ir argumentus prieš, be to, anot jo, sprendimai užtruktų. Ministras įvardijo svarstymus dėl tabako ir alkoholio akcizų, azartinių lošimų bei taršių ir brangių automobilių didesnio apmokestinimo. „Taip, mes svarstom šitą jų papildomą apmokestinimą, analizuojame. Svarstome koalicijos pasiūlymus dėl tų pačių tabako ir alkoholio akcizų didinimo.

Vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius augo 14 proc. iki 297 mln. eurų. Banko pajamos augo 14 proc. iki 581 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos – 14 proc. iki 441 mln. eurų, o komisinių pajamos – 15 proc. iki 113 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė „Swedbank“. Banko paskolų portfelis rugsėjo pabaigoje, palyginti su tuo pačiu metu pernai, išaugo 15 proc. iki 12,5 mlrd. eurų. Vien paskolų verslui portfelis per metus išaugo 15 proc.

Seimo pirmininko pavaduotoja, „valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė sako, kad papildomų pajamų valstybės biudžetui ieškoti būtina, tam politinė jėga siūlo didinti alkoholio ir tabako akcizus. „Mes nieko naujo nepasiūlėme. Sudarydami koalicinę sutartį, mes sutarėme dėl kelių dalykų – dėl to, kad reikėtų didinti tabako, alkoholio ir elektroninių cigarečių akcizą.

Visi elektros vartotojai netrukus mokės labiau pagrįstą kainą dėl saulės elektrinių savininkų sukuriamų nuostolių nepriklausomiems elektros tiekėjams, jų atžvilgiu taikant dvipusės apskaitos (net-metering) modelį.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) įpareigojus taikyti atsakomybę kelių tiesimo bendrovei „Fegda“ už netinkamai šalintus defektus jos tiestame kelyje į Rūdninkų karinį poligoną, Krašto apsaugos ministerija (KAM) sako įmonei sankcijų neskirsianti, tačiau įpareigojo KAM Infrastruktūros valdymo agentūrą pradėti vidinį patikrinimą dėl darbuotojų, prižiūrėjusių sutarties vykdymą, atsakomybės.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių gabenimo bendrovė „LTG Cargo“ turės atlyginti mažiausiai 23 tūkst. eurų nuostolių Latvijos įmonei „Uznemums“ už nutrauktą sutartį dėl vagonų ašių pardavimo latviams. Vilniaus apygardos teismas spalio 19 dieną iš dalies patenkino Latvijos įmonės skundą ir priteisė jai iš „LTG Cargo“ 22,8 tūkst. eurų nuostolių atlyginimą ir 6 proc. palūkanų.

Dėl įspėjimo apie pažeidžiamumą pasauliniu mastu Registrų centras (RC) trečiadienį laikinai išjungė dalį paslaugų. RC savo interneto svetainėje nurodo, kad dalis paslaugų išjungta reaguojant į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro viešus įspėjimus ir tarptautiniu mastu paskelbtą informaciją apie pasaulinio masto pažeidžiamumą PHP programiniame kode. „Siekiame užtikrinti valdomų sistemų ir duomenų saugumą bei eliminuoti rizikas“, – teigiama pranešime.

Trečiadienio vakarą SEB bankas informuoja klientus apie sistemos sutrikimus. „Informuojame, kad šiuo metu dėl techninių priežasčių SEB banko interneto svetainė yra nepasiekiama. SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė veikia kaip įprastai. Jei reikia prisijungti prie interneto banko, tai galite padaryti naudodamiesi tiesiogine nuoroda: https://login.seb.lt/ Rekomenduojame prie interneto banko jungtis naudojantis šia nuoroda, o ne per paieškos sistemas.

Seime kelią skinasi įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei juridinių asmenų galimybes įsigyti nekilnojamojo turto (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų.  Taip pat siūloma apriboti šių šalių fizinių ir juridinių asmenų galimybes vykdyti viešąją veiklą Lietuvoje švietimo, mokslo, studijų, kultūros, sporto ir meno srityse.

Daug į gynybą ir atsinaujinančią energetiką investuojanti bei finansinių technologijų (fintech) centru laikoma Lietuva – logiška vieta vienos didžiausių JAV finansų grupių „Citigroup“ atstovybei Baltijos šalyse, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas „Citi“ banko plėtros Baltijos šalyse perspektyvas trečiadienį Vilniuje aptarė su jo vadovu Grantu Carsonu, pranešė Prezidentūra.

Finansų ministerija Europos Komisijai (EK) pateikė pirmąjį prašymą paskolinti 1,06 mlrd. eurų pagal Europos saugumo veiksmų (SAFE) priemonę. EK patvirtinus šį prašymą Lietuva kartu su birželį gautu avansu bus gavusi jau 1,86 mlrd. eurų pagal šią priemonę – 29 proc. visos šaliai skirtos 6,375 mlrd. eurų paskolos.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.  Vis dėlto, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, šalies deficitas padidėjo 2,4 proc. punkto, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos biudžeto deficitas siekė 0,8 proc. BVP, o antrąjį išaugo iki 3,2 proc. BVP.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį bendru sutarimu pritarė nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatoms verslams, kurių veiklą paveikė sostinėje vykdomi remontai.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ieško, kas atliktų būsimos penktos jungties su Latvija statybos teritorijų planavimą ir poveikio aplinkai vertinimą – paskelbtas rangovo konkursas, trečiadienį pranešė „Litgrid“. Jungties Varduva–Bruocėnai ilgis Lietuvoje preliminariai sieks apie 14 kilometrų. Ši linija – viena iš tarpsisteminių jungčių stiprinimo su Latvija programos dalių.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos finansinės paramos) pe 9 šių metų mėnesius gavo 16,34 mlrd. eurų pajamų – 8,6 proc. daugiau nei tuo pat  laiku pernai, skelbia Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą surinkta 12,94 mlrd. eurų pajamų – 8,4 proc. daugiau nei pernai, arba 74,7 proc. metinio pajamų plano (17,31 mlrd. eurų). Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį-rugsėjį gauta 5,84 mlrd. eurų – 11 proc. daugiau, o tai lėmė didėjęs vidaus vartojimas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2026–2040 metų Lietuvos skaitmeninės plėtros strategiją, kuria siekiama stiprinti skaitmeninius įgūdžius verslo, viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros srityse.  „Nustatome aiškią ilgalaikę kryptį, kuri leis koordinuotai stiprinti Lietuvos skaitmeninius pajėgumus, skatinti inovacijas, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir sudaryti geresnes sąlygas verslui augti“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Sostinės valdžia bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia pakeisti nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje bendradarbiavimo, arba įveiklinimo sutartį – pagal poreikius perdėlioti būsimų renginių tinklelį, pakeisti Sporto muziejaus veiklos modelį.  Miesto administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad pakeitus sutartį savivaldybė galėtų savo poreikiams panaudoti iki septynių ministerijos nepanaudojamų renginių dienų per metus.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ trečiadienį pasiūlius atidėti maždaug 3 mlrd. eurų vertės pirmojo komercinio vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje projektą, Energetikos ministerija teigia sudarysianti sąlygas bendrovei jį įgyvendinti vėliau, padėsianti rasti naują partnerį arba užsitikrinti europinį finansavimą. „Esame informuoti, kad įmonė, siekdama išlaikyti įdirbį šiame projekte, linksta prašyti pratęsti įgyvendinimo terminus.

Vyriausybė pritaria šalies vadovo iniciatyvai leisti valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į ekonomiką, tačiau siūlo atsisakyti projekte numatytų fiksuotų palūkanų normos ribų. Tokiai Finansų ministerijos išvadai pritarta trečiadienio ministrų kabineto posėdyje. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui daug elektros vartojančioms įmonėms leisti už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra apsirūpins pati. Tačiau projektą siūloma tobulinti – tokia Vyriausybės išvada dėl Energetikos įstatymo pataisų bus teikiama Seimui.

Maitinimo verslui toliau prašant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą finansų viceministras dar kartą pareiškė, kad per pandemiją įvesta lengvata buvo laikina ir jos grąžinti nesvarstoma. „Ištiko covidas – tai yra kritinė situacija, kurios niekas negalėjome prognozuoti ir valstybė turėjo susitelkti, kad šitą situaciją suvaldytų. Tai buvo laikina priemonė ir turime tai suprasti“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje trečiadienį teigė Kęstutis Kvaraciejus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) 20 metų patikėjimo teise būtų perduotas valdyti valstybės nekilnojamasis bei ilgalaikis materialusis turtas, kurio bendra likutinė vertė siekia beveik 10,9 mln. eurų. LRT perduodamas 21 nekilnojamojo turto objektas, kurio likutinė vertė 2025 m. pabaigoje siekė 9,02 mln. eurų, ir 2 160 ilgalaikio materialiojo turto vienetų, kurių likutinė vertė šių metų birželio pabaigoje sudarė 1,86 mln. eurų.

Finansų viceministrė sako, kad į kitų metų valstybės biudžeto projektą įtraukta didesnė kintama degalų akcizo dalis, vadinamoji anglies dvideginio (CO2) dedamoji, kaip suplanuota jau anksčiau, nes kol kas nėra aišku, kada bus priimtas politinis sprendimas ją didinti mažiau ir taip amortizuoti aukštas degalų kainas, išaugusias dėl krizės Artimuosiuose Rytuose. „Sudėtinga labai tiksliai atsakyti, nes tai yra politinės valios klausimas.

Lietuvos valdžios skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekė 4,9 proc. punkto ir buvo vienas didžiausių ES. Labiau šis santykis augo tik Lenkijoje – 6,7 proc., skelbia Eurostatas. Tuo metu per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – santykio augimas taip pat buvo vienas didžiausių ES.

Finansų ministras sako, kad su naująja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovybe būtų įmanoma sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir jau kitais metais pasiekti Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Taurimo Valio teigimu, PVM atotrūkį iki ES vidurkio būtų galima sumažinti jau kitais metais, o 2028-aisiais jis galėtų būti net mažesnis.

Verslo atstovai ir politikai sutaria, kad gynybos pramonės projektų koordinavimą būtina centralizuoti – tai padėtų juos įgyvendinti sparčiau. Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis sako, kad gynybos pramonės problemoms aptarti dabar yra per daug formatų, todėl, jo žodžiais, reikalingas „politinis šeimininkas“, kuris tai koordinuotų.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos trečiadienio rytą Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 1,28 proc. ir 0,98 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,35 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 2,10 euro iki 2,35 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,24 euro ir buvo 0,98 proc.

Nuo kitų metų liepos mėnesio ruošiami pokyčiai dėl ligos išmokų – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, kurios apmokamos ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Kartu su 2027 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektu teikiami įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų lengvatą.

Po valstybės tarnybos reformos viešojo administravimo institucijose sparčiausiai augo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai, tuo metu specialistų darbo užmokestis didėjo lėčiau, rodo Valstybės kontrolės apžvalga. Trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) pristatydama apžvalgos rezultatus Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė pažymėjo, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga išaugo 47 proc.

Pirmojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytoja valstybinė „Ignitis grupė“ Vyriausybei siūlo koreguoti projekto įgyvendinimo grafiką, numatant galimybę jį atidėti, dėl to kreiptasi į Energetikos ministeriją.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius teigia kol kas negalintis patvirtinti, kad jo vadovaujamos partijos atstovai Seime palaikys 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pasak politiko, nors dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuva negali likti be biudžeto, Vyriausybė turi parodyti didesnes pastangas mažinti numatomą valdžios sektoriaus deficitą.

Vilniaus krepšinio klubo „Rytas“ kontrolę perimanti pastatų priežiūros, inžinerinių ir technologinių sprendimų grupė „Civinity“ į klubo dalies įsigijimą, infrastruktūrą, paramą jam ir galimą nacionalinio stadiono komplekso valdyme preliminariai investuotų apie 10 mln. eurų. „Civinity“ savininkas ir valdybos pirmininkas Deividas Jacka BNS teigia, jog anksčiau skelbta 1,5 mln.

Konkurencijos tarybai prieš metus įpareigojus kino teatrų tinklą „Apollo“ valdančią Estijos investicijų bendrovę „MM Grupp“ parduoti Vilniaus ir Kauno „Akropoliuose“ veikiančius kino teatrus „Apollo“, teismas nutarė, kad ji kol kas to neturi daryti.  Taryba žada skųsti sprendimą tik dėl kino teatro Vilniuje.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nutraukia 8 mln. eurų (su PVM) vertės žemės ūkio paramos informacinės sistemos (ŽŪPAIS) atnaujinimo sutartį su informacinių technologijų bendrovėmis (IT) „iTree Lietuva“ ir „ISense technologies“. Toks sprendimas priimtas po to, kai per 2023 metais pasirašytos ir vėliau pasiektos taikos sutarčių nustatytą galutinį terminą nebuvo tinkamai įvykdyti įsipareigojimai, pranešė NMA.

Lietuvoje siūloma įteisinti naujas trijų kalendorinių dienų apmokamas atostogas po nėštumo netekties. Jomis galėtų pasinaudoti ne tik moterys, bet ir jų sutuoktiniai ar partneriai, o už šį laikotarpį būtų mokama speciali „Sodros“ išmoka. Tokius Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus siūlo Seimo narė Rūta Miliūtė.

Seimas pradeda dėlioti kitų metų deficitinį valstybės biudžetą. Nors valdantieji žadėjo stabdyti degalų mokesčių kėlimo planą, Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte tai neatsispindi – nuo sausio suplanuota dar viena degalų mokesčių kėlimo banga. Negana to, didės mokesčiai ir ligoniams. Opozicija projekte neranda ir kūdikių priežiūros išmokų kėlimo. Tad panašu, kad valdančiųjų dar laukia karštos derybos dėl mokesčių pakeitimų ir gresiančių naujų milijardinių skolų visai šaliai.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ išleido naują 300 mln. eurų nominalios vertės penkerių metų trukmės žaliųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bendrovė. Pranešama, kad metinė fiksuota obligacijų palūkanų norma siekia 4,5 proc., o jų išpirkimo data – 2031-ųjų spalio 27 diena. Obligacijos buvo išplatintos už 115 bazinių punktų maržą virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos, emisijos kainai siekiant 99,676 proc. nominaliosios vertės.

ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 20 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Antradienį Seimui pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kuriame – limitą viršijantis deficitas, auganti skola, didinamos pensijos ir išmokos, viešojo sektoriaus atlyginimai. Dabar projektas bus svarstomas parlamento komitetuose.

Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias numatyti galimybę gyventojams skirti kultūros įstaigoms dalį – iki 1,2 proc. – gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Už tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurias antradienį pateikė Seimo narė socialdemokratė Ingrida Braziulienė, po pateikimo balsavo 37 parlamentarai, 11 buvo prieš, 25 susilaikė.