Lietuvos verslas

Kaip žinia, kitąmet gyventojams bus leista iš II pensijų pakopos atsiimti dalį savo sukauptų pinigų. Nepaisant to, kad iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokėti milijardai gyventojams neatiteks, jie vis tiek džiūgauja ir likti kaupime nežada. Praėjusią savaitę Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, pagal kurias bus atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą.

Gyventojai dažnai turi pervesti pinigus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI): nuo mokesčių ar rinkliavų iki akcizų ar baudų. Taigi neretai galima ir suklysti pervedant ne tą sumą, nurodant klaidingą įmokos kodą ar netinkamą pervedimo paskirtį. Kur tuomet atsiduria jūsų pinigai? Į tokią situaciją pakliuvo alytiškis Tautvydas (vardas pakeistas), kuris socialinio tinklo grupėje klausė, ką jam dabar daryti.

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų – tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar galima savo buto balkone įsirengti oro kondicionierių. Vieni tikino, kad galima, svarbiausia – kad ant kaimynų nelašėtų kondensatas.

Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį – Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kaip vertina tokį sprendimą ir kiek dėl to brangs karštas vanduo.

Skirtingų savivaldybių atstovai ragina gyventojus suskubti ir susitvarkyti savo sklypus. Kitu atveju gali būti skiriama ne tik bauda, o taip pat net 10 kartų padidėti žemės mokestis. Be to, nenustebkite, jei į jūsų namus užsuks specialistai. Štai Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus ir bendrijas aktyviai prisidėti prie aplinkos priežiūros ir kurti tvarkingą, saugią miesto gyvenamąją aplinką.

Gyventojams jau netrukus bus pristatytas skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, o pokyčių žadama ir dar daugiau. Tiesa, specialistai įspėja – jei nuspręsite išbandyti naujovę, papildomas jūsų budrumas nepakenks, kad netaptumėte sukčių auka. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Europos Komisija inicijavo didelio masto projektą, pagal kurį kiekvieną šalis narė turės sukurti skaitmeninę tapatybės dėklę, kuri dar vadinama skaitmenine pinigine.

Vaikai gyvenime sukelia neapsakomą džiaugsmą, bet tuo pačiu reikalauja ir daug laiko, streso ir, žinoma, pinigų. Jei tėvai išsiskiria, pykstamasi ir dėl vaikų globos, ir dėl išlaikymo sumos. Tačiau ką daryti, jei vaikui suaugus sužinai, kad jis – ne tavo? Tą teko patirti klaipėdiečiui Artūrui (vardas pakeistas), kuris po 40 metų išsiaiškino, kad buvusi žmona jam melavo ir jis visą gyvenimą augino bei išlaikymą mokėjo ne savo biologiniam sūnui. „Išsiskyrėme, kai berniukui buvo 15 metų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dėl didelio susidomėjimo kvietimas pratęstas iki kitų metų kovo.  Paramos dydis – 900 eurų už 1 hektarą Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.

Statybų bendrovė „Naresta“ Rūdninkų karinio miestelio viešosios ir privačios partnerystės projekto antrajame etape dalyvaus kartu su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, skelbia „Verslo žinios“. Tai portalui patvirtino „Narestos“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius.

Vilniuje atsidarė naujas KFC restoranas – patogioje vietoje tiek miesto svečiams, tiek sostinės ritmu gyvenantiems vilniečiams. Įsikūręs sostinės Stoties rajone, Šv. Stepono ir Sodų gatvių sankirtoje, šis restoranas yra jau penktasis „KFC“ Vilniuje ir dešimtas visoje Lietuvoje. „KFC“ tinklas plečiasi ten, kur klientams ypač svarbus greitis, patogumas ir jau pažįstami skoniai.

Jau nuo pirmadienio prekybos centre „Big“ laikinai bus uždaroma „Maxima“ parduotuvė. „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė–Šeškuvienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kodėl laikinai neveiks viena didžiausių prekybos tinklo parduotuvių. „Maxima“ XX parduotuvė, esanti PC „BIG“ nuo pirmadienio laikinai uždaroma atnaujinimui pagal mūsų formatų suvienodinimo projektą, kurį pradėjome dar 2021 metais.

Seimui nusprendus gyventojų pajamas apmokestinti progresyviau, paliekant lengvatas ūkininkams, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad Finansų ministerija ieškos būdų užtikrinti mokestinės sistemos tolygumą tarp skirtingų sektorių.  „Esu įsitikinęs, kad finansų ministras sieks to, ką komunikavo (po mokesčių priėmimo – ELTA) ir ieškos būdų užtikrinti sistemos sąžiningumą.

Du kartus per paskutinius metus Saulius atsidūrė situacijose, kai jo gyvybė priklausė nuo to, kaip greitai bus suteikta medicininė pagalba. Abu kartus nuo mirties jį išgelbėjo tai, ką daugelis prekybos tinklo „Iki“ darbuotojų laiko savaime suprantamu dalyku – papildomas sveikatos draudimas, leidęs pagalbą gauti nedelsiant.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė susitarimą šalyje steigti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą „LitAI“, kuriam sieks 130 mln. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžiąją lėšų dalį planuojama skirta aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūrai, investuoti į inžinerinę bazę į aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą, jų darbo užmokestį.

Šaltibarščių kainų detektyvas Lietuvoje – gyventojai spėlioja, kurioje vietoje už šaltibarščių porciją teks sumokėti net 8,50 euro. Kainų analizę atliekančio portalo „Pricer.lt“ atstovai socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotos patiekalų meniu kainoraštis. Kaip galima matyti nuotraukoje, už mėsainį gyventojams tektų sumokėti 20 eurų, Cezario salotas 15 eurų, keptą duoną 7,50 euro, o už šaltibarščius – 8,50 euro.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad įsigaliojo nauji reikalavimai paukščių renginių organizavimui. Pokyčiai priimti siekiant apsaugoti naminius paukščius ir Lietuvos ūkius nuo paukščių gripo viruso. Skelbiama, kad nuo šiol renginiai su naminiais ir nelaisvėje laikomais paukščiais gali vykti tik uždarose patalpose, į kurias negalėtų patekti laukiniai paukščiai.

Internetinę parduotuvę varle.lt valdanti bendrovė „Varle“ pernai uždirbo 0,7 mln. eurų grynojo pelno – 24,5 proc. mažiau nei užpernai, tuo metu jos pajamos augo 9,2 proc. iki 90,4 mln. eurų, rodo įmonės Registrų centrui pateikta ataskaita. Kaip penktadienį pranešė bendrovė, pelno sumažėjimą lėmė tai, jog daugėjant užsakymų ji investavo į darbuotojus ir automatizavimą – e. parduotuvė pernai gavo 27 proc. daugiau užsakymų nei 2023-iaisiais.

Pakoregavus viršutines izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų kainų ribas, kitąmet elektros vartotojai sutaupys 87 mln. eurų, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Posėdyje penktadienį VERT patvirtino valstybinės elektros gamintojos „Ignitis gamybos“ teikiamos paslaugos viršutines kainų ribas laikotarpiu nuo rugpjūčio iki gruodžio. Tai sumažins kitų metų „Ignitis gamyba“ elektros energijos papildomų paslaugų įsigijimo biudžetą.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šių metų gegužę sudarė 1,77 mlrd. eurų ir sumažėjo 0,1 proc. lyginant su balandžiu, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus, šią gegužę lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, mažmeninės prekybos pardavimai augo 2 proc. Per mėnesį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 2,7 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 2,1 proc.

Baltarusijos užsienio prekybos deficitas sausio-balandžio mėnesiais išaugo iki 856 mln. JAV dolerių nuo 93 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Baltarusijos eksportas, smarkiai apsunkintas Vakarų sankcijų dėl Minsko paramos Maskvos karui Ukrainoje, galiojusiomis kainomis susitraukė 0,3 proc. proc. iki 15,41 mlrd. dolerių, tuo tarpu importas išsiplėtė 4,7 proc. iki 16,27 mlrd. dolerių. Vien tik prekių eksportas sumenko 3,7 proc.

Birželį nežymiai pakitus Europos darbo rinkos barometrui, prognozuojama, kad darbo rinka Lietuvoje ir kitose Europos šalyse toliau išliks stabili, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos duomenimis, pagrindinis valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis šį mėnesį sumažėjo 0,1 ir siekė 99,6.  Nedarbo prognozių komponentas išliko žemiau neutralios ribos ir siekė 99 balus, o užimtumo – sumažėjo 0,1 balo ir išliko aukščiau neutralios ribos.

Paaiškėjus, kad praėjusių metų spalį tuomet perrinkimo siekęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas lankėsi nacionalinio plėtros banko ILTE biure, premjeras tikina susitikimo metu nekalbėjęs apie galimybes jo įmonei „Garnis“ gauti lengvatinę  200 tūkst. eurų paskolą. Ketvirtadienį teigęs, jog susitikimo su ILTE vadovybe neprisimena, penktadienį G. Paluckas patvirtino, kad buvo susitikęs su banko vadovu.

Kriptovaliutų rinka vis dar sparčiai auga, o 2025-ieji žada daug naujų galimybių tiems, kurie nori užsidirbti iš kriptovaliutų. Tarp kripto investuotojų populiarėja kriptovaliutos, kurios siūlo dosnų atlygį už dalyvavimą išankstiniame pardavime. Toliau pristatysime penkias kriptovaliutas, kurios 2025 metais gali tapti vienomis iš sėkmingiausių investicijų jūsų portfelyje.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ ir Europos investicijų fondas (EIF) Baltijos šalių verslui bei gyventojams kartu teks iki 300 mln. eurų finansavimą, skirtą investicijoms į energinio efektyvumo didinimą. „Swedbank“ ir EIF pasirašė tai numatantį „InvestEU“ Tvarumo garantijų susitarimą, kuriuo siekiama skatinti žaliąją Baltijos šalyse veikiančių įmonių bei būsto bendrijų transformaciją, pranešė bankas ir fondas.

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, arba gavusiems pasiūlymą atnaujinti neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, nuo liepos įmokos į pensijų fondus bus skaičiuojamos automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Seimas priėmė pensijų reformą, pagal kurią antros pensijų kaupimo pakopos laukia pokyčiai.

 Informacinių technologijų (IT) įmonei „InnoForce“ dar kartą nepavyko įrodyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neteisėtai nutraukė IT sistemų diegimo sutartis su įmone, tačiau pastaroji dar turi vilties prisiteisti prašomą skolą.

Seimui patvirtinus naują nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarką, kuri įsigalios  nuo kitų metų, pajamų iš šio mokesčio bus surenkama mažiau negu iki šiol, prognozuoja Lietuvos banko (LB) atstovas. Centinio banko Ekonomikos departamento vadovas Jokūbas Markevičius sako, kad pajamos iš šio mokesčio gali nesiekti nei 10 mln. eurų.

Bendrovė „Smiltynės perkėla” priversta įgyvendinti griežtą taupymo programą, nes įmonei jau dabar didelį susirūpinimą kelia galimas apyvartinių lėšų trūkumas, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“. Valstybės kompensuojamos lėšos už Neringos gyventojų ir kitų lengvatas turinčių asmenų nemokamą perkėlimą baigėsi gegužės mėnesį. Jei situacija nesikeis, nuo rudens gali būti mažinamas keltų reisų skaičius.

Seimas ketvirtadienį nepritarė valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos siūlymui sumažinti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui. Už Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis siekta akcizą sumažinti, balsavo 28 parlamentarai, aštuonis buvo prieš, o 23 susilaikė. Kitu balsavimu Seimas pakeitimų autorius įpareigojo jas tobulinti. Pataisas pristatęs „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad akcizas elektroninėms cigaretėms dabar yra tris kartus didesnis negu taikomas tradiciniam tabakui.

Kitąmet įsigaliojus Seimo priimtiems pagrindinių mokesčių pakeitimams bei kai kuriems naujiems mokesčiams, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas mažės apie 0,3 procentinio punkto, prognozuoja Vyriausybė. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai maža įtaka, kuri nepakenks Lietuvos galimybėms konkuruoti su kitomis regiono šalimis. „Skaičiuojama, kad realiai Lietuvos BVP augimas po mokestinių pakeitimų mažėtų iki 0,3 proc. punkto.

Seimas imasi svarstyti Darbo kodekso pataisas, siūlančias numatyti nuotoliu dirbančių darbuotojų teisę po darbo valandų būti darbdavio nepasiekiamais. Šią Seimo nario socialdemokrato Algimanto Radvilos iniciatyvą ketvirtadienį po pateikimo palaikė 53 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 17. Projektą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai, o jo svarstymas plenarinėje salėje planuojamas rudens sesijoje.

Seimas rudenį spręs, ar nuo kitų metų liepos prailginti nedarbo draudimo išmokas ikipensinio amžiaus žmonėms.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis ketinama sugriežtinti išmokų mokėjimą. Toliau pakeitimai bus svarstomi rudenį.

Ruošiantis sostinėje pradėti keleivinę laivybą Nerimi, savivaldybė skelbia, kad pirmieji elektriniai laivai jau išbandyti. Testiniai plaukimai vykdomi Rygoje, kur laivai ir yra gaminami. Planuojama, kad vilniečiai naują viešojo transporto rūšį galės išbandyti jau liepą.

Humanitarinei pagalbai skirtos prekės nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).    Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 90 parlamentarų. Pagal įstatymą PVM nebus taikomas tokioms prekėms, skirtoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat bendrovėms ir kitiems asmenims, teikiantiems humanitarinę pagalbą.

Iki 2035 m. Lietuvoje ketinama nutiesti ar rekonstruoti ne mažiau kaip 2 tūkst. km dviračių takų, praneša Aplinkos ministerija. Toks tikslas numatytas institucijos inicijuotame memorandume dėl dviračių transporto skatinimo ir plėtros veiksmų, prie kurio prisijungė Švietimo, mokslo ir sporto, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, savivaldybės ir kitos institucijos.

Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų gyventojai galės dvejus metus laisvai trauktis iš kaupimo antroje pensijų pakopoje. Už Vyriausybės pensijų sistemos pertvarkos projektus ketvirtadienį priėmimo stadijoje balsavo 88 parlamentarai, 16 buvo prieš ir 5 susilaikė. Pasitraukimo iš kaupimo privačiuose pensijų fonduose „langas“ Seimo sprendimu nustatytas dviejų metų laikotarpiu – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis. Jomis iš esmės pakeista pensijų kaupimo pensijų fonduose, jo nutraukimo ir pinigų atsiėmimo tvarka. Už įstatymo projektą balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 5 susilaikė. Priimtas pataisas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Tą padarius jos įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Taigi nuo kitų metų pradžios gyventojai galės paprasčiau nutraukti kaupimą ir atsiimti bent dalį sukauptų lėšų.

Seimui ketvirtadienį galutinai nutarus ūkininkams taikyti mažesnius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, jau antrą protestą šį mėnesį Vilniuje surengusios Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, jog sprendimas yra kompromisinis, tačiau kartu ir logiškiausias. „Sprendimas toks priimtas, (...) abi pusės tikriausiai truputį nepatenkintos. Tai tikriausiai logiškiausias šiame momente sprendimas.

Protestuojančių ūkininkų reikalavimams nusileidęs Seimas sprendimą sumažinti jiems taikomus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus priėmė atsižvelgęs į socialines įtampas, sezoninį žemės ūkio veiklos neapibrėžtumą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Iš tikrųjų, Seimas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, tame tarpe ir tam tikras socialines įtampas, kurios kyla žemės ūkio srityje. Manau, kad ten yra rimtų spręstinų problemų“, – Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

 Prie Seimo protestuoti susirinkę ūkininkai, nepaisant ketvirtadienį jiems padarytų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo išlygų, teigia pasigendantys adekvačių diskusijų ir mano, jog parlamentarai jų negirdi. Pirmasis praėjusią savaitę vykęs protestas buvo pavadintas „NE – mokesčių buldozeriui“ ir, panašu, tokios pat nuotaikos prie Seimo vyravo ir šį ketvirtadienį.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ baigė derybas su investicijų bendrove „BaltCap“ dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje komplekso projekto perėmimo.   „Hanner“ už vieną eurą išpirks projekto koncesijos bendrovės „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ akcininkės „Venetus Capital“ akcijas.  „Uždarėme visus klausimus (su „BaltCap“ – BNS), kurie dar buvo likę, sutarėme, kad daugiau sutarties ir sąlygų neliesime. Dabar sutartis laukia pasirašymo.

Pašto siuntomis beveik 9 kilogramus kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių ekstrakto į Lietuvą atsisiuntę Vilniuje gyvenantys broliai (gim. 1995 m. ir 2003 m.) laukia teismo nuosprendžio.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė. Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiuolaikiniame pasaulyje kelionės vis dažniau tampa ne prabanga, o gyvenimo būdu. Vieni renkasi trumpus savaitgalio pabėgimus, kiti leidžiasi į ilgesnius nuotykius su šeima ar net keliauja visus metus. Valstybinė ligonių kasa įspėja, kad nepasirūpinus Europos sveikatos draudimo kortele tokios kelionės gali stipriai apkarsti. Tarp tokių žmonių yra ir Laura Vidrinskienė – licencijuota draudimo brokerė, bendruomenės „Keliaujančios mamos“ narė.

Seimui nusprendus žemdirbiams taikyti lengvatinį gyventojų pajamų apmokestinimo tarifą, Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė sako, jog taip tik dar labiau įtvirtinama privilegijuota ūkininkų pozicija, o bendras gėris Lietuvoje dėl tokių sprendimų nukenčia. „Iš principo (…) daugiau teisingesnio sąžiningumo mokestinėje aplinkoje (…) neatsirado, nes mes vėl padarėme kažkokią nuolaidą“, – po ketvirtadienį vykusio balsavimo Eltai sakė socialdemokratė.

Naująjį Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą turėtų projektuoti Jungtinės Karalystės architektų biuras „Zaha HadidArchitects“, skelbia Lietuvos oro uostai (LTOU). Pasak LTOU, tarptautinė ekspertų ir oro uosto atstovų komisija atrinko penkis geriausius architektūrinius projektus, o „Zaha HadidArchitects“ skirta pirmoji vieta.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų daliai žmonių gali tekti mokėti daugiau mokesčių. Taigi pinigų į rankas jiems liks mažiau. Kita vertus, daugeliui dirbančių tėvų pinigų turėtų likti kiek daugiau, mat ateity jie galės pasinaudoti papildomu neapmokestinamų pajamų dydžiu už auginamus vaikus. Už daug diskusijų sukėlusias GPM įstatymo pataisas balsavo 78 Seimo nariai, o 46 – prieš.