Pasak jo, jie turėtų būti svarstomi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje.
„Vis dėlto tokie sandoriai turėtų būti svarstomi ir būtent prie Vyriausybės esančioje komisijoje, kuri sprendžia dėl patikimumo, tai yra, dėl įsigyjančių asmenų grėsmės nacionaliniam saugumui“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras.
„Jeigu nieko nedarysime... Tai yra pirmoji kregždė, tokių sandorių gali atsirasti daugiau ir tai turbūt faktas, kad turime daryti žingsnius – dedame pastangas, kad iš tos klaidos būtų pasimokyta“, – pridūrė jis.
Ministras pranešė, kad Seime jau įregistruotos naują tvarką numatančios pataisos.
„Tikiu, kad Seime projektas bus išdiskutuotas ir gal ne šioje sesijoje, bet pavasario sesijoje tikrai bus atsakingai į tai pažiūrėta ir priimtas“, – sakė ministras.
Žada siūlyti maksimaliai sugriežtinti reikalavimus
BNS rašė, kad žemės ūkio ministras žada siūlyti maksimaliai sugriežtinti reikalavimus susijusiems asmenims įsigyjant dirbamą žemę – nuleisti susietumo kartelę nuo 25 proc. iki 5–10 proc. ar net iki vieno procento.
Be to, siekiama, kad tūkstančius hektarų dirbamos žemės jau turinčios ir parduodančios savo akcijas įmonės parduotų ir sklypus, viršijančius 500 hektarų ribą.
Dabar bendras susijusių asmenų įsigyjamos dirbamos žemės plotas negali viršyti 500 hektarų. Jeigu tas pats asmuo turi daugiau kaip 25 proc. akcijų keliose skirtingose įmonėse, visos šios įmonės yra laikomos susijusiomis, jų plotai sumuojami kartu. Todėl žemė paskirstoma per kelias įmones ir taip apeinamas 500 ha ribojimas.
Kaip rašė BNS, Konkurencijos taryba šią savaitę leido „Infortar Agro“ įsigyti „Litagrą“: 48,9 proc. – iš bendrovės įkūrėjo Gintaro Kateivos, 48,81 proc. – iš turto valdymo grupės „Invalda INVL“, o dar 2,3 proc. – iš Adomo Grigaičio.
Rugsėjo pradžioje skelbta, kad įgyvendinus sandorį „Infortar“ taps didžiausia pieno gamintoja Baltijos šalyse. Sandorio vertė neskelbiama.
