„Žinoma, norėjosi ir norisi tilpti į visiems įprastą, gerai žinomą 3 procentų (BVP – ELTA) ribą. Toks lūkestis yra ir pastangos buvo. Tiesiog yra ir gyvenimo realybė“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Sinkevičius.
Pasak premjero, galimybes laikytis nustatytos deficito ribos riboja ne tik būtinybė didinti finansavimą gynybai, bet ir anksčiau prisiimti valstybės įsipareigojimai.
„Ji (gyvenimo realybė – ELTA) susijusi su mūsų saugumo situacija, taip pat ir su paveldėtais sprendimais dėl indeksavimo ir įsipareigojimų švietimo sektoriui. Tai sukuria aplinkybes, kai mes, kaip politikai, o aš, kaip Vyriausybės vadovas, matau, kad pastangos sutilpti į 3 proc. deficito ribą yra vargiai įmanomos“, – teigė jis.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad fiskalinė drausmė vertinama ne vien pagal biudžeto deficitą, bet ir atsižvelgiant į valstybės skolą bei viešųjų išlaidų augimo tempą.
Vis dėlto, anot jo, Vyriausybė neketina peržiūrėti mokesčių sistemos, o atsisakyti suplanuotų išlaidų būtų sudėtinga dėl prisiimtų įsipareigojimų skirtingoms visuomenės grupėms.
„Kaip ir sakiau, mokesčių sistemos neperžiūrėsime ir mokesčių neliesime. Yra įsipareigojimai gynybai, mūsų senjorams, taip pat statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams, Šeimos paketui. Ką iš viso šito galima neskausmingai išimti – aš nežinau“, – kalbėjo premjeras.
Vyriausybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva nėra vienintelė ES valstybė, susidurianti su sunkumais siekiant laikytis fiskalinės drausmės reikalavimų.
„Šiame kontekste Lietuva nėra unikali ir vienintelė. Didžioji dalis šalių peržengia deficito ribas. Mes nesame visiška anomalija“, – sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, dabartinė geopolitinė situacija verčia apsispręsti, kuriems valstybės poreikiams teikti pirmenybę.
„Norėtųsi sutilpti, griežtai laikytis fiskalinio tvarumo, bet gyvename keistame, iššūkių kupiname pasaulyje. Turbūt klausimas toks: ar mes siekiame būti saugūs, kad visuomenė būtų saugi ir pasiruošusi gynybai, kariuomenei, ar norime būti fiskališkai tvarūs ir tada atsisakome arba iš dalies atsisakome kitų dalykų?“ – svarstė premjeras.
„Jei ant svarstyklių dedame visuomenės saugumą ir pasirengimą gynybai arba fiskalinį tobulumą, buhalterinį švarumą, tai vis dėlto esu linkęs pasirinkti saugumą“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar Vyriausybė pasirengusi prisiimti galimas didesnio biudžeto deficito pasekmes, įskaitant prastėjantį valstybės kreditingumą ir brangesnį skolinimąsi, M. Sinkevičius pripažino, kad politiniai sprendimai turi savo kainą.
„Viskas gyvenime turi kainą. Niekas, kaip sakoma, nėra pro bono. Visi sprendimai ir faktas tas, kad mūsų, politikų, veiksmai gali turėti vienokių ar kitokių pasekmių“, – teigė Vyriausybės vadovas.
M. Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė neketina atsakomybės už savo sprendimų pasekmes palikti būsimiems valdantiesiems. Pasak premjero, dabartinė koalicija turi politinių ambicijų tęsti darbus ir po 2028 metų Seimo rinkimų.
„Mano, šios Vyriausybės ir koalicijos tikslas yra ne gyventi tik su ta mintimi, kad mes turime mandatą iki 2028-ųjų. Mes turbūt visi turėsime ambicijų neišnykti iš politinio žemėlapio ir veikti toliau. Taigi čia nėra taip, kad finansinio tvarumo estafetė bus perduota kažkam kitam“, – aiškino premjeras.
Kaip skelbė ELTA, anksčiau M. Sinkevičius, pristatydamas pagrindines 2027 metų valstybės biudžeto kryptis, užsiminė, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP ir taip viršyti Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras Taurimas Valys tikslaus deficito dydžio kol kas neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos ES valstybės. Anot jo, 12 Bendrijos šalių jau dabar prognozuoja kitąmet viršysiančios 3 proc. deficito ribą.
Ministras taip pat yra nurodęs, kad Lietuva siekia pasinaudoti ES fiskalinių taisyklių išimtimis, susijusiomis su padidėjusiomis gynybos išlaidomis ir ypatinga saugumo situacija.
Vyriausybės pristatytame 2027 metų biudžeto plane gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų.
