Nojus Stankevičius

Artėjant kitų metų Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis kritikuoja dabartinį pasirengimą – anot jo, kol kas per daug dėmesio skiriama organizaciniams klausimams, o per mažai – tam, kokių konkrečių pokyčių Lietuva sieks europiniu mastu. „Viena vertus, tai yra unikali ir didžiulė galimybė.

Prezidentūra teigiamai vertina Vyriausybės parengtą Šeimos paketą, tačiau siūlo jį papildyti prezidento Gitano Nausėdos anksčiau siūlyta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata šeimoms, susilaukusioms antro ir paskesnių vaikų. Prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, maždaug 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančios Šeimos paketo priemonės yra reikšmingos ir turėtų padėti šeimoms jaustis finansiškai saugiau.

Ieškant būdų sušvelninti išaugusių degalų kainų poveikį, pirmiausia reikėtų orientuotis į gyventojų pajamų didinimą, teigia prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, tokia pagalba leistų tikslingiau paremti mažesnes pajamas gaunančius žmones. „Kitų metų biudžete reikia ypatingą dėmesį skirti gyventojų pajamų didinimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale'u metu aptarė Vašingtono interesą pirkti baltarusiškas trąšas, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Vis dėlto, anot jo, Lietuva JAV spaudimo dėl galimo trąšų tranzito atnaujinimo nepatiria. „Buvo apie tai kalbama prieš gerą savaitę ir dar anksčiau buvo kalbama, bet tai nebuvo spaudimo forma.

Nepaisant galimo JAV susitarimo dėl baltarusiškų kalio trąšų pirkimo, europarlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako nematantis pagrindo staigiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų politikos pokyčiams. Pasak jo, šiuo metu galiojančios sankcijos draudžia baltarusiško kalio importą į ES. „Pirmiausia, tai yra dvišalis sprendimas tarp JAV ir Baltarusijos. ES šiuo atveju turi galiojančias sankcijas iki vasario mėnesio.

Situacija, kai nedarbo lygis Lietuvoje išlieka gana aukštas, tačiau dalies laisvų darbo vietų nepavyksta užpildyti, yra nepageidautina ir valstybei ilguoju laikotarpiu gali neproporcingai daug kainuoti, teigia finansų ministras Taurimas Valys. „Kaip Finansų ministerija, mes pripažįstame, kad tai yra problema ir mums netiesiogiai ilguoju laikotarpiu gali neproporcingai daug kainuoti“, – antradienį Seime sakė T. Valys.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) numato apie 15 mln. eurų bazinį finansavimą šalies akušerijos skyriams, kuris, pasak ministro Lino Kukuraičio, leistų subalansuoti finansus ir užtikrinti jų veiklos tęstinumą. Ministras tikisi, kad nauja finansavimo tvarka galėtų įsigalioti jau kitų metų sausį. „Absoliučiai didžioji dalis akušerijos skyrių yra nuostolingi dėl to, kad įkainiai auga labai mažai, o gimdymų skaičius yra labai sumažėjęs.

Panevėžyje reorganizuojant lopšelį-darželį „Varpelis“ ir jį prijungiant prie lopšelio-darželio „Vaikystė“, atleidžiama 12 darbuotojų. Savivaldybė sprendimą reorganizuoti įstaigą aiškina kelerius metus mažėjusiu vaikų skaičiumi ir mažesniu nei 50 proc. darželio užpildymu.

Vyriausybė vertins savivaldybių merų prašymus didinti jų atlyginimus, sako ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, jeigu Seimas pritartų atlygio didinimui, pokyčiai galėtų įsigalioti tik po kitų savivaldos rinkimų. „Toks prašymas tikrai išgirstas, jis įvairiomis formomis jau buvo išsakytas ir praeityje, ir parlamente.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) atliktas kratas, akcentuoja, kad tokios situacijos institucijose negali būti normalizuojamos. Vis dėlto politikė teigia kol kas neturinti pakankamai informacijos konkrečiai situacijai vertinti. „Aišku, įmanoma sutvarkyti visas tokias institucijas, kad jos dirbtų skaidriai ir kad nebūtų laikas nuo laiko pasitaikančių kratų.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė siūlymui sudaryti galimybes Lietuvos energetikos įmonėms ekstremalių situacijų, avarijų ar didelių stichijų metu operatyviai pasitelkti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių energetikos bendrovių darbuotojus, techniką ir kitus išteklius.

Aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ prezidentas Marius Derenčius teigia, kad šiemet bendrovė sulaukė ne vieno grasinimo susprogdinti jos gamyklas. Pasak jo, augant saugumo grėsmėms, verslas savo jėgomis gali imtis tik dalies apsaugos priemonių, todėl tikisi didesnio valstybės įsitraukimo. „Iš tikrųjų pastaruoju metu, šių metų bėgyje, buvo gauta nemažai grasinančių laiškų, kad užminuota viena ar kita gamykla.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad praėjusią savaitę prie Kauno mečetės vykusi baikerių akcija yra absoliučiai nepriimtina provokacija. Pasak jo, tokiais incidentais gali pasinaudoti Rusijos propaganda. „Tai yra absoliučiai nepriimtinas dalykas Lietuvoje. Lietuva ir lietuviai visada išsiskyrė savo tautine, religine tolerancija.

Antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas buvo sunaikintas maždaug 5 km spinduliu nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE), sako ją valdančios bendrovės „Ignitis gamyba“ vadovė Asta Sungailienė. Pasak jos, elektrinės darbuotojai sprogimo negirdėjo, tačiau objekte buvo pasirengta prireikus pereiti į saugias patalpas. „Dėl atstumo tiksliai nepasakysiu, žemėlapyje matosi, kad tai yra galbūt 5 kilometrų spindulyje.

Seimui antradienį planuojama teikti siūlymą Lietuvoje atskiru įstatymu reglamentuoti vandenilio rinką – jo gamybą, perdavimą, skirstymą, saugojimą, tiekimą, prekybą ir vartojimą. Energetikos ministerijos parengtu Vandenilio įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines, finansines ir organizacines sąlygas vandenilio rinkos kūrimui bei nustatyti jos dalyvių teises ir pareigas.

Lietuvos pramonės įmonės tikisi, kad naujasis Susisiekimo ministerijos, valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) ir verslo memorandumas padės užtikrinti stabilesnius bei labiau prognozuojamus geležinkelių infrastruktūros įkainius ir paskatins daugiau krovinių vežti geležinkeliais. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teigia, kad pastaruoju metu kai kurios geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų kainos augo nuo 60 iki 300 proc., o tai dalį įmonių paskatino rinktis kelių transportą.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įveiklinimui reikėtų skelbti tarptautinį idėjos konkursą ir ieškoti naujos pastato funkcijos. Anot jo, sostinės savivaldybė konferencijų centro projektą vysto kitoje vietoje – sklype prie Seimo.

Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė kritikuoja politikų reakciją į „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos atsistatydinimą. Pasak jos, po rugpjūčio audros nebuvo pakankamai išsamiai išsiaiškintos elektros tiekimo atkūrimo problemų priežastys, o politinė atsakomybė nuo pat pradžių buvo nukreipta į bendrovę ir jos vadovą. „Buvo viena didelė audra ir mūsų Vyriausybės kadencijos pabaigoje.

 Baldų gamybos bendrovė „Sakuona“ Užimtumo tarnybai pranešė apie planuojamą 46 darbuotojų grupinį atleidimą. Kaip Eltai nurodė Užimtumo tarnyba, bendrovėje dirba 508 darbuotojai, apie numatomą atleidimą įspėti 46 operatoriai. Darbuotojus planuojama atleisti nuo šių metų spalio 30 d. iki gruodžio 31 d. Darbų organizavimo ir vykdymo pokyčiai Atleidimai planuojami dėl bendrovės veiklos organizavimo ir darbų vykdymo pokyčių, susijusių su veiklos reorganizavimu.

Programavimo paslaugų bendrovė „Mambu“ Užimtumo tarnybai pranešė apie planuojamą 35 darbuotojų grupinį atleidimą. Kaip Eltai nurodė Užimtumo tarnyba, šiuo metu bendrovėje dirba 81 darbuotojas, tad atleidimai paliestų daugiau kaip 40 proc. įmonės darbuotojų. Juos numatoma atleisti nuo šių metų rugsėjo 14 d. iki gruodžio 10 d. Daugiausia planuojama atleisti programinės įrangos rengėjų ir duomenų bazių bei tinklų specialistų – po 12 darbuotojų.

Opoziciniai Seimo konservatoriai kritikuoja Vyriausybės pristatyto šeimos paramos paketo siūlymą etapais įvesti nemokamą maitinimą visiems 5–10 klasių mokiniams. Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad beveik 400 mln. eurų kainuosianti priemonė būtų įgyvendinama tik kitos kadencijos metu, o Lauryno Kasčiūno teigimu, toks siūlymas kompromituoja visą paketą. Brangiausiai šeimos paramos paketo priemonei – nemokamiems pietums mokyklose – numatoma etapais skirti 375,9 mln. eurų.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė kritikuoja rengiamą Nacionalinio miškų sektoriaus plėtros plano iki 2050 m. projektą ir teigia, kad jame per daug dėmesio skiriama medienos išteklių auginimui bei bioekonomikai, o ekologiniai ir socialiniai miškų aspektai esą lieka nuošalyje. Savo ruožtu Aplinkos ministerija su tokia kritika nesutinka ir pabrėžia, kad dokumentas dar bus tobulinamas. „Iš tiesų tai yra miškų ištekliaus strategija. Mes ją vadiname „kirtimo“ strategija.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsaugai pasitelkiami Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai bei speciali technika ir įranga. Pasak ministro pirmininko, terminalo apsauga vykdoma ne tik pačiame objekte, bet ir po vandeniu. „Tai yra ir konkretūs pareigūnai, ir tam tikra technika, ir įranga. (…) Specifika yra ne tik tai, kad pareigūnai yra denyje, tam tikri veiksmai yra ir vandenyje, ir po vandeniu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai turėtų būti numatyta apie 4,9 mlrd. eurų, o tai sudarytų maždaug 5,25 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jeigu šiais metais 4,8 mlrd. eurų virstų bent 4,9 mlrd. eurų 2027 metais, tai, paskaičiavus nuo prognozuojamo bendrojo vidaus produkto, būtų kažkur 5,25 proc. Sakydamas „ženkliai“, aš turiu omenyje, kad nebus 5,01 proc. ar 5,02 proc.

Rugpjūčio audrai sutrikdžius elektros tiekimą šimtams tūkstančių gyventojų, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl gero pasirengimo ir bendradarbiavimo išskiria Jonavos, Kauno rajono, Rokiškio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Ukmergės savivaldybes. Pasak ESO komunikacijos partnerės Rasos Juodkienės, bendrovė taip pat siekia aktyviau įtraukti seniūnijas ir savivaldybes į generatorių pristatymą gyventojams.

Premjeras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius sako su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku Laurynu Kasčiūnu radęs bendrų pozicijų dėl Vyriausybės rengiamo šeimos politikos priemonių paketo bei ilgalaikių gynybos prioritetų. „Randame susitarimo taškų.

Artėjant šildymo sezonui ir prognozuojant galimą šilumos kainų augimą, energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad Vyriausybė jau pavedė institucijoms parengti priemones, kurios daugiausia bus orientuotos į biokuro pasiūlos didinimą. Visgi, anot jo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui grąžinti kol kas nesvarstoma.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis, užtikrinti prognozuojamus transportavimo įkainius, bus sudaroma šiam procesui skirta priežiūros komisija, sako ministras Juras Taminskas. Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė ir verslo atstovai pirmadienį pasirašė tai numatantį memorandumą.

Lenkijai laikinai sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą degalams, Lietuva tokio modelio neplanuoja, Eltai nurodė Energetikos ministerija. Vietoje to siūloma iš anksto numatyti galimybę laikinai mažinti dyzelino akcizą, jeigu vidutinė jo kaina šalyje reikšmingai išaugtų. Ministerijos teigimu, Lenkijos sprendimai vertinami dėl galimo jų poveikio Lietuvos degalų rinkos konkurencingumui ir rizikos, kad dalis pardavimų gali persikelti į kaimyninę šalį.

Labiausiai nuo savaitgalį Lietuvą užklupusios audros nukentėjusiems regionams šiuo metu labiausiai trūksta elektros generatorių, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. „Pirmiausia, ko ypatingai reikia labiausiai nukentėjusiems regionams – tai didesnio generatorių skaičiaus.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas kritikuoja Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pasirengimą tokioms situacijoms, kaip savaitgalį Lietuvą užklupusi audra. Pasak jo, dabar užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai smarkiai paveikė geležinkelių ir telekomunikacijų sektorius, o didžiausia atsakomybė dėl to – ESO. „Iš tikrųjų turbūt labiausiai jaučiuosi suirzęs dėl ESO nepasirengimo. Yra rimtų problemų su mūsų energetika, nuo to kenčia visi kiti sektoriai.

Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) mato pagrindą svarstyti ekstremaliosios situacijos paskelbimą visos šalies mastu, sako ministras Kęstutis Mažeika. Anot jo, toks sprendimas nuo stichijos nukentėjusiems ūkininkams padėtų pagrįsti negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir išvengti galimų finansinių nuostolių.

Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra gyventojams ir verslui jau padarė daugiau nei 3 mln. eurų nuostolių, o draudikai sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą. Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė sako, kad šie skaičiai dar gerokai augs, o tikrasis audros padarinių mastas turėtų paaiškėti per artimiausią savaitę. „Ši audra yra didžiausia šią vasarą.

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį. Anot LŠTA vadovo, vertinant galimas gyventojų išlaidas, kaip pavyzdys naudojamas maždaug 60 kv.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, komentuodama Valstybės kontrolės (VK) auditą dėl ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų, teigia, kad jis neparodė reikšmingų sisteminių pažeidimų vykdant pirkimus. Anot jos, pagrindinė problema yra pasenusi įsigijimų sistema, kurią, eidama ministrės pareigas, ji pradėjo keisti. Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.

Valstybės kontrolei (VK) nustačius rizikų dėl neefektyvių karinės įrangos įsigijimų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad siekiant tinkamai panaudoti gynybai skirtas lėšas dalį jų būtų galima skirti avansiniams mokėjimams už jau planuojamus įsigijimus. Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.  „Reikia ir toliau sudarinėti sutartis dėl to, kas suplanuota.

Dėl pirmadienį Radviliškio geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjusių trijų tuščių krovininių vagonų pradėtas tyrimas, kuriuo bus siekiama nustatyti incidento priežastis, sako valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) Korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas. „Mes incidentą traktuojame kaip mažai reikšmingą, įtakos traukinių eismui jis neturėjo. Vagonai stovėjo šalikelyje ir visas aplinkybes nustatys tyrimas.

Augant keleivių ir laivų srautui, Klaipėdos uostui reikalingas naujas kruizinių laivų terminalas, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Pasak jo, dabartinė kruizinių laivų krantinė didžiausiems laivams yra per trumpa. „Ne tik keleivių skaičius didėja, bet taip pat laivai didėja. 2003 m. pastatytoje kruizinėje prieplaukoje buvo planuojama, kad ten galės atplaukti 295 m. ilgio laivas, šiemet jau turime ir 317 m. laivą.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako pritariantis prezidento Gitano Nausėdos siūlomam terminuotų darbo leidimų užsieniečiams modeliui. Pagal prezidento siūlymą, užsieniečiai galėtų atvykti į Lietuvą dirbti dvejiems metams, o pasibaigus šiam laikotarpiui privalėtų bent pusmečiui išvykti iš šalies.

Restoranų veikla užsiėmusi Joniškio rajono įmonė „Paupio virtuvė“ dėl bankroto atleido visus 20 savo darbuotojų. Įmonė apie tai pranešė Užimtumo tarnybai. Tarp atleistų darbuotojų – vadovavimo, administravimo ir maitinimo paslaugų sričių darbuotojai. Didžiausią darbo netekusiųjų dalį sudarė virėjai ir projektų vadovai. Įmonė skolinga „Sodrai“ Šių metų liepą įsigaliojo Šiaulių apygardos teismo sprendimas dėl „Paupio virtuvės“ bankroto. Rekvizitai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) integruotų mokėjimų technologijų bendrovė „Shift4 Payments Lithuania“ pranešė Užimtumo tarnybai apie 53 darbuotojų atleidimą. Pasak tarnybos, tarp numatomų atleisti darbuotojų vyrauja programinės įrangos kūrėjų pogrupio darbuotojai – jie sudarys didžiąją dalį darbo netekusiųjų. „Shift4“ numato darbuotojus atleisti šių metų rugpjūčio–spalio mėnesiais. Šiuo metu įmonėje dirba 586 darbuotojai, rašo Rekvizitai.lt.

Lietuvai išnaudojus šiems metams nustatytą užsieniečių įdarbinimo kvotą, transporto sektoriuje šiuo metu trūksta apie 8 tūkst. vairuotojų, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. Jo teigimu, užpildžius šias darbo vietas, į privalomo sveikatos draudimo (PSD) ir „Sodros“ biudžetus per metus papildomai galėtų būti sumokėta apie 75 mln. eurų. „Pirmą kartą istorijoje trečiųjų šalių darbuotojų kvota yra išnaudota liepos mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad planuojami pokyčiai dėl vaiko priežiūros atostogų ir jų metu mokamų išmokų pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Vis dėlto, anot jos, žmonių gerovė niekada nėra per brangi.