„Kitų metų biudžete reikia ypatingą dėmesį skirti gyventojų pajamų didinimui. Kai kalbame apie mažų pajamų gavėjus, senjorus, šeimas su vaikais, nėra jokios kitos efektyvesnės politikos nei ta, kuri orientuota į gyventojų pajamų didinimą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius.
„Pirmiausia ji orientuota į tą žmogų, kuriam sunkiau susimokėti už šildymą arba brangiau kainuoja nuvažiuoti į darbą. Tai leidžia valstybei elgtis gana taikliai ir atsakingai“, – pabrėžė šalies vadovo patarėjas.
Augustinavičius: gyventojų pajamos turėtų didėti sparčiau nei kuro kainos
Anot G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo, svarbiausia užtikrinti, kad gyventojų pajamos didėtų sparčiau nei kuro kainos.
„Valstybės stiprumą matuojame ne tiek pagal tai, kiek pigus yra kuras, o pagal tai, ar žmogaus pajamos auga greičiau negu dėl naftos krizės išaugusios kainos“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Prezidento patarėjo teigimu, konkrečios Vyriausybės pasirinktos priemonės turėtų paaiškėti formuojant kitų metų valstybės biudžetą.
„Galime kalbėti apie įvairias priemones, apie įvairius elgsenos pokyčius, bet svarbiausia yra didinti žmonių pajamas. Jeigu žmonių pajamos augs greičiau negu infliacija, žmonių perkamoji galia bus apsaugota ir netgi didės“, – aiškino jis.
Vis dėlto V. Augustinavičius neatmeta, kad, situacijai pasaulinėje naftos rinkoje prastėjant, Lietuvai galėtų tekti grįžti ir prie laikino degalų akcizo mažinimo.
„Kuro kainos arba situacija naftos rinkoje yra sudėtinga jau nuo pavasario. Lietuva jau pavasarį buvo laikinai sumažinusi akcizą kurui. Neatmestina, kad, didėjant įtampoms globalioje kuro rinkoje, prie tokios priemonės ateityje galėtų būti sugrįžta“, – teigė prezidento patarėjas.
Tačiau, pasak jo, prieš tai Seimas turėtų priimti G. Nausėdos pateiktas pataisas dėl maksimalių degalų kainų nustatymo. Prezidentūra teigia, kad toks mechanizmas leistų užtikrinti, jog sumažinus akcizą mokestinė nauda pasiektų galutinį vartotoją.
„Jeigu būtų priimta prezidento pataisa dėl maksimalių kuro kainų, mes tikrai, esant poreikiui, galėtume taikyti ir didesnį akcizo sumažinimą, užtikrinant, kad ta nauda nueitų vartotojui“, – pabrėžė V. Augustinavičius.
„Lietuva įrodė, kad gali laikinai sumažinti akcizą, o po to vėl jį atstatyti. (…) Tiesiog reikia būti pasiruošus, nes tikrai žiema gali būti sudėtinga, ir mes turime turėti visus instrumentus, kuriuos galėtume pritaikyti staigiai, čia ir dabar, su visiška nauda vartotojams“, – kalbėjo patarėjas.
Nausėda: lėšas lengvatai būtų galima skirti viešojo transporto piginimui
Kaip skelbė ELTA, G. Nausėda pirmadienį teigė, kad vietoje degalų akcizo lengvatos dalį valstybės lėšų būtų galima skirti tarpmiestinio transporto bilietų kainoms mažinti. Prezidento skaičiavimu, degalų akcizo sumažinimas biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad svarstoma 50 proc. nuolaida traukinių bilietams bei galimybė subsidijuoti tolimojo susisiekimo autobusų keliones. Susisiekimo ministerijos skaičiavimu, šioms priemonėms per mėnesį reikėtų apie 2,2 mln. eurų.
Priemones degalų kainų poveikiui mažinti trečiadienį ketina aptarti koalicinė taryba. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) anksčiau kaip vieną iš galimų kriterijų akcizui mažinti įvardijo 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
