„Iš tiesų tai yra miškų ištekliaus strategija. Mes ją vadiname „kirtimo“ strategija. Tai yra apie tai, kaip užauginti išteklius ir kaip toliau stiprinti pramonę bei bioekonomiką. Tai strategija, kuri ignoruoja socialinį ir ekologinį faktorių miškuose, kurie yra ypač svarbūs, jeigu siekiame tvarios miškininkystės“, – trečiadienį LRT radijui teigė L. Paškevičiūtė.
Anot jos, jeigu strategija būtų patvirtinta tokia, kokia pateikta šiuo metu, esminės Lietuvos miškų valdymo problemos liktų neišspręstos.
„Jei ši strategija tokia ir bus (kokia pateikta – ELTA), situacija miškuose nesikeis. Mes turime netvarią miškininkystę“, – sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
„Ne veltui turime tą visuomeninį konfliktą dėl plynųjų kirtimų šalia gyvenamųjų teritorijų, vertingose saugomose teritorijose. Mes iš principo turime skurdinamą gyvenamąją ir gamtinę aplinką. Tai yra pamatinė problema, kurią ši strategija ignoruoja“, – tęsė ji.
L. Paškevičiūtės vertinimu, projekte svarbiausiu kriterijumi išlieka medienos išteklių didinimas.
„Iš principo tai yra tiesiog naujas dokumentas, orientuotas į išteklių auginimą, ir vienintelis svarbus dalykas – kad Lietuvoje medienos tūris didėtų“, – aiškino pirmininkė.
Ministerija: pirmasis strategijos tikslas skirtas miškų gyvybingumui ir įvairovei
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius su tokiu projekto vertinimu nesutinka. Pasak jo, aplinkosaugininkai iš dokumento išskiria pavienius teiginius, nors jame numatytos ir biologinės įvairovės bei miškų ekosistemų apsaugos priemonės.
„Iš tiesų Aplinkosaugos koalicija vardija tokius pavienius mūsų teiginius. (…) Pirmasis tikslas strateginiame projekte yra miškų gyvybingumo, įvairovės ir prisitaikymo stiprinimas. Uždavinys – užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir atkūrimą, inventorizuojant ir saugant biologiškai vertingus miškus“, – teigė A. Saladžius.
Kaip numatoma strategijos struktūros projekte, pirmuoju ilgalaikiu tikslu siekiama ne tik išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, bet ir parengti nacionalinius gamtiškos miškininkystės principus, didinti mišrių bei įvairiaamžių medynų dalį, atkurti pažeistas miško ekosistemas ir stiprinti miškų atsparumą klimato kaitai.
„Po šio uždavinio dar turime tokius kaip miškų ekosistemų atkūrimas, miškų prisitaikymas prie klimato kaitos pokyčių. Visa tai yra dėmesys miškų išsaugojimui. Be abejo, strategijos projektu siekiame atliepti tiek ekologines, socialines, tiek ir ekonomines funkcijas“, – kalbėjo A. Saladžius.
Ministerijos atstovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu pateiktas dokumentas nėra galutinė strategijos versija.
„Strategijos projektas dar, be abejonės, bus tobulinamas, bus pildomas, tai tik pats pirmasis etapas. Tam tikimės konstruktyvaus socialinių partnerių įsitraukimo, o ne skambių frazių. Šįryt girdime, ko galbūt trūksta ir kuo galėsime strategiją papildyti“, – sakė jis.
Strategijoje – keturi ilgalaikiai tikslai iki 2050 metų
Nacionalinio miškų sektoriaus plėtros plano struktūros projekte numatoma Lietuvos miškų politikos kryptis iki 2050 metų. Dokumente nurodoma, kad Lietuva atskiro strateginio lygmens miškų sektoriaus dokumento neturi nuo tada, kai baigė galioti 2012–2020 m. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa.
Projekte keliami keturi ilgalaikiai tikslai – stiprinti miškų gyvybingumą, įvairovę ir prisitaikymą, užtikrinti tvarią ir subalansuotą miškų žemėnaudą bei didinti miškingumą, užtikrinti tvarius miškų išteklius bioekonomikos plėtrai ir kurti skaidrų, įtraukų bei duomenimis grįstą miškų valdymą.
Trečiuoju strateginiu tikslu, kurį kritikuoja aplinkosaugininkai, numatoma didinti miškų sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, skatinant tvarų kokybiškos žaliavinės medienos ruošimą ir tiekimą. Kartu siūloma plėtoti nemedieninių miško išteklių ekonomiką, rekreacines, kultūrines, kraštovaizdžio apsaugos ir anglies kaupimo funkcijas bei skatinti inovacijas miškų sektoriuje.
Pačiame projekte taip pat pripažįstama, kad Lietuvoje išlieka įtampa tarp ekonominių interesų, dominuojančios plynųjų kirtimų praktikos ir saugotinų miško buveinių bei biologinės įvairovės apsaugos. Dokumente nurodoma, kad vienaamžiai medynai sudaro 61 proc. medynų, o trijų ar daugiau kartų medynai – 6 proc.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
