aplinkosaugininkai

Aplinkosaugininkai per daugiau nei pusantro mėnesio patikrino 182 transporto priemones, nė viena jų neviršijo taršos normų. „Iš viso per šį laikotarpį patikrintos 182 transporto priemonės. Automobilių taršos kontrolės reidai vyksta sklandžiai, nusiskundimų ar pasipiktinimų nesulaukta.

Plungės rajone vyras neteisėtai draustinyje perkasė tvenkinius ir laikė statinius, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. 2024 metų kovo mėnesį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kartu su Žemaitijos nacionalinio parko specialistais tikrindami saugomas teritorijas Plungės rajono Jazdauskiškių kaime pastebėjo kilnojamus statinius ir įrengtus vandens telkinius, kurie kėlė įtarimą dėl galimai pažeistų saugomų teritorijų reikalavimų.

Šiuo metu yra tęsiamos tikslinės aplinkosaugininkų išvykos, kuriomis siekiama apsaugoti spygliuočių medynus nuo žievėgraužio tipografo plitimo. Dėl to buvo atlikta kone 200 išvykų, apžiūrėta maždaug pusė Lietuvos eglynų. Tačiau aplinkosaugininkai prašo ir gyventojų pagalbos: pamačius žievėgraužio tipografo veisimosi vietas – pranešti. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Vasarą daugelis žmonių atostogauja, leidžia laiką gamtoje, o aplinkosaugininkai įspėja, kad poilsis miške kartais gali baigtis ir skiriamomis baudomis už netinkamą elgesį. Apie poilsio gamtoje taisykles papasakojęs Aplinkosaugos departamento atstovas tvirtina, kad kai kurie stovyklautojai vis dar nesilaiko taisyklių ir už tai būna nubausti.  Aplinkosaugos departamento atstovas Edgaras Vilutis „Žinių radijui“ teigė, kad vis dar kai kurių poilsiautojų elgesys stebina.

Aplinkos apsaugos departamentas vasaros metu sulaukia nemažai pranešimų apie neatsakingą automobilių statymą Lietuvos pajūryje. Aplinkosaugininkai primena, kokių reikalavimų reiktų laikytis statant automobilius ir norint būti kuo arčiau jūros kranto.   Kuršių nerija   Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad statant automobilius Kuršių nerijoje reikia vadovautis ne tik kelių eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių.

Birželio 3–9 dienomis Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai tikrins, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių ir saugaus elgesio reikalavimų medžioklėje sėlinant. Taip pat bus skiriamas didelis dėmesys medžiotojų blaivumo kontrolei. Reidai vyks visoje Lietuvoje, informuoja Aplinkos apsaugos departamentas. Medžioklės sėlinant yra viena iš tradicinių medžioklės metodų, kai medžiotojas tyliais ir atsargiais žingsniais priartėja prie medžiojamų gyvūnų.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų gegužės 13–19 d. tikrina, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Aplinkos apsaugos pareigūnai organizuojami reidai visoje Lietuvoje.

Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles dar pernai gyvenvietėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, turėjo beveik nelikti lauko tualetų – 98 procentams gyventojų reikėjo prisijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo. Tačiau realybė kitokia, mat kai kuriose gyvenvietėse, net ir esant nuotekų surinkimo ir valymo sistemoms, žmonės laiko lauko tualetus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas skelbia, kad keliuose aplinkosaugininkai vairuotojus pradės stabdyti vėliau nei planuota. Aplinkos apsaugos inspektoriai anksčiau teigė, kad prieš pat Velykas arba iškart po jų, nusistovėjus šiltesniems orams, pradės ilgai žadėtus automobilių išmetamųjų dujų tikrinimus keliuose. Ministras S. Gentvilas tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sako, kad automobilių tikrinamas bus pradedamas gegužės mėnesį.

Nuo šiol vairuotojus keliuose stabdys ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai. Iki šiol automobilių taršą aplinkosaugininkai matuodavo tik kartu su policija. Apie pokyčius išgirdę vairuotojai sako, kad bijo užpuolikų ir žaliai apsirengusiam žmogui, mojuojančiam lazdele šalikelėje, nesiruošia sustoti. Aplinkosaugininkai atkerta, kad jei vairuotojas nesustos, grės bauda net iki 1200 eurų.

Aplinkosaugininkai pradeda be policijos stabdyti ir tikrinti automobilių taršą, o gyventojai baiminasi, kad gali pasitaikyti ir sukčių, sako, kad bijos stoti. Kaip atpažinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus? Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus galite atpažinti iš tarnybinės uniformos su užrašais „Aplinkos apsauga“, siuvinėtos emblemos su užrašu „Lietuvos aplinkos apsauga“ ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybinio ženklo.

Alytaus aplinkosaugininkai, atlikę patikrinimą Neveronyse, iš asmens paėmė 26 saugomų rūšių papūgas, neteisėtai laikytas rūsyje. Anot aplinkosaugininkų, gyvūnus laikantis asmuo neturėjo jokių dokumentų, leidžiančių teisėtai laikyti saugomų rūšių gyvūnus. Šiemet vasarį, gavus teismo sprendimą patekti į asmens gyvenamąsias patalpas, Alytaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai paėmė saugomų rūšių 26 papūgas ir perdavė Gyvūnų globos centrui.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai Vitalijus Gutauskas ir Mindaugas Mačiulis vakar išgelbėjo skendusį žmogų. Išgirdę pagalbos šaukimą, nieko nelaukdami bėgo jį gelbėti. Kaip pasakojo kolegos, viskas įvyko prieš 14 val. pačioje Šilutėje, Tulpių g. Čia šalia Šyšos upės įsikūrusi miesto ligoninė, Socialinių paslaugų skyrius, taip pat ir Aplinkos apsaugos departamento padalinys.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai nuo pirmadienio pora savaičių tikrins, kaip medžiotojai laikosi medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, medžioklės plotuose yra įrengtos viliojimo vietos, skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių, kad šiems nebūtų padaryta žala.

Siūloma atsisakyti įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams stabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius dėl taršos bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai.

Trečiadienį Vilniuje vykstant ūkininkų protestams, aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai surengė protesto akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Tokiu būdu renginio organizatoriai reaguoja į dalies ūkininkų išsakomus, kaip jie patys teigia, nerimą keliančius reikalavimus. Jais ūkininkai siekia neatkurti tiek daug daugiamečių pievų, sumažinti šiemet padidintą akcizą suskystintoms naftos dujoms, taip pat keisti ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą.

Jei turite seno modelio taršų automobilį, net jei juo naudojatės kartą per mėnesį, rizikuojate, kad pakeliui būsite sustabdyti ir iš to automobilio išlaipinti. Kelionę net ir į atokiausią kaimą turėsite tęsti pėsčiomis, jei neišgalėsite susimokėti už taksi ar pasikviesti pagalbon jus galintį parvežti draugą. Žinoma, už tai, kad jūsų automobilis taršus, privalėsite susimokėti ir nemenką baudą.

Aplinkosaugininkams nuo sausio įgijus teisę stabdyti automobilius ir tikrinti jų išmetamų teršalų kiekį, patikrinimai dėl šaltų orų dar neprasidėjo. „Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas dar ruošiasi: perkama tam speciali įranga, derinama patikrinimų tvarka. Taip pat svarbu, kad būtų šiltesni orai, kad tinkamai ir tiksliai veiktų įranga“, – BNS šią savaitę sakė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Renata Surovec.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad bendrovė „Minijos telkinys“ iš viso šiemet neteisėtai surinko ir sunaikino daugiau nei 577 tonas statybinių atliekų. Kaip antradienį pranešė departamentas, bendrovė 2023 metais į aplinkosaugininkų akiratį pakliuvo du kartus.

Klaipėdą užpuolė bebrai. Gyvūnėliai įsikūrė miesto parke ir vieną po kito verčia dešimtmečius ten stovinčius medžius. Valdininkai įvairiais būdais bandė su jais kovoti, tačiau niekas nepadeda. Galų gale savivaldybės darbuotojai kreipėsi į aplinkosaugininkus, o šie prašo medžiotojų pagalbos – leido bebrus medžioti mieste. Klaipėdietė Ina su siaubu rodė, ką bebrai padarė jos mylimo Malūno parko medžiams. „Aišku gaila. Tokie medžiai. Jūs įsivaizduokit, kiek tiems medžiams metų.

Išėjusių artimųjų ir žvakių ant jų kapų uždegimo tradicijos neatsiejamos nuo Vėlinių minėjimo, tačiau retas pagalvoja, kad po visko kapinėse lieka milžiniški įvairių atliekų kiekiai. Aplinkosaugininkai primena, kaip saugant aplinką galima pagerbti artimuosius. Aplinką tausojantys Vėlinių atributai: Nedekoruokime plastikinėmis gėlėmis, krepšeliais, vainikais: vėliau šias puošmenas bus sunku išrūšiuoti. Kai kurios plastiko atliekos yra sunkiai perdirbamos, net jei yra išrūšiuotos.

Aplinkosaugininkai per tris mėnesius dronu patikrino 140 laivų išmetamąsias dujas, penkiais atvejais nustatyti leistinos normos viršijimai. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, projekto metu taip pat buvo stebima Klaipėdos uosto akvatorija, žvejyba pakrantėse.

Nors vasara jau pasibaigė, tačiau lauko darbai dar nėra pasibaigę. Pjaunama žolė, genėjamos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie bioskaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų.

Teismas atmetė bendrovės „Rytkirta“ skundą ir paliko Aplinkos apsaugos departamento (AAD) skirtą baudą už padarytą aplinkosauginį pažeidimą – savavališką medžių kirtimą Gražutės regioniniame parke. Jau anksčiau bendrovei priteistas beveik 64 tūkst. eurų žalos aplinkai atlyginimas, rašoma AAD pranešime spaudai.

Iš Kretingos rajone, Kurmaičių kaime esančio privataus žemės sklypo išvežta ir atliekų tvarkytojams perduota 76 tonos mišrių atliekų. Kaip antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, teritoriją geranoriškai sutvarkė Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų įpareigotas sklypo savininkas.

Iš bendrovės „Vilnius Town Group“ už užteršto grunto išvertimą privačiame sklype aplinkosaugininkai paėmė transporto priemonę – savivartį. Kaip antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, praėjusį penktadienį Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad „Vilnius Town Group“ iš veiklos vietos Arimų gatvėje 20, Vilniuje, išvežė gruntą, užterštą statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis.

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant.

Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai per vieną dieną nustatė du brakonieriavimo atvejus Vilkaviškio rajone. Nustatytas asmuo upelyje pastatęs draudžiamus medžioklės įrankius – galūninius spąstus. Taip pat išaiškintas asmuo, neteisėtai sumedžiojęs ir išdorojęs suaugusį stirnos patiną.

Aplinkosaugininkams priekaištaujant, kad dabartinė valstybinių miškų kirtimo norma nustatyta su jais nederinus, remiantis pasenusia, Vyriausybės programai ir Europos strategijai prieštaraujančia metodika, valdžia artimiausiu metu jos keisti nežada, nors ateityje tokios galimybės neatmeta. Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų  valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,7 mln.

 Įsigaliojant draudimui žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai skelbia apie penktadienį prasidedančią akciją „Saugom lašišą“. Kaip ketvirtadienį skelbė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 15 dienos visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį. Paimti sugautą lašišą arba šlakį bus galima tik po šių žuvų neršto – nuo sausio mėnesio iki balandžio 30 dienos.

Aplinkosaugininkai vertins šeštadienio rytą Vilniuje atliekų perdirbimo įmonės „Ecoservice“ teritorijoje kilusio gaisro padarytą žalą, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Kaip pranešė departamentas, sužinojus apie gaisrą į įvykio vietą išsiųsti aplinkos apsaugos pareigūnai, iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kad būtų paimti oro užterštumo mėginiai. Taip pat skubiai imtasi veiksmų uždarant paviršinių nuotekų sistemos sklendes.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus bandęs papirkti kaunietis nubaustas 7 tūkst. eurų bauda, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra. Anot tarnybos, Kauno miesto apylinkės teismas, kaltinamajam E. R. pripažinus savo kaltę, 10,5 tūkst. eurų bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinę 7 tūkst. eurų dydžio baudą kaltinamasis privalės sumokėti per metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Aplinkosaugininkai Klaipėdoje ieškodami nemalonių kvapų šaltinio aptiko nelegaliai leidžiamas buitines nuotekas į Smeltalės upelį, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Nuotekos leistos iš Vaidaugų gatvėje esančio daugiabučio. Pasak aplinkosaugininkų, minėto daugiabučio namo buitinių ir lietaus nuotekų išvadai buvo sukeisti ir nevalytos buitinės nuotekos per paviršinių nuotekų tinklus buvo išleidžiamos į Smeltalės upelį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus. Tyrimas pradėtas gavus departamento pranešimą. Kaip antradienį pranešė STT, ikiteisminio tyrimo duomenimis, asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės dėl administracinių nusižengimų padarius žalą aplinkai, bandė tartis dėl kyšio.

Nors daugeliui jau tapo savaime suprantama, kad statybinėms atliekoms miške, pievose ar paupiuose ne vieta, prasidėję pavasariniai darbai išjudina teršėjus. Tvarkydami senas sodybas ar net jas griaudami, rekonstruodami savo būstą žmonės, užuot pristatę šiukšles į tam skirtus atliekų surinkimo centrus, atliekų paprasčiausiai atsikrato gamtoje.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, pastebėję miške Kalvelių kaime suverstas atliekas, iškart nustatė pažeidėją, rašoma departamento pranešime spaudai. Asmenį, 3 kub. m atliekų atsikračiusį Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Kalvelių kaimo miško teritorijoje, aplinkosaugininkai išsiaiškino pagal rastus įkalčius.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių, rašoma departamento pranešime.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Aplinkosaugininkai ir Kauno miesto savivaldybė toliau nesutaria, kas turėtų imtis lyderystės dėl istorinės taršos iš teritorijų palei Nemuno upę mieste: ministerijai užsimenant, jog dėl abejingumo kreipsis į prokurorus, savivaldybė tvirtina laukianti tyrimų rezultatų. Tokiomis pozicijomis apsikeista trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete svarstant, kaip spręsti Piliakalnio gatvėje, trečiuoju numeriu pažymėtame sklype, susidarančią upelio taršą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie Klaipėdos rajone Ežaičių kaime privačiame žemės sklype rastas išmestas žaliąsias atliekas, greitai rado pažeidėją.

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės, rašoma pranešime.  Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse.

Trečiadienį Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai išgelbėjo į šulinį įkritusį bebrą. Kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamentas, aplinkosaugininkams pranešta, kad Marijampolėje jau antrą dieną yra į šulinį įkritęs bebras. Nuvykę aplinkosaugininkai gyvūną rado gyvą ir sveiką. Bebras iš šulinio buvo ištrauktas graibštu ir sėkmingai paleistas artimiausiame vandens telkinyje.

Klaipėdos ir Šiaulių aplinkosaugininkai Plungės rajone patikros ūkinėse patalpose metu aptiko tris neteisėtai žeberklu nudurtas lašišas. Pasak ketvirtadienį išplatinto Aplinkos apsaugos departamento pranešimo, pažeidėjas už žalą žuvų ištekliams turės sumokėti 8,8 tūkst. eurų. Aplinkosaugininkai, tikrindami gautą informaciją, be lašišų ūkinėse patalpose rado ir statomąjį tinklą, didesnio nei leistina dydžio bučių, žeberklą bei tris kilpas laukiniams gyvūnams gaudyti.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) įspėja gyventojus, kad genėti ar šalinti želdinius galima ne visada ir tam yra būtinas atskiras leidimas. Tad jeigu savo sklype nupjausite, pavyzdžiui, medį, vėliau už tai galite sulaukti ir baudos iki 300 eurų. AAD atstovai primena, kad galiojančios tam tikroms išimtys, draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos.

Aplinkosaugininkai trečiadienį Vilniuje ir Švenčionių rajone užfiksavo 18, kaip įtariama, užterštų teritorijų, dėl jų bus tęsiami tyrimai. Kaip rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime, aplinkosaugininkai fotografavo užterštas atliekomis vietoves ir nustatė koordinates.  Teritorijas sraigtasparniu išžvalgė Vilniaus aplinkosaugininkai kartu su Lietuvos kariuomenės karinėmis oro pajėgomis.

Aplinkosaugininkai primena: nors po kovo 20 d. nebegalioja bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, būtina laikytis išimčių. Taigi nepamirškite, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios ar apsnigtos žemės.  „Srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai, vis dėlto tai nėra tik nekalta trąša.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl Ukmergės rajone, Želvos seniūnijoje, Siesarčio upėje aptikto didelio kiekio elninių gyvūnų gaišenų likučių, rašoma parlamentaro pranešime spaudai. Pasak L. Jonausko, viena iš versijų, kaip gyvūnų gaišenos atsidūrė upėje, brakonierių bandymas atsikratyti įkalčiais.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad žemės sklype tarp miškų, Perlojos kaime Varėnos rajone, traktoriumi į duobes buvo sustumtos nepavojingosios ir pavojingosios atliekos. Kad atliekos gali būti šalinamos neteisėtai, pareigūnai sužinojo gavę pranešimą. Vėlų kovo 27-osios vakarą nuvykus į nurodytą vietą, informacija pasitvirtino: žemės ūkio paskirties žemės sklype į duobes traktoriumi sustumta įvairių nepavojingųjų atliekų.

Vilniaus rajone, Dūkštų miške aplinkosaugininkams surengus pasalą pas neteisėtai medžiojusį vyrą aptikti graižtviniai ginklai, o garaže – žvėrių apdorojimo aikštelė. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, sostinės aplinkosaugininkai, turėdami informacijos, kad Dūkštų miške Vilniaus rajone yra nelegalus medžioklinis bokštelis su jaukinimo vieta, pirmadienio vakarą, pralaukę apie penkias valandas, sustabdė išjungtais žibintais važiuojantį automobilį.