Galų gale savivaldybės darbuotojai kreipėsi į aplinkosaugininkus, o šie prašo medžiotojų pagalbos – leido bebrus medžioti mieste.
Klaipėdietė Ina su siaubu rodė, ką bebrai padarė jos mylimo Malūno parko medžiams.
„Aišku gaila. Tokie medžiai. Jūs įsivaizduokit, kiek tiems medžiams metų. Po šimtą ir daugiau. Gaila, gaila“, – kalbėjo moteris.
Apgraužė medžius
Moteris dažnai į Malūno parką ateina pasivaikščioti su savo šuniuku Fredžiu ir tvirtino, kad kasdien vaizdas vis kraupesnis.
„Apgriaužia, viskas krenta. Yra tinkleliai kitoj pusėj, bet jie niekuo nepadeda. Jie užsilipa per tuos tinklelius į viršų“, – problemą įvardijo Ina.
Uostamiesčio valdininkai visaip bandė su bebrais kovoti. Pavyzdžiui, tepė medžius specialiu repelentu.
„Kad jam būtų neskanu graužti, bet matome, kad, kai bebras alkanas, jam niekas nesutrukdo“, – tvirtino aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.
Anot medžiotojų, ir gerai, kad bebrai repelentų neišsigando.
„Tokiu atveju mes bebrus pasmerkiame mirčiai iš bado. Jie turi kažkuo maitintis. Taip, kad tokiose vietose, kaip miesto parkai, jų turi nebūti“, – teigė medžiotojas Valdemaras Zakaras.
Tiesa, kažkas mėgino bebrais atsikratyti žiauriu būdu – į griaužimo vietą įkalė vinį. Tad uostamiesčio valdininkai kreipėsi į aplinkosaugininkus, kad šie leistų bebrus sumedžioti. Kadangi parkas yra kone Klaipėdos centre, gauti tokį leidimą nėra paprasta.
„Kadangi tai yra nemedžiojami plotai. Tai yra tokia vieta, kurioje lankosi žmonės, vedžiojami yra augintiniai. Vis dėlto, tai yra pavojinga vieta, tačiau medžiotojai profesionalai turi savo metodų kaip tuos bebrus sumedžioti ir sureguliuoti jų populiaciją“, – aiškino gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.
Medžios bebrus
Atsižvelgę į tai, aplinkosaugininkai leidimą bebrus medžioti davė ir net nenustatė ribų. Tai reiškia, kad medžiotojai galės išgaudyti visus šiuos gyvūnus. O už vieną bebrą gaus 370 eurų.
„Pirmas leidimas yra būtent Malūno parko tvenkinyje, nes labai gražūs gluosniai yra apgraužiami tiek, kad juos reikia pašalinti, o po to bandysime reguliuoti populiaciją ir Danės upės pakrantėse“, – sakė R. Jievaitienė.
Tiesa, šaudyti medžiotojai bebrų negalės. Tik gaudyti juos spąstais, kurie akimirksniu gyvūną nužudo ir neleidžia jam kankintis. Tiesa, bebras – sumanus ir atsargus gyvūnas, tad medžiotojai juos bandys pergudrauti.
„Galima prisivilioti maistu – obuoliais, runkeliais ir netgi tam tikrų medžių šakelėmis“, – atskleidė medžiotojas. V. Zakaras.
Būtent šakelės ir yra bebrų delikatesas. Pasirodo, ne vien norėdami nusidilinti nuolat augančius dantis šie žvėreliai griaužia medžius.
„Jis jį nori nugriaužti ir nuversti. Tada jis eina prie žievės, kur yra šakutės ir visa kita. O visą tą kamieną, jei jis storas yra, jis palieka. Jis eina tik prie viršūnių, prie plonesnių šakų, kurios yra sultingesnės, skanesnės“, – tikino gamtininkas Gediminas Gražulevičius.
Todėl medžius bebrai ir griaužia rudenį. Vasaromis ir pavasariais jiems pakanka tiesiog žolės, kuria ir maitinasi. Tiesa, bebrų dantys nuo to ne mažiau pavojingi, todėl gamtininkai bei medžiotojai žmones ragina prie šių gyvūnų nesiartinti. Mat bebras lyg niekur nieko gali ir koją perkąsti.
Na, o Malūno parke augintinius vedžiojančius klaipėdiečius specialistai taip pat įspėja – nepaleiskite gyvūnų be pavadėlių, kad, kol vyks medžioklė, šie nepakliūtų į bebrams skirtus spąstus.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
