aplinkosaugininkai

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant.

Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai per vieną dieną nustatė du brakonieriavimo atvejus Vilkaviškio rajone. Nustatytas asmuo upelyje pastatęs draudžiamus medžioklės įrankius – galūninius spąstus. Taip pat išaiškintas asmuo, neteisėtai sumedžiojęs ir išdorojęs suaugusį stirnos patiną.

Aplinkosaugininkams priekaištaujant, kad dabartinė valstybinių miškų kirtimo norma nustatyta su jais nederinus, remiantis pasenusia, Vyriausybės programai ir Europos strategijai prieštaraujančia metodika, valdžia artimiausiu metu jos keisti nežada, nors ateityje tokios galimybės neatmeta. Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų  valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,7 mln.

 Įsigaliojant draudimui žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai skelbia apie penktadienį prasidedančią akciją „Saugom lašišą“. Kaip ketvirtadienį skelbė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 15 dienos visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį. Paimti sugautą lašišą arba šlakį bus galima tik po šių žuvų neršto – nuo sausio mėnesio iki balandžio 30 dienos.

Aplinkosaugininkai vertins šeštadienio rytą Vilniuje atliekų perdirbimo įmonės „Ecoservice“ teritorijoje kilusio gaisro padarytą žalą, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Kaip pranešė departamentas, sužinojus apie gaisrą į įvykio vietą išsiųsti aplinkos apsaugos pareigūnai, iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kad būtų paimti oro užterštumo mėginiai. Taip pat skubiai imtasi veiksmų uždarant paviršinių nuotekų sistemos sklendes.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus bandęs papirkti kaunietis nubaustas 7 tūkst. eurų bauda, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra. Anot tarnybos, Kauno miesto apylinkės teismas, kaltinamajam E. R. pripažinus savo kaltę, 10,5 tūkst. eurų bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinę 7 tūkst. eurų dydžio baudą kaltinamasis privalės sumokėti per metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Aplinkosaugininkai Klaipėdoje ieškodami nemalonių kvapų šaltinio aptiko nelegaliai leidžiamas buitines nuotekas į Smeltalės upelį, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Nuotekos leistos iš Vaidaugų gatvėje esančio daugiabučio. Pasak aplinkosaugininkų, minėto daugiabučio namo buitinių ir lietaus nuotekų išvadai buvo sukeisti ir nevalytos buitinės nuotekos per paviršinių nuotekų tinklus buvo išleidžiamos į Smeltalės upelį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus. Tyrimas pradėtas gavus departamento pranešimą. Kaip antradienį pranešė STT, ikiteisminio tyrimo duomenimis, asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės dėl administracinių nusižengimų padarius žalą aplinkai, bandė tartis dėl kyšio.

Nors daugeliui jau tapo savaime suprantama, kad statybinėms atliekoms miške, pievose ar paupiuose ne vieta, prasidėję pavasariniai darbai išjudina teršėjus. Tvarkydami senas sodybas ar net jas griaudami, rekonstruodami savo būstą žmonės, užuot pristatę šiukšles į tam skirtus atliekų surinkimo centrus, atliekų paprasčiausiai atsikrato gamtoje.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, pastebėję miške Kalvelių kaime suverstas atliekas, iškart nustatė pažeidėją, rašoma departamento pranešime spaudai. Asmenį, 3 kub. m atliekų atsikračiusį Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Kalvelių kaimo miško teritorijoje, aplinkosaugininkai išsiaiškino pagal rastus įkalčius.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių, rašoma departamento pranešime.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Aplinkosaugininkai ir Kauno miesto savivaldybė toliau nesutaria, kas turėtų imtis lyderystės dėl istorinės taršos iš teritorijų palei Nemuno upę mieste: ministerijai užsimenant, jog dėl abejingumo kreipsis į prokurorus, savivaldybė tvirtina laukianti tyrimų rezultatų. Tokiomis pozicijomis apsikeista trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete svarstant, kaip spręsti Piliakalnio gatvėje, trečiuoju numeriu pažymėtame sklype, susidarančią upelio taršą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie Klaipėdos rajone Ežaičių kaime privačiame žemės sklype rastas išmestas žaliąsias atliekas, greitai rado pažeidėją.

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės, rašoma pranešime.  Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse.

Trečiadienį Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai išgelbėjo į šulinį įkritusį bebrą. Kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamentas, aplinkosaugininkams pranešta, kad Marijampolėje jau antrą dieną yra į šulinį įkritęs bebras. Nuvykę aplinkosaugininkai gyvūną rado gyvą ir sveiką. Bebras iš šulinio buvo ištrauktas graibštu ir sėkmingai paleistas artimiausiame vandens telkinyje.

Klaipėdos ir Šiaulių aplinkosaugininkai Plungės rajone patikros ūkinėse patalpose metu aptiko tris neteisėtai žeberklu nudurtas lašišas. Pasak ketvirtadienį išplatinto Aplinkos apsaugos departamento pranešimo, pažeidėjas už žalą žuvų ištekliams turės sumokėti 8,8 tūkst. eurų. Aplinkosaugininkai, tikrindami gautą informaciją, be lašišų ūkinėse patalpose rado ir statomąjį tinklą, didesnio nei leistina dydžio bučių, žeberklą bei tris kilpas laukiniams gyvūnams gaudyti.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) įspėja gyventojus, kad genėti ar šalinti želdinius galima ne visada ir tam yra būtinas atskiras leidimas. Tad jeigu savo sklype nupjausite, pavyzdžiui, medį, vėliau už tai galite sulaukti ir baudos iki 300 eurų. AAD atstovai primena, kad galiojančios tam tikroms išimtys, draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos.

Aplinkosaugininkai trečiadienį Vilniuje ir Švenčionių rajone užfiksavo 18, kaip įtariama, užterštų teritorijų, dėl jų bus tęsiami tyrimai. Kaip rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime, aplinkosaugininkai fotografavo užterštas atliekomis vietoves ir nustatė koordinates.  Teritorijas sraigtasparniu išžvalgė Vilniaus aplinkosaugininkai kartu su Lietuvos kariuomenės karinėmis oro pajėgomis.

Aplinkosaugininkai primena: nors po kovo 20 d. nebegalioja bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, būtina laikytis išimčių. Taigi nepamirškite, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios ar apsnigtos žemės.  „Srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai, vis dėlto tai nėra tik nekalta trąša.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl Ukmergės rajone, Želvos seniūnijoje, Siesarčio upėje aptikto didelio kiekio elninių gyvūnų gaišenų likučių, rašoma parlamentaro pranešime spaudai. Pasak L. Jonausko, viena iš versijų, kaip gyvūnų gaišenos atsidūrė upėje, brakonierių bandymas atsikratyti įkalčiais.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad žemės sklype tarp miškų, Perlojos kaime Varėnos rajone, traktoriumi į duobes buvo sustumtos nepavojingosios ir pavojingosios atliekos. Kad atliekos gali būti šalinamos neteisėtai, pareigūnai sužinojo gavę pranešimą. Vėlų kovo 27-osios vakarą nuvykus į nurodytą vietą, informacija pasitvirtino: žemės ūkio paskirties žemės sklype į duobes traktoriumi sustumta įvairių nepavojingųjų atliekų.

Vilniaus rajone, Dūkštų miške aplinkosaugininkams surengus pasalą pas neteisėtai medžiojusį vyrą aptikti graižtviniai ginklai, o garaže – žvėrių apdorojimo aikštelė. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, sostinės aplinkosaugininkai, turėdami informacijos, kad Dūkštų miške Vilniaus rajone yra nelegalus medžioklinis bokštelis su jaukinimo vieta, pirmadienio vakarą, pralaukę apie penkias valandas, sustabdė išjungtais žibintais važiuojantį automobilį.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl sostinėje, Sandėlių gatvėje nelegaliai tvarkiusios įmonės veiklos.  Dėl neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos ir aplinkos teršimo atliekomis ketvirtadienį aplinkosaugininkai pranešė kartu su kriminalistais, Darbo bei Mokesčių inspekcijų atstovais Vilniuje, Sandėlių gatvėje atlikę bendrą operaciją ir toliau tiriantys informaciją.

Reaguojant į žiniasklaidos atskleistą nelegalų atliekų verslą, pavasario sesijoje Seimo bus prašoma suteikti daugiau įgaliojimų aplinkosaugos inspektoriams, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  Pasak ministro, pareigūnams turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų stabdant automobilius bei patenkant į patalpas.

Alytaus aplinkosaugininkai per reidą Varėnos rajone nustatė asmenį, paspendusį draudžiamus galūninius spąstus, vėliau paaiškėjo, kad jis selektyviaisiais spąstais neteisėtai sumedžiojo penkis bebrus bei mangutą, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Tirdami aplinkybes Alytaus aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad asmuo – ilgametis medžiotojas, bet bebrus ir mangutą sumedžiojo neturėdamas teisės medžioti tame medžioklės plotų vienete.

Iš Raubonių parko laukiniai gyvūnai buvo paimti teisėtai, pagrįsti buvo ir šiai įstaigai duoti aplinkosaugininkų nurodymai, nusprendė teismas. Kaip penktadienį skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad departamento Raubonių parkui įteikti privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti. Apeliacinis parko atstovų skundas buvo atmestas neskundžiamu sprendimu. Raubonių parkas skundė tris Aplinkos apsaugos departamento privalomuosius nurodymus.

Neteisėtai briedžio patelę Plungės rajone sumedžiojusiam asmeniui teks atlyginti 10 tūkstančių eurų padarytą žalą gamtai, sumokėti baudą, taip pat iš medžiotojo bus konfiskuotas ginklas, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Šiaulių gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai per Plungės rajono medžiotojų būrelio patikrinimą nustatė, kad per medžioklę su varovais buvo neteisėtai sumedžiota vaikinga briedžio patelė.

Kaune sekmadienį į Nemuną išsiliejus naftos produktams tarša iš aplinkosaugininkams gerai žinomos užterštos teritorijos sustabdyta, vasarį čia turėtų būti pradėti įgyvendinti taršos suvaldymo darbai pastatant požeminę sienutę. Sekmadienį aplinkosaugininkai buvo gavę pranešimą, kad ties Juozapavičiaus prospektu į Nemuną patenka naftos produktai. Pirmadienį nustatyta, kad tarša naftos produktais sustabdyta.

Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl statybų metu Palangoje, ties Kunigiškių paplūdimiu, suniokoto kopagūbrio paviršiaus, antradienį informavo Aplinkos apsaugos departamentas.  Pirmadienį pareigūnai apsilankė privačiame sklype ir nustatė, kad remontuojant pastatą pajūryje galėjo būti sulyginta kopos paviršinė dalis, pakeičiant reljefą su buvusia natūralia žoline augmenija ir nustumiant apie dešimt metrų ilgio ir keturių su puse metro pločio juostą.

Savaitgalį, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai gavę informacijos, išaiškino asmenį, socialiniuose tinkluose prekiavusį žvejybiniais tinklais. Pažeidėjui gresia bauda iki 1200 eurų ir 8 tinklų konfiskacija, rašoma pranešime spaudai. Nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraščio“ atstovai, kreipėsi į aplinkosaugininkus ir informavo, kad asmuo, socialiniuose tinkluose paviešino skelbimą apie parduodamus žvejybinius tinklus.

Teismas aiškinasi, ar Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pagrįstai skyrė 4,4 tūkst. eurų baudą kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“ už incidentą, kurio metu iš įmonės į Kuršių marias pateko nevalytos nuotekos. Klaipėdos apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje departamentas reikalauja iš bendrovės atlyginti  žalą, tačiau „Grigeo Klaipėda“ jos nepripažįsta.

Aplinkosaugininkams įkliuvo asmenys, draudžiamais žvejybos įrankiais sugavę daugiau nei 150 upinių nėgių, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Vienas iš atvejų fiksuotas pirmadienio naktį, kuomet pareigūnai bendradarbiaudami su nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ nariais nustatė du asmenis, neteisėtai gaudžiusius žuvis nėginėmis gaudyklėmis Karaliaus Vilhelmo kanale. Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad draudžiamais įrankiais buvo sugautos 44 upinės nėgės.

„Didžiausios metų šventės dažnai sutinkamos fejerverkais, netgi truputį rungtyniaujant, kurio ryškesnis, griausmingesnis, aukščiau pakyla. Pažiūrėti gal ir gražu, bet jų poveikis tiek žmonėms, tiek aplinkai visiškai kitoks“, – sako Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Alytaus valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas.

Pirmadienį per akcijos „Lašiša“ reidą Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrino įtariamą sodybą Švenčionių rajone ir jos pastatuose rado 36 neleistinus įrankius. Kartu su aplinkosaugininkais reide dalyvavo ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. „Labai vertiname neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pagalbą, nes jie ne tik kartu dalyvauja reiduose, bet ir suteikia mums daug vertingos informacijos.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pasirašė trišalę sutartį su bendrovėmis „LTG Infra“ ir „VentEko Lietuva“ dėl taršos naftos produktais į Nemuno upę Kaune stabdymo priemonių. Kaip ketvirtadienį informavo departamentas, dėl praeityje Kaune veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos naftos produktais buvo užterštos aplinkinės teritorijos A. Juozapavičiaus prospekte ir Nemuno krantinėje.

Aplinkosaugininkai trečiadienį ruošiasi konfiskuoti devynis laukinius gyvūnus. Tarp jų – dvi meškos, keturios lūšys, viena beždžionė, apuokas ir miškinė kiaunė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, bendradarbiaujant su Lietuvos zoologijos sodu ir Gyvūnų globėjų asociacija, „Raubonių parke“ laikomus gyvūnus konfiskuos įsiteisėjus nutarimams administracinio nusižengimo bylose.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akcijos „Lašiša“ reidą Švenčionių rajone Meros upėje nustatė asmenį, nudūrusį lašišą žeberklu. Taip pat asmens sodyboje rastas neteisėtai laikomas tinklas.   „Prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui vykdome aktyvią kontrolę prie lašišinių upių. Skiriame ypatingą dėmesį teritorijoms, kuriose pažeidimai labiausiai tikėtini.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami reidą Nedzingio ežere Varėnos rajone sulaikė asmenį, žuvį gaudžiusį keturiais statomaisiais tinklais. Asmuo jais buvo sugavęs žuvų. Aplinkosaugininkai pastebėję įtartiną asmenį, surengė pasalą. Neilgai trukus pažeidėjas valtimi nuplaukęs pastatė tinklus ir buvo skubiai sulaikytas. Tačiau į tinklus spėjo įsipainioti žuvų: starkis, lynas ir du karosai.

Skuodo rajone vyras aplinkosaugininkams siūlė 1 tūkst. eurų kyšį. Kaip pranešė Policijos departamentas, 41 metų vyras kyšį siūlė būdamas neblaivus sekmadienį, 17 val. 25 min., Užluobės kaime, tarnybiniame aplinkosaugininkų automobilyje. Pažeidėjas siekė išvengti administracinės atsakomybės už žvejybos taisyklių pažeidimą – draudžiamu įrankiu upėje badė žuvis. Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos dviem specialistams jis siūlė kiekvienam po 500 eurų kyšį.

Miestams planuojant šildymo sezono pradžią, o ekspertams įspėjant dėl rekordinių kainų, pavojaus varpais skambina ir aplinkosaugos specialistai – baiminamasi, kad kasmet neteisėtai deginamos automobilių alyvos, kuri užteršia aplinką, kiekiai gali dar labiau išaugti ir pataria, kaip prisidėti prie šios problemos sprendimo.

Policija ir aplinkosaugininkai trečiadienį rengia akciją, kuria skatins vairuotojus persėsti į viešąjį transportą. Trečiadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – Policijos departamento pareigūnai ir aplinkosaugininkai stabdys automobilius, kuriuose važiuoja pavieniai vairuotojai, ir dovanos viešojo transporto bilietus kviesdami keliauti aplinkai draugiškais būdais.

Sustabdę medžiotojų automobilį Panevėžio rajone aplinkosaugininkai rado neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną. Pažeidėjams teks kaip reikiant paploninti pinigines – vien žala gamtai siekia beveik 7000 eurų. Gamtos sergėtojai įspėja – prasidėjus tauriųjų elnių ir briedžių rujai, pareigūnai stiprina medžioklės kontrolę. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai per reidą Panevėžio rajone prie Gustonių girios medžiotojų prašo atidaryti automobilio bagažinę.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tirdami gautą pranešimą dėl galimos taršos Birštono rajone, buvusiame žvyro karjere rado naminės degtinės daryklą, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.

Vilniuje ir Kaune aplinkosaugininkai savaitgalį patikrino pusantro šimto žvejų, iš jų nubaudė penkis, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Reidus pareigūnai vykdė, tikrindami, ar žvejai laikosi principo „pagavai – paleisk“ Vilniaus ir Kauno regionų lašišinėse upėse. Patikrinus 153 žvejus nustatyti trys asmenys, vykdę žvejybą draudžiamose vietose, vienas iš jų buvo pagavęs du šapalus ir 0,38 kilogramo kuojų. Vyrui teks atlyginti žalą žuvų ištekliams – 405,7 euro.

Nuo ketvirtadienio aplinkosaugininkai pradeda tikrinti transporto priemonių taršumą. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, pareigūnai atliks anglies monoksido kiekio matavimus automobiliuose su benzininiais ar dyzeliniais varikliais, įmonių ir fizinių asmenų veiklos vietose.

Marijampolės aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą ir aiškinasi, kas po laukus automobiliu pavaikė stumbrą. Nors stumbras išsigando lygiai tiek pat, kiek išsigąsta kasdien priartėjęs prie kelio su važiuojančiais automobiliais. Tarp interneto komentatorių kilo masinė pykčio banga, žmonės lieja neapykantą ir reikalauja bausti vairuotoją tūkstantinėmis baudomis, atimti jam teises, konfiskuoti automobilį ar kitaip nulinčiuoti.

Nelegalų sąvartyną Pakruojo rajone padėjo išaiškinti TV3 žinių žiūrovas. Gavęs informaciją apie sename smėlio karjere pilamas šiukšles, į vietą nuvyko mūsų žurnalistas ir nusikaltimo vietoje pričiupo vienos žemės ūkio bendrovės vairuotoją, pilantį šiukšles. Nedelsiant iškviesti aplinkosaugininkai atvykę pripažino, kad nelegaliame sąvartyne gali būti ir pavojingų atliekų, seno šiferio su asbesto priemaišomis.

Akmenės rajone aplinkosaugininkai pričiupo brakonierių, nušovusį tauriojo elnio patelę ir jauniklį. Jis padarė tai draudžiamu medžioti metu, pats neturėdamas nei leidimo medžioti, nei turėti ginklą. Limituotus gyvūnus piktadarys nušovė savo tėvo šautuvu. Už nusikaltimą brakonieriui teks sumokėti 14 tūkst. eurų baudą. Be to, dėl neteisėto ginklo panaudojimo, jis užsitraukė ir baudžiamąją atsakomybę – aplinkosaugininkai filmuotą įvykio medžiagą jau perdavė tirti policijai.