aplinkosaugininkai

Klaipėdos aplinkosaugininkai pajūryje sulaikė būrelį miške apsigyvenusių brakonierių, kurie įtariami metalinėmis kilpomis gaudę laukinius gyvūnus, juos kepdavę ir valgydavę. Vieną gyvūną – stirniną, aplinkosaugininkai spėjo išgelbėti. Klaipėdos aplinkosaugininkai skuba pamiškės link. Bėgius remontuojantys darbininkai pranešė, kad krūmuose guli sužeistas gyvūnas. Ir, iš tiesų, į brakonierių paspęstą plieninę kilpą pakliuvęs stirninas.

Sučiupę neleistino dydžio karpius žvejojusį vyrą, pareigūnai tokių tolesnių įvykių nesitikėjo. Su galimu brakonieriumi buvęs vyras aplinkosaugininkus puolė įžeidinėti, o bandant jį sulaikyti, su visais rūbais šoko į upę ir išnėręs kitame krante toliau plūdo pareigūnus. Galų gale sučiuptas taip priešinosi, kad net teko panaudoti dujas. Karpiai i ir pasipriešinimas pareigūnams dviems vyrams gali atsieiti ir beveik po 1000 eurų. Aplinkosaugininkai filmuoja galimo brakonieriaus grobį.

  Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimos taršos Neryje Vilniuje, o tarnybos pastatė bonines užtvaras teršalams surinkti, paėmė vandens mėginius taršai nustatyti. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, pranešimą apie galimą taršą Neryje jis gavo ketvirtadienį. Pirminiais duomenimis, teršalai į upę galėjo patekti po vykusios smarkios liūties trečiadienį, kai gatves ir įvairius paviršius sostinėje buvo apsėmęs didelis kiekis vandens.

Kauno ir Klaipėdos aplinkosaugininkai apsimetę pirkėjais pričiupo draudžiamais įrankiais – žvejybiniais tinklais – prekiavusį jonaviškį. Vyras buvo įsukęs neblogą verslą – sulaikytas, kai atnešė eilinę siuntą į paštą, o jo namuose pareigūnai rado dar apie 100 paruoštų siųsti tinklų. Jam gresia apie 10 tūkstančių eurų bauda. Į paštą Jonavoje su siuntiniais atskubėjusį vyriškį pasitinka iš Kauno ir Klaipėdos čia sugužėję aplinkosaugininkai. „Kas dėžėse yra? – Tinklai. – Prekiaujat? – Prekiauju.

Atšilus orams daugelis vyksta ilsėtis į pajūrį, prie ežero ar upės. Dalis poilsiautojų vandens telkinių dairosi kuo arčiau namų. Tačiau vietoje poilsio jiems tenka susidurti su piktais privačių valdų savininkais, kurie varo gyventojus lauk arba prašo susimokėti, jei šie nori ilsėtis jų pakrantėje. Tuo metu atsakingų institucijų specialistai tikina, kad gyventojai gali ilsėtis ir privačiose pakrantėse, tik su sąlyga, kad tai darys šviesiu paros metu ir nešiukšlins.

Už mėginimą papirkti aplinkosaugininkus biržiečiui I. J. skirta beveik 5 tūkst. eurų bauda, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasak pranešimo, teismas patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir STT tirtoje byloje I. J. pripažino kaltu dėl bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojus. Teismas asmeniui skyrė beveik 5 tūkst. eurų baudą.

Artėjant Velykoms aplinkosaugininkai primena, jog šios šventės puošmena neturėtų tapti lietuvių pamėgti pataisai – tai saugomas augalas, už kurio skynimą gresia bauda. „Lietuvoje auga šešių rūšių pataisai, viena iš šių rūšių, patvankinis pataisiukas, įrašytas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Laukinius gyvūnus kilpomis gaudžiusiam Klaipėdos rajono gyventojui gresia beveik 2500 eurų bauda, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai praėjusią savaitę Klaipėdos rajone nustatė asmenį, laukinius gyvūnus gaudžiusį kilpomis ir dar vieną kilpą turėjusį savo sodyboje.  „Gavę informacijos iš medžiotojų, kad miške pastebėtos kilpos, suradome jas pagal laukinių gyvūnų pėdsakus.

Vilniaus aplinkosaugininkai bendrovei „Vilniaus vandenys“ penktadienį nurodė imtis priemonių, jog būtų sustabdyta tarša į Nerį. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, penktadienį po vidurdienio Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo skundas, kad iš „Vilniaus vandenų" nuotekų tinklų į Neries upę išleidžiamos nevalytos nuotekos.

Aplinkos ministerija penktadienį turėtų skelbti Danės upės taršos tyrimų rezultatus. Vandens taršos tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Tarša naftos produktais Danėje pastebėta prieš savaitę, dėl incidento paskelbta ekstremalioji situacija. Ji vis dar neatšaukta pastebint vis naujų taršos dėmių.  Pirmosiomis dienomis ugniagesiams teko išvalyti naftos produktais užterštų ledų sangrūdas. Atitirpintas vanduo išvežtas utilizuoti.  Danės upėje iki šiol vis dar pasirodo teršalų.

Aplinkosaugos aktyvistai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus reikalaudami nustoti remti taršų ūkininkavimą. Pasak aktyvistų, dėl ūkininkavimo pusė Lietuvos upių ir ežerų yra blogos būklės, vyksta dirvožemio erozija. Aplinkosaugininkai sako, kad jei politikai nepakeis žemės ūkio ir kaimo plėtros plano, Lietuvą ištiks žemės ūkio krizė. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad aplinkosauginių reikalavimų ir taip užtenka.

Trečiadienį po vidurdienio dėl Neryje pastebėtų teršalų ant kojų sukeltos specialiosios tarnybos. 13.30 val. paskambinę žmonės pranešė, kad ties Karaliaus Mindaugo tiltu mato srovės nešamas teršalų dėmes. Teršalų šaltinio ieškoti nuvažiavo aplinkosaugininkai ir ugniagesiai gelbėtojai. Numanomas teršalų šaltinį pareigūnai aptiko maždaug už kilometro prieš srovę – prie Žirmūnų tilto. Gali būti, kad teršalai į upę pateko per „Grindos“ prižiūrimą lietaus vandens nuotėkų vamzdį.

Šią savaitė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai sulaikė asmenį, pažeidusį medžioklės taisykles. O kiek vėliau, vakare, norėdami patikrinti įtartiną automobilį, sulaukė priešiškų vairuotojo ir keleivio veiksmų, praneša Aplinkos apsaugos departamentas. Aplinkosaugininkai pagal rinktą informaciją organizavo reidą Klaipėdos rajone ir nustatė asmenį, kuris nešėsi ginklą ne savo medžiotojų klubo plote, be medžioklės lapo.

Šiąnakt aplinkosaugininkams įkliuvo du brakonieriai. Tinklus Kauno mariose užmetę pažeidėjai tikėjosi papildyti savo kišenę, bet užsidirbo tūkstantines baudas. Aplinkosaugininkai brakonierius su visu grobiu parplukdo į krantą. Suskaičiavus paaiškėja, kad į tinklus išties pakliuvo gerokai daugiau žuvų . Beveik pušimtis žuvų – toks brakonierių laimikis nukloja Kauno marių pakrantę.

Nors jų medžioklės sezono pradžia netoli – jau gegužės 1-ąją, piktadariai jos nelaukia ir siaučia dabar, apsiginklavę net draudžiama įranga. Brakonieriams gresia tūkstantinės baudos, prietaisų ir net automobilio konfiskacija. Įspėjame, kai kurie vaizdai gali būti nemalonūs jautresniems žiūrovams. Pakaunėje vidurnaktį įtartiną automobilį sustabdę patrulių rinktinės pareigūnai viduje išvydo vyrus su užtaisytais ginklais, o bagažinėje negyvą raguotį.

Sulaukę net kelių pranešimų apie link Nemuno plūstančias smirdančias nuotekas, Kauno aplinkosaugininkai surengė patikrinimą ir nustatė galimą teršėją. Aiškėja, kad fekalijom smirdantis vanduo nežinia kiek laiko tekėjo iš vieno daugiabučio, kuris turi vietinius valymo įrenginius. Gyventojai sako periodiškai ištuštinantys šulinius, specialistai mano, kad per retai. Smirdantis upelis vingiuoja šlaitu link Nemuno Petrašiūnuose Nemajūnų gatvėje.

Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai baigė dar praėjusiais metais pradėtą tyrimą dėl neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio ir kaltinamajam buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala – 6099,21 Eur. Byla perduota Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, kurie paskirs pažeidėjui baudą.

Klaipėdos miesto gyventojams skundžiantis dėl taršos, galimai sklindančios iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) teritorijos, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija penktadienį pradėjo neplaninį įmonės sausakrūvio uosto patikrinimą.

Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtadienį pranešė atradęs galimą taršos šaltinį Kretingos rajone esančiuose Salantuose. Anot aplinkosaugininkų, į tvenkinį teršalai galėjo tekėti iš privačioje sodyboje užkastų talpų. „Pirminiais duomenimis, specialistai galimai rado taršos šaltinį – privačioje sodyboje užkastas talpas, iš kurių galimai teršalai teka į tvenkinį“, – rašoma pranešime.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.

Sodyboje Prienų rajone aplinkosaugininkai aptiko keliolikos neteisėtai sumedžiotų ūdrų kailius, užšaldytas kurapkas ir kitus, manoma, neteisėtai sumedžiotus gyvūnus.  Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, sodybos šeimininkui už neteisėtai sumedžiotus gyvūnui gali tekti atlyginti per 47 tūkst. eurų žalą gamtai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys valstietis Arvydas Nekrošius siūlo aiškintis aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo asmeninius ryšius su aplinkosaugininku, kuris per savo atostogas ministrui pranešė apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą. „Gal parlamentinei kontrolei patikrinti tuos duomenis.

Aplinkosaugininkams pateikus 48 mln. eurų ieškinį nevalytomis nuotekomis Kuršių marias teršusi kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“, ji teigia, kad žala aplinkai turi būti nustatyta specialiais moksliniais tyrimais. Įmonės teigimu, Aplinkos apsaugos departamentas žalą apskaičiavo pagal 2002 metais patvirtintą metodiką, tačiau turėjo remtis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 bei 2000 metų direktyvomis.

Sekmadienį Panevėžio aplinkosaugininkai išlaisvino sodyboje prie grandinės prirakintą stirniuką, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Pasak departamento, pareigūnai pranešimą apie tai, kad asmuo nešasi stirną iš miško, gavo patruliuodami netoliese esančiose vietovėse.  Atvykus į nurodytą sodybą jos savininkas neslėpė iš miško parsinešęs stirnos jauniklį. Gyvūną aplinkosaugininkai rado viename iš sodybos ūkinių pastatų, prirakintą grandine, sužalojimų jam nenustatyta.

Pajūrio aplinkosaugininkai į dvi priekabas vos sutalpino per šiuos metus konfiskuotą brakonierių įrangą. Juose atsidūrė kilometrai tinklų, šakės, žeberklai ir net valtys. Gamtosaugininkai pastebi, kad per abu šių metų karantino laikotarpius brakonieriai ypač suaktyvėjo. Kol dalis tautiečių izoliavosi namuose, niekdariai būriais traukė prie upių bei ežerų ir gaudė lašišas, ungurius, šlakius bei kitas neršiančias žuvis. „Specialiai galai užgaląsti, kad įsmeigus iš karto ištrauktum.

Aplinkosaugininkai šiuo metu atlieka tyrimą dėl galimų gamtosaugos pažeidimų prie Žalesos upės Vilniaus rajone. Aplinkos apsaugos departamento atstovė Urtė Šimonytė ketvirtadienį informavo BNS, kad tyrimas dėl sklype prie upės vykdomų darbų pradėtas gavus pranešimą iš gyventojo. „Pažeistos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikytinos būtent šiam žemės sklypui – pažeista pakrantės apsaugos juosta, sunaikinta saugotina pieva ir ganykla“, – teigė departamento atstovė.

Viena Tauragės rajono gyventoja net porą mėnesių augino iš miško atklydusius du šerniukus. Įrengė jiems guolį, maitino ir globojo. Tačiau apie tai pasklidus gandui, šerniukus iš moters paėmė aplinkosaugininkai bei medžiotojai ir gyvūnus nuvežę į tolimą mišką paleido. Specialistai aiškina, kad laukinių gyvūnų laikyti kaip naminių nevalia – jie prisiriša prie žmogaus ir laukinėje gamtoje jau nebeišgyvena.

Trečiadienį prasidedant Europos judumo savaitei aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą. Teršalų kiekis automobilių išmetamosiose dujose bus matuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionuose, vairuotojai bus informuojami apie alternatyvias aplinkai nekenksmingas transporto priemones, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Vienas pagrindinių aplinkos oro teršėjų yra transportas – jo neigiamas poveikis oro kokybei yra nuolatinis.

Aplinkos apsaugos departamentas antradienį pranešė vertinantis žalą gamtai, į Nemuną ties Druskininkais ištekėjus nevalytoms nuotekoms. Departamento teigimu, pranešimas apie tekančias nuotekas gautas pirmadienį, apie 18.30 val. Aplinkosaugininkai su bendrovės „Druskininkų vandenys“ specialistais sutvarkė trūkusį vamzdį ir tarša apie 21.30 val. buvo sustabdyta.  Po įvykio Aplinkos apsaugos agentūra paėmė Nemuno vandens mėginius.

Baltijos aplinkos forumas ir Lietuvos ornitologų draugija antradienį viešai kreipėsi į valdžios institucijas dėl liepos pradžioje Vyriausybės priimto nutarimo, kuriuo padidintos poledinės žūklės galimybės Žuvinto biosferos rezervate.

Portalui tv3.lt sunerimę skaitytojai pranešė apie sostinės centre į Nerį plūstančius teršalus – atsiųstoje medžiagoje matyti, kaip netoli „Green Hall“ pastato į upę teka drumzlini skysčiai. Nuvykus į įvykio vietą ėmė aiškėti taršos aplinkybės: žmonės sako, kad teršalus dar pastebėjo dar šeštadienį, kartkartėmis jų buvo tiek daug, kad nuo jų drumzlina pasidarydavo kone visa upė.

Visuomenininkai ir miškininkai su aplinkosaugininkais vis pešasi tarpusavyje ir niekaip nesutaria, ar Alytaus rajone esantis Punios šilas iškirstas teisėtai. Į ginčą buvo įveltas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Viena pusė tvirtina, kad valstybė padarė kone nusikaltimą, iškirsdama dalį pušų, o kita – kad viskas teisėta ir tik į gerą. Kiek ir ko iš tiesų iškirsta važiavo pažiūrėti mūsų žurnalistai.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pirmadienį susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu bei kolegomis iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime bei aptars savo įsakymą, kuriuo, be kitų dalykų, įteisinta medžioklė su lankais. „Tikėkina, po šių susitikimų bus peržvelgti sprendiniai jautriausiais gyvūnų gerovės klausimais“, – sekmadienį atsiųstame komentare teigia K. Mažeikos patarėjas Justas Jaskonis.

Atsižvelgę į Klaipėdos gyventojų skundus dėl taršos, aplinkosaugininkai antradienį pradėjo neplanuotai tikrinti „Achemos grupės“ valdomą didžiausią uostamiesčio krovos įmonę Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Anot jo, norima išsiaiškinti galimus pažeidimus, oro taršą kietosiomis dalelėmis, kaip laikomasi taršos leidimų sąlygų.

Valstybės kontrolei priekaištaujant, kad sovietinius daugiabučius Lietuva sugebės renovuoti tik po 100 metų, susizgribo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis žada valstybės paramą jau ne tik seniems daugiabučiams, bet ir individualiems namams bei komerciniams pastatams. Žadamos kompensacijos ir saulės elektrinėms. Tačiau ministras nesutinka didinti kompensuojamos išlaidų dalies, nors žmonės to prašo. Vilniuje renovuojamo namo gyventojai pasakoja, kokiomis nuotaikomis gyvena.

Sprendžiant aplinkosaugos problemas gali tekti kurti naują šią sritį kontroliuojančią sistemą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tas problemas spręsti reiks kompleksiškai, vien tik „galvų kapojimo“ – nors tai turbūt, deja, bus neišvengiama šito proceso dalis – nepakaks, reikės ir suburti visiškai kitą sistemą, ko gero, nuo pagrindų iš naujo – būtent kalbu apie Aplinkos apsaugos departamento veiklą“, – trečiadienio vakarą transliuotame LNK ir „Info TV“ interviu sakė prezidentas.

Aplinkosaugininkai vos spėja suktis gaudydami brakonierius. Jiems į pagalbą skuba ir visuomenininkai – neetatiniai gamtos inspektoriai. Siekiant pažaboti neteisėtą žvejybą, iš brakonierių konfiskuojama gausybė tinklų. Kartais pareigūnams gaudyti pažeidėjus tenka už kelių šimtų kilometrų, visai kitame Lietuvos krašte, mat vietiniai specialistai ne visada dirba atsakingai. Gyvosios gamtos inspektorių užfiksuotuose kadruose – pilnas kiemas įvairaus dydžio tinklų.

Klaipėdos rajone sekmadienį aplinkosaugininkai aptiko naudotų padangų krūvą, pradėtas tyrimas dėl aplinkos teršimo, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pranešime teigiama, kad gavus pranešimą apie tai, jog iš krovininės mašinos į gamtą pilamos atliekos, aplinkosaugininkai nuvyko į nurodytą vietą. Čia jie pastebėjo asmenis, verčiančius į gamtą didelį kiekį naudotų padangų.

Panevėžio apskrities policija penktadienį dėl nušautos stumbrės pradėjo ikiteisminį tyrimą, jo metu vertins aplinkosaugininkų veiksmus. „Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl tarnybos pareigų neatlikimo“, – BNS sakė Panevėžio apskrities policijos atstovas Tadas Martinaitis. Į teisėsaugą dėl Panevėžio aplinkosaugininkų darbo kreipėsi Aplinkos apsaugos departamentas.

Lietuvoje aiškėjant vis naujiems taršos incidentams, aplinkos ministras teigia, kad į pagalbą bent laikinai sieks pasitelkti ir policiją.    „Prašysime pagalbos iš policininkų, kad jie taip pat įsijungtų, kad tas bendradarbiavimas būtų dar labiau betarpiškas (...) Manau, kad iki liepos 1 dienos ta pagalba mums yra būtina. Aptarėme tą su premjeru, jis palaiko mano poziciją, todėl artimiausiu metu formalizuosime tą bendradarbiavimą“, – Žinių radijui sakė Kęstutis Mažeika.

Dar praeitą savaitę Lietuvą supurtė verslo skandalas. Išaiškėjo, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ nevalytas arba menkai valytas nuotekas vamzdžiais leido į Kuršių marias. Atsakomybė dėl įvykio krenta ne tik ant įmonės, tačiau ir ant aplinkosaugininkų pečių, kurie kaltinami aplaidumu ir situacijos nevaldymu. Apie kilusį skandalą TV3 studijoje kalba žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Aplinkosaugininkai ketvirtadienį Utenos rajono Dičiūnų kaime rado netinkamai laikomas pavojingas atliekas. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jie su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), policijos bei Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pareigūnais atliko neplaninį bendrovės „Ūrus ir Ko“ veiklavietės patikrinimą.

Po incidento „Achemoje“ ketvirtadienį atlikti papildomi tyrimai neparodė oro taršos Jonavoje ir Jonavos rajone, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šiandien gauti pirmieji tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos oras (tiek lauke, tiek patalpose) nėra užterštas azoto monoksidu, azoto dioksidu, formaldehidu, sieros dioksidu.

Praėjusią savaitę sulaikytas Kauno mariose nelegaliai žvejojęs vyras, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Skelbiama, kad statomuoju tinklu žvejojęs vyras sulaikytas ties Arlaviškėmis spalio 23 dieną, aplinkosaugininkų reido metu. „Šiuo nelegaliu būdu pažeidėjas sugavo 3 sterkus, 8 karpius, 17 karšių ir 2 kilogramus kuojų bei karosų“, – rašoma pranešime.

Policija sulaikė antradienį Šiaulių bulvare prie kertamo medžio prisirakinusią moterį, BNS informavo Šiaulių policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė. Ji sakė, kad šiame bulvare toliau vyksta medžių kirtimo darbai, o 34 metų moteris prisirakino prie vieno iš jų.  Anot policijos atstovės, ši moteris prieš kelias savaites jau buvo prisirakinusi prie medžio, o antradienį tai pakartojo.

Aplinkosaugininkai atliks neplaninį Alytuje užsidegusios padangų apdirbimo įmonės „Ekologistika“ patikrinimą, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentas vertins kilusio gaisro metu padarytą žalą aplinkai, o po užgesinimo atliks neplaninį bendrovės patikrinimą.  Pirminiais duomenimis, įmonės patalpose iki gaisro buvo laikoma beveik 1,9 tūkst. tonų naudotų padangų atliekų. Sudegus vienai tonai gumos yra taikomas beveik 2,7 tūkst. eurų žalos dydis.

Lietuvoje pamažu įsibėgėja karališkomis žuvimis vadinamų lašišų žvejybos sezonas, tai reiškia ir brakonierių gaudymo sezono pradžią aplinkosaugininkams. Nepaisant baudų, lašišų brakonieriavimas populiarėja. Aplinkosaugininkai jau sugalvojo naujų apynasrių žvejams. Tiesa, žvejybos taisyklių griežtinimas užkliūva eiliniams – plūdinės žūklės mėgėjams. Rudenėjant ir vėstant upių vandeniui, lašišos pradeda kilti mūsų upėmis ir upeliais bei ruošiasi nerštui.

Tai, kad neatsakingai valdomos hidroelektrinės ir užtvankos daro didelę žalą gamtai, dar kartą skaudžiai patvirtina šių metų liepos pabaigoje aplinkosaugininkų užfiksuotas įvykis Ventos upėje ties Leckavo kaimu. Dėl netoliese veikiančios Kuodžių hidroelektrinės, kuri buvo visiškai sustabdžiusi vandens pratekėjimą, upėje stipriai nukrito vandens lygis. Dėl to sumažėjo deguonies kiekis vandenyje ir ėmė masiškai gaišti žuvys.