Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Aplinkosaugininkai Plungėje patikrino tvenkinyje žvejojančius vyrus. Trijulė į sietelį vėžiams gaudyti prisikrovusi tik ką iš vandens ištrauktų karpių. Šie per maži, tokius sugavus buvo būtina paleisti.
Bendraudami su vienu iš vyrų, aplinkosaugininkai jį atpažino. Teko susidurti ne kartą.
Staiga vyras griebė sietelį ir bandė žuvis sumesti į vandenį. Aršus brakonierius toliau keikėsi ir sulaikomas spurdėjo, tarsi tie jo ištraukti karpiai. Tuo metu vyro brolis spėjo į vandenį išmesti dalį laimikio, tad ir jį aplinkosaugininkai surakino.
Kai vyrai nusiramino, antrankius aplinkosaugininkai nusegė. Atvykus policijai brakonieriai toliau įrodinėjo savo tiesas:
„Pasakė, kad negalima tokios žuvies imti. Tai paėmiau ir pradėjau mesti atgal vandenį, jei negalima. – Žodžiu, nevykdė teisėtų reikalavimų, norėjom suskaičiuoti žuvį, pradėjo pulti, pasipriešinimas. – Niekas tavęs nepuolė. – Iš tarnybinės kameros bus pasipriešinimas. Automatiškai piktybiniais veiksmais, žuvį pradėjo mesti atgal, tai panaudojom spec. priemones abiems.“
Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad vyrai padarė žalos gamtai už beveik 2000 eurų. Taip pat gaus baudą už pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir pasipriešinimą bei žvejybą – apie 800 eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
















































































































































































































Pirmiausia – tokie vietiniai, gyvenantys šalia, per vieną dieną gali sugauti ir 1000 kg žuvies, nors žvejybos taisyklės numato tik 5 kg limitą. Anksčiau ši riba buvo aiški – 5 kg per parą. Tai reiškė, kad jei pagavai 5 kg ir toliau žvejoji, darai pažeidimą. Dabar sąvoka „žvejyba“ pakeista – žvejybos laikas skaičiuojamas nuo atvykimo iki išvykimo. Todėl vietinis, turintis privilegiją žvejoti nemokamai, pagavęs žuvis ir nunešęs jas namo, formaliai jau „baigė žvejybą“. Po pusvalandžio jis gali vėl grįžti ir gaudyti tiek, kiek kimba – kad ir toną. Ir niekas jo nenubaus, nes pagal dabartines taisykles pažeidimo nėra. Tokius korumpuotus įstatymus sukūrė mūsų valdininkai.
Antra – Lietuvoje, kaip ir išsivysčiusiose šalyse, turi būti egzaminas norintiems žvejoti. Ten žmonės supažindinami su žuvų rūšimis, žvejybos būdais ir atsakingu požiūriu į gamtą.
Trečia – normalioje valstybėje privaloma būtų atimti teisę žvejoti už šiurkščius pažeidimus, taip kaip atimama teisė medžioti. Tokia nuostata numatyta ir LR Baudžiamajame kodekse, tačiau realybėje nė karto nepritaikyta. Kodėl?
Ir dar – mūsų valstybės institucijos nesuvokia, kad tiek medžioklė, tiek žvejyba yra ne prigimtinė teisė, o privilegija. Privilegija, kurios negina Konstitucija. Konstitucija gina privačią nuosavybę.