Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teigia, kad pastaruoju metu kai kurios geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų kainos augo nuo 60 iki 300 proc., o tai dalį įmonių paskatino rinktis kelių transportą.
LPK vertinimu, Lietuvoje geležinkelių potencialas šiuo metu išnaudojamas per mažai – infrastruktūros naudojimo intensyvumas siekia maždaug trečdalį Europos vidurkio. Tuo metu LTG skaičiuoja, kad dabartinė infrastruktūra leistų krovinių vežimo apimtis padidinti maždaug dvigubai – iki 50 mln. tonų per metus.
„Pervežimai geležinkeliais yra svari verslo bei pramonės, ypač stambiosios pramonės, logistikos dalis. Kol kas tikrai per mažai išnaudojame geležinkelių potencialą, net ir tą, kurį turime“, – Eltai teigė LPK.
Įkainiai daro įtaką ne tik šalies pramonės, bet ir Klaipėdos uosto konkurencingumui
Konfederacijos teigimu, aukšti geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų įkainiai daro įtaką ne tik šalies pramonės, bet ir Klaipėdos uosto konkurencingumui.
„Pastaruoju metu geležinkelių infrastruktūra ir paslaugos kai kuriais atvejais brango net 60–300 proc. ir tai gerokai atbaidė pramonės bei verslo įmones rinktis geležinkelius“, – nurodė LPK.
Pasak konfederacijos, kai vežimas geležinkeliu tampa brangesnis ar mažiau patrauklus už kelių transportą, eksporto įmonės turi arba nukreipti krovinius kitur, arba prisiimti papildomas logistikos sąnaudas.
LPK duomenimis, 2025 m. tarptautinių vežimų geležinkeliais apimtys sumažėjo 19,3 proc., o intermodalinių (kai krovinys konteineryje keliauja naudojant dvi ar daugiau skirtingų transporto priemonių – ELTA) vežimų – 70,8 proc.
Tikisi ne konkretaus tarifo, o prognozuojamumo
Vis dėlto verslo atstovai pabrėžia, kad pasirašytas memorandumas savaime nereiškia geležinkelių tarifų mažinimo ar jų įšaldymo.
„Svarbu iš karto tiksliai įvardyti: šis memorandumas nėra susitarimas dėl konkrečių tarifų dydžių ar jų mažinimo – tokie sprendimai pagal įstatymą priklauso infrastruktūros valdytojo kompetencijai. Susitarėme dėl bendradarbiavimo principo: kad tarifų pokyčiai būtų nuoseklūs, prognozuojami ir iš anksto aptariami su verslu, o ne staigūs ir netikėti“, – aiškino LPK.
Konfederacija tikisi, kad memorandumo pagrindu bus rastos priemonės, leidžiančios įmonėms logistikos sąnaudas planuoti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.
Pirmąjį konkretų žingsnį – bendrą veiksmų planą su atsakingais vykdytojais ir terminais – tikimasi parengti per artimiausius mėnesius.
LTG taip pat akcentuoja, kad memorandumu nesusitariama dėl konkretaus tarifų lygio ir neįsipareigojama jų nekeisti. Bendrovės teigimu, susitarimas pirmiausia turėtų užtikrinti nuolatinį Susisiekimo ministerijos, LTG ir verslo dialogą.
„Memorandumas – pirmas žingsnis į tai, kad verslai galėtų planuoti investicijas ir auginti krovinių srautus. LTG grupės tikslas – kuo didesnis tarifų ir sprendimų prognozuojamumas, kad verslams geležinkelis iš tiesų būtų patikimas ilgalaikis pasirinkimas“, – pabrėžė bendrovė.
Krovinių galėtų vežti dvigubai daugiau
LTG skaičiavimu, 2025 m. Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta beveik 25 mln. tonų krovinių, nors esama infrastruktūra leistų šį kiekį padidinti iki maždaug 50 mln. tonų per metus.
Bendrovės duomenimis, pernai pirmus tris ketvirčius geležinkeliams teko 15,5 proc. visų Lietuvoje vežamų krovinių. LTG vertinimu, tai rodo didelį potencialą dalį šiuo metu keliais gabenamų krovinių perkelti ant bėgių.
„Kiekvienas papildomas krovinys, perkeltas nuo kelių ant bėgių, mažina kelių nusidėvėjimą, kaštus priežiūrai ir remontui ir prisideda prie tvaresnės Lietuvos transporto sistemos kūrimo“, – teigė LTG.
LPK didžiausią artimiausią potencialą mato šalies pramonės – trąšų, statybinių medžiagų ir grūdų – bei Klaipėdos uosto kroviniuose. Konfederacija atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais krovinių vežimas keliais augo, o geležinkeliais – mažėjo.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, pasikeitimą ypač aiškiai rodo uosto kroviniai – 2021 m. geležinkeliais buvo gabenama apie 55 proc. per Klaipėdos uostą kraunamų krovinių, o 2025 m. ši dalis siekė tik 22 proc.
„Klaipėdos uostui svarbu, kad sklandžiai ir konkurencingai veiktų visos transporto rūšys, susijusios su uostu – nuo to taip pat priklauso uosto veiklos efektyvumas. Bet koks geležinkelių konkuravimas su autotransportu, tikėtina, leistų padidinti pervežimus“, – akcentavo A. Latakas.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Laimonas Rimkus taip pat teigia, kad geležinkelių logistika yra viena jautriausių visos transporto grandinės dalių.
Pasak jo, augant geležinkelių infrastruktūros naudojimo ir vežimo tarifams, didėja galutinė krovinio gabenimo per Klaipėdos uostą kaina.
„Pasitaiko atvejų, kai dėl aukštesnių LTG paslaugų ir infrastruktūros tarifų dalis krovinių nukreipiami per kitus regiono – Latvijos, Lenkijos – uostus arba pasirenkamas kelių transportas“, – Eltai sakė L. Rimkus.
Anot jo, iš naujojo memorandumo uosto krovos bendrovės pirmiausia tikisi ilgalaikio aiškumo, skaidrumo ir prognozuojamumo nustatant geležinkelių paslaugų tarifus bei infrastruktūros mokesčius.
„Stabilūs, skaidrūs ir tarptautiniu mastu konkurencingi tarifai suteiktų logistikos operatoriams galimybę klientams teikti ilgalaikius ir patikimus pasiūlymus. Tai padėtų ne tik išlaikyti esamus krovinių srautus, bet ir sudarytų geresnes sąlygas pritraukti naujų“, – atkreipė dėmesį L. Rimkus.
Po baltarusiškų krovinių praradimo ieško naujų srautų
Geležinkelių ir Klaipėdos uosto krovinių struktūra reikšmingai pasikeitė Lietuvai netekus baltarusiškų ir kitų tranzitinių krovinių.
LTG duomenimis, iki tranzito nutraukimo per metus geležinkeliais vidutiniškai buvo gabenama daugiau kaip 10 mln. tonų Baltarusijos valstybinės trąšų kompanijos „Belaruskalij“ krovinių, už kurių vežimą gaunama apie 60 mln. eurų pajamų.
LPK duomenimis, nuo 2021 iki 2022 m. bendros krovinių vežimo geležinkeliais apimtys sumažėjo 39,8 proc. – nuo 51,5 mln. iki 31 mln. tonų. Konfederacijos teigimu, sumažėjus srautams dalis infrastruktūros išlaikymo kaštų teko likusiems jos naudotojams.
LTG teigia į pasikeitusią situaciją reagavusi mažindama sąnaudas, didindama vietinių vežimų apimtis ir plėsdama veiklą Vakarų rinkose. 2025 m. vietiniai vežimai sudarė 65,3 proc. visų bendrovės pervežimų.
Klaipėdos uoste iki geopolitinių pokyčių baltarusiškų kalio trąšų krova siekė beveik 12 mln. tonų ir sudarė maždaug ketvirtadalį visos uosto krovos.
A. Latako teigimu, šių srautų visiškai pakeisti dar nepavyko, tačiau nuo 2024 m. uosto krova vėl stabiliai auga.
2023 m. Klaipėdos uoste perkrauta 32,7 mln. tonų, o 2025 m. – jau 39 mln. tonų krovinių. Pasak A. Latako, augimą skatina jūrinis tranzitas, nauja okeaninė linija su Azija, trumpųjų jūrinių linijų plėtra, suskystintųjų gamtinių dujų, statybinių medžiagų bei kitų krovinių augimas.
Šiemet Klaipėdos uosto rinkos dalis tarp Baltijos šalių uostų pasiekė 44 proc.
Kaip skelbė ELTA, rugojūčio pabaigoje pasirašytas memorandumas, kuriuo bus siekiama didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis, geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir sudaryti geresnes sąlygas pramonės bei logistikos įmonėms planuoti savo veiklą ir investicijas.
Šio proceso eigai sekti Susisiekimo ministerija taip pat sudarys priežiūros komisiją.
