Tačiau jis neatsakė, ar projektas bus įtrauktas į trimetį valstybės biudžeto planą ir ar nekils problemų dėl viso projekto finansavimo.
„Mes norim pabaigti tą objektą (Tautos namus – BNS) laiku. Tai yra atsakomybė didesne dalimi valstybės, nes objektas pareikalaus 98 milijonų iš valstybės pusės, turbūt gerokai per 20 milijonų iš savivaldybės. Dar yra ir vargonų klausimas pakeliui, jų įsigijimas. Tai didžiulės apimties objektas, bet mes neatidėliosim strategijos 2028 metų pabaigoje tą objektą pabaigti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
„Aišku, visąlaik yra force majeure klausimai, visąlaik yra finansinės galimybės valstybės, bet kol kas šiems ir kitiems metam, aš manau, kad kažkokių finansinių esminių iššūkių neturėsim“, – pridūrė jis.
Anot M. Sinkevičiaus, jei projektui bus užtikrintas tinkamas finansavimas, Tautos namai turėtų būti pastatyti laiku – iki 2028 metų pabaigos.
„Rangovai sako, kad jeigu finansavimas kažkaip nebus sutrikdytas ir įsipareigojimai iš užsakovų nesutrikdyti per finansinę dalį, tai bus pastatyti laiku. Aišku, yra visokių gal techninių detalių, klausimų, kuriuos mes sprendžiam, ir tai nesutrikdys, manau, pasitiksim atidarymą suplanuotu laiku“, – teigė jis.
Kultūros ministras Lukas Alsys ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad finansavimo Tauto namams netrūks, be to, Vyriausybė surado šiais metais trūkstamus 10 mln. eurų projekto statybai.
Tuo metu sostinės meras Valdas Benkunskas tikino, jog siekiant sklandžiai įgyvendinti objekto statybas labai svarbu užtikrinti reikiamą finansavimą 2027-2028 metais.
„Šiai dienai jų (problemų dėl finansavimo – BNS) nėra. Bet labai svarbu užtikrinti, kad kitais metais, dar kitais metais finansai būtų numatyti. Tiek su Kultūros ministerija, tiek su premjeru apsitarėm, kaip finansiniai srautai galėtų būti užtikrinami kartu kooperuojantis ir miestui, ir Vyriausybei, kad statybos būtų tinkamai finansuojamos“, – sakė V. Benkunskas.
Anot jo, tiek miesto, tiek Vyriausybės tikslas, jog Tautos namai būtų pastatyti laiku.
„Mes dar baigiam derinti tas pozicijas, nes tikslas yra, kad objektas būtų tvarkomas ir statomas pagal grafiką, kurį mes turim rangos sutartyje. Tai leidžia mums efektyviausiai ir pinigų prasme be jokių stojimų užbaigti projektą ir jį priduoti. Tam, kad statybos būtų baigtos, reikia, kad tiek savivaldybė, tiek Vyriausybė su Kultūros ministerija užtikrintų statybininkams finansavimą“, – sakė meras.
Sostinės vadovas taip pat pabrėžė, jog Tautos namai yra nacionalinės reikšmės objektas, tai – valstybės investicija į kultūros sektorių.
„Vilniuje statoma Nacionalinė koncertų salė, kuri bus nacionalinės reikšmės. Ją administruos Kultūros ministerijos įsteigta viešoji įstaiga. Tai šiuo atveju miestas prisideda prie nacionalinės reikšmės objekto atsiradimo“, – tikino V. Benkunskas.
BNS rašė, kad Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno statybos pradėtos 2024 metų lapkritį. 101,5 mln. eurų vertės darbus čia atlieka bendrovė „Gilesta“, bendra projekto vertė – 121 mln. eurų.
Centras statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą. Teigiama, kad koncertų salė tiks aukščiausio lygio klasikinės muzikos koncertams, o Lietuvos orkestrai turės puikios akustikos sales ir repeticijoms, ir koncertams.
Nacionalinėje koncertų salėje numatyta įrengti iki 1,7 tūkst. vietų didžiąją, 500 vietų mažąją ir dvi papildomas sales, erdves barams, knygyną, vestibiulį su vaizdu į miesto panoramą bei patalpas kitai įvairiai kultūrinei veiklai. Bendras patalpų plotas – beveik 24 tūkst. kv. metrai.
Didžioji koncertų salė bus pritaikyta klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams bei kitų žanrų muzikos renginiams.
Mažąją, daugiafunkcę 500 vietų salę planuojama naudoti įvairiems meno žanrams pristatyti. Trečioji salė turėtų būti skirta edukacinei veiklai, ekspozicijoms ir renginiams. Ketvirtoji bus reikalinga kasdieninei veiklai: muzikantų ir atlikėjų repeticijoms.
Planuojama, kad salė bus baigta statyti 2028 metų pabaigoje ir taps „moderniausia koncertine įstaiga Baltijos šalyse“.
„Tautos namų“ idėja gimė XX amžiaus pradžioje, o pirmasis ją 1907 metais Lietuvių mokslo draugijos susirinkime pristatė Jonas Basanavičius. Idėja buvo reflektuojama kaip „galimybė lietuviams tapti savarankiška Europos tauta, nusimetusia Rusijos imperijos provincijos statusą“.
