Tad kaip iš tiesų keisis pakuotės ir ar už žaliuosius reikalavimus vėl teks sumokėti vartotojams?
ES reikalauja daugiau perdirbto plastiko
Parduotuvių lentynose jau gali pasitaikyti mažiau skaidrių ar atspalvį turinčių plastikinių butelių. Viena iš priežasčių – ES reikalavimai gėrimų pakuotėse naudoti daugiau perdirbto plastiko.
Tačiau direktyva nenustato, kokios spalvos ar skaidrumo turi būti buteliai: jų išvaizda gali skirtis priklausomai nuo perdirbtos žaliavos ir gamybos proceso.
Nuo 2025 m. PET gėrimų buteliuose turi būti vidutiniškai bent 25 proc. perdirbto plastiko. Nuo 2030 m. mažiausiai 30 proc. perdirbto plastiko turės sudaryti visų plastikinių gėrimų butelių vidurkis.
Šie procentai skaičiuojami pagal valstybėje narėje rinkai pateiktus atitinkamus butelius – reikalavimas netaikomas kiekvienam buteliui atskirai.
Šie tikslai įtvirtinti 2019 m. priimtoje ES vienkartinių plastikinių gaminių direktyvoje.
Joje numatyta, kad nuo 2025 m. 25 proc. perdirbto plastiko dalis taikoma PET buteliams, o nuo 2030 m. – 30 proc. visiems plastikiniams gėrimų buteliams.
PET buteliuose turi būti bent 25 proc. perdirbto plastiko
Lenkijoje pasirodė pranešimų, kad dėl perdirbto plastiko parduotuvių lentynose gali daugėti mažiau skaidrių ar atspalvį turinčių butelių.
Tačiau Lietuvos Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dačinskaitė aiškina, kad Lietuvoje pakuočių išvaizda dėl šio reikalavimo neturėtų keistis.
Pirminiais duomenimis, Lietuvos rinkoje esančių butelių sudėtyje perdirbto plastiko dalies vidurkis jau siekia 25 proc.
ES Vienkartinių plastikinių gaminių mažinimo direktyvoje numatyta, kad nuo 2025 m. PET gėrimų buteliuose turi būti bent 25 proc. perdirbto plastiko.
Šis rodiklis skaičiuojamas kaip visų atitinkamoje valstybėje narėje rinkai pateiktų PET butelių vidurkis, o ne atskirai kiekvienam buteliui.
Šis reikalavimas perkeltas į Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 straipsnį. Jis taikomas į Lietuvos rinką pateikiamiems užpildytiems, ne didesnės kaip trijų litrų talpos gėrimų buteliams.
Įstatymas įpareigoja gamintojus ir importuotojus užtikrinti, kad jų per ataskaitinius metus Lietuvos rinkai pateiktų PET butelių vidurkis atitiktų nustatytą perdirbto plastiko dalį.
„Pirminiais duomenimis, Lietuvos rinkoje esančių butelių sudėtyje perdirbto plastiko dalies vidurkis siekia 25 procentus“, – teigia V. Dačinskaitė.
Gamintojai ir importuotojai, pasibaigus ataskaitiniams metams, per GPAIS teikia metines į rinką pateiktų pakuočių ataskaitas. Jose specialiame laukelyje turi nurodyti, kokią vidutinę perdirbto plastiko dalį sudarė per metus rinkai pateikti jų gėrimų plastikiniai buteliai.
Paklausta, ar didėjant perdirbto plastiko kiekiui pastebimai keisis Lietuvoje parduodamų butelių išvaizda, V. Dačinskaitė atsakė: „Ne, išvaizdoje pokyčių neturėtų matytis, nebent pats gamintojas pasirinks pabrėžti pakuotės išskirtinumą tokiu būdu.“
Nuo 2030 m. reikalavimas didės iki 30 proc. ir bus taikomas ne tik PET, bet ir kitiems plastikiniams gėrimų buteliams.
„Iki 30 procentų didės perdirbto plastiko dalis, kurią reikės naudoti naujų PET butelių gamyboje, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bent 30 procentų perdirbto plastiko dalies reikalavimas nuo 2030 metų bus taikomas ne tik PET, bet ir kitų plastikinių gėrimų butelių sudėčiai“, – komentuoja V. Dačinskaitė.
Pakuočių reikalavimai gali branginti prekes
Didžioji dalis Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento nuostatų pradėta taikyti 2026 m. rugpjūčio 12 d.
Nuo šios datos ES rinkai tiekiamos pakuotės turi atitikti naujus reikalavimus, be kita ko, dėl tvarumo, ženklinimo ir cheminės sudėties.
Maistui skirtoms pakuotėms taikomi ir PFAS medžiagų ribojimai, o gamintojai turi pagrįsti pakuočių atitiktį techniniais dokumentais. Kitos reglamento pareigos įsigalios vėliau.
Galimą šių pokyčių poveikį verslui ir vartotojams Žinių radijo laidoje „Sumanaus verslo sprendimai“ aptarė „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė laidoje pabrėžė, kad verslui svarbu įvertinti ne tik pakuotės medžiagą, bet ir tai, ar ją iš tiesų bus galima perdirbti.
„Dabar vis svarbesnis tampa pats pakuotės kūrimo etapas – iš kokių medžiagų ji pagaminta, ar ją galima perdirbti ir kaip sumažinti perteklinį pakavimą“, – sakė ji.
„Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis abejojo, ar brangesni sprendimai visada duos naudos aplinkai, ir įspėjo, kad dalis jų kainos gali tekti pirkėjams.
Pasak jo, vien rūšiavimo nepakanka – pakuotės perdirbimas priklauso ir nuo jos sudėties, užterštumo, technologijų bei ekonominių sąlygų.
Jis minėjo, kad net švarias polietileno pakuotes kartais sunku perduoti perdirbėjams, o atpigus pirminei žaliavai gali sumažėti perdirbtų medžiagų paklausa.
„Jeigu išleisime krūvas pinigų ir vartotojui teks už tai mokėti gerokai brangiau, bet galutinio tikslo nepasieksime, naudos nebus“, – laidoje sakė D. Dundulis.
Jis ragino vertinti visą pakuočių tvarkymo grandinę, įskaitant perdirbimui sunaudojamą vandenį ir kitus išteklius, ir siekti, kad susidarytų kuo mažiau atliekų.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje atkreipė dėmesį, kad prie naujų reikalavimų didžiosioms bendrovėms prisitaikyti gali būti lengviau nei smulkiajam verslui, kuriam investicijos į naujas pakuotes ar technologijas gali tapti rimtu iššūkiu.
Neapibrėžtumas dėl būsimų taisyklių ir technologinių sprendimų taip pat gali apsunkinti pasirengimą, o pernelyg griežti reikalavimai, pasak ekonomisto, gali ne tik paskatinti, bet ir pristabdyti inovacijas.
