Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina praėjusį mėnesį taip pat didėjo 36 proc. ir siekė 108,53 euro už MWh, o Estijoje – 27 proc. iki 74,85 euro už MWh.
„Rugsėjį elektros kainas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse kilstelėjo sezoninis saulės elektrinių gamybos mažėjimas ir dėl planinių atominių elektrinių remonto darbų sumažėjusi elektros gamyba Šiaurės šalyse. Nors vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse augo, o importas iš Suomijos iš dalies kompensavo sumažėjusią pasiūlą, to nepakako kainų augimui sustabdyti“, – pranešime teigia „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Skelbiama, kad rugsėjį Baltijos šalių elektros biržoje kainos svyravo nuo –0,22 iki 369,55 euro už MWh.
Vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse per mėnesį išaugo 28 proc. iki 655 gigavatvalandžių (GWh), o saulės elektrinių gamyba sumažėjo 41 proc. iki 439 GWh.
Nepaisant sezoninio saulės energijos gamybos nuosmukio, per metus vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse padidėjo 72 proc., o saulės elektrinių – 21 proc. Taip pat bendra atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, įskaitant hidroelektrines, per metus išaugo 43 proc.
Rugsėjį elektros poreikis Lietuvoje siekė 998 GWh – 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tuo metu elektros gamyba šalyje per mėnesį iš esmės nepakito ir sudarė 871 GWh. Tačiau, palyginti su praėjusių metų rugsėju, gamybos apimtys išaugo 31 proc.
Anot bendrovės, Latvijoje elektros vartojimas per mėnesį padidėjo 2 proc., o elektros gamyba išaugo 4 proc. Taip pat Estijoje elektros vartojimas augo 4 proc., iki 578 GWh, tačiau gamyba šioje šalyje per mėnesį sumažėjo 4 proc.
Nurodoma, kad rugsėjį Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekis sudarė 87 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Latvijoje šis santykis siekė 61 proc., Estijoje – 62 proc.
Iš viso Baltijos šalys rugsėjį pasigamino 73 proc. joms reikalingos elektros energijos.
