elektrum

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse pasiskirstė nevienodai. Lietuvoje ir Latvijoje kaina kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh, Estijoje ji mažėjo 2 proc. – iki 89,57 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 103,57 Eur/MWh ir 79,83 Eur/MWh.    „Baltijos šalyse nevienodą kainų pasiskirstymą lėmė Suomijos-Estijos jungties EstLink2 veikimo atkūrimas.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh. Kaip nurodoma pranešime, elektros kainos kitose Europos šalyse suko skirtingomis kryptimis: Lenkijoje vidutinė kaina mažėjo iki 88,49 Eur/MWh, o Vokietijoje augo iki 79,19 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite sumažėjo 3 proc. iki 24,11 Eur/MWh.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“, užsienio rinkose, įskaitant Lietuvoje, naudojanti „Elektrum“ prekės ženklą, planuoja iki 2026-ųjų įrengti 600 megavatų (MW) galios vėjo ir saulės energijos pajėgumų. Anot grupės pranešimo, iš apie 400 MW šiuo metu yra projektavimo arba statybos stadijoje, o jų laipsniškas projektų užbaigimas numatomas 2024–2025 metais.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 100,97 Eur/MWh Lietuvoje ir Latvijoje bei 100,77 Eur/MWh Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“.  „Baltijos šalyse nedidelį kainų pokytį lėmė 23 proc. mažesnė vėjo gamyba ir 5 proc. sumenkę energijos srautai į Baltijos šalis“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Birželio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 21 proc. aukštesnė nei gegužę ir siekė 91,64 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Valandinės elektros kainos birželį Baltijos šalyse svyravo nuo –6,55 eurų/MWh iki 372,81 eurų/MWh. Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, gegužę taip pat šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 24,024 ct/kWh, fiksuojant ją 13 mėnesių.

Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE  susitarė tiesti abi šalis sujungsiančią jungtį „Harmony Link“ sausumoje. Jungtis yra Baltijos šalių sistemų sinchronizavimo su Vakarais projekto dalis, tačiau ji bus skirta tik prekybai su Vakarų Europa.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,29 Eur/MWh, praneša energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Kai kuriose kitose Europos šalyse elektros kainų kryptis išsiskyrė: Lenkijoje savaitės vidutinė kaina augo ir pasiekė 116,57 Eur/MWh, tuo tarpu Vokietijoje ji mažėjo iki 77,12 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 20 proc. iki 27,08 Eur/MWh.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai pastebi, kad šiuo metu didžiausi kainų šuoliai pastebimi vakarais, tad gyventojai, pasirinkę su birža susietus elektros tiekimo planus, turėtų likti budrūs ir vakarais mažinti nebūtiną elektros vartojimą.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 6 proc. ir vidutiniškai siekė 94,81 Eur/MWh, skelbia „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimui Baltijos šalyse įtakos turėjo 8 proc. mažėjusi saulės energijos gamyba ir 4 proc. sumažėjusi hidroelektrinių gamyba. Lyginant su ankstesne savaite, energijos srautai į Baltijos šalis mažėjo 9 proc.“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 37 proc. ir vidutiniškai siekė 99,39 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“.  Kitose Europos šalyse elektros kainos pokytis buvo skirtingas: Lenkijoje savaitės vidutinė kaina taip pat didėjo ir siekė 99,36 Eur/MWh, Vokietijoje – neženkliai pigo iki 77,95 Eur/MWh. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos šiek tiek didėjo.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 72,61 Eur/MWh. Toks pat kainos pokytis fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, augo 87 proc. iki 24,59 Eur/MWh. Tam įtakos turėjo 24 proc. mažėjusi vėjo energijos gamyba ir 14 proc. – saulės elektrinių gamyba.

Lietuvoje šiuo metu veikiantis 1,6 tūkst. viešų ir pusiau viešų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius per artimiausius kelerius metus pasipildys naujais taškais. „Elektrum Lietuva“ ir degalinių tinklas „Viada“ sutarė dėl 106 greito ir itin greito įkrovimo prieigų įrengimo tinklo degalinėse. Numatoma projekto trukmė – iki 3 metų, o pirmosios įkrovimo stotelės vairuotojams turėtų būti prieinamos jau šių metų pabaigoje.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 63 proc. ir vidutiniškai siekė 81,45 Eur/MWh. Toks pat kainos pokytis fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 23,921 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 12 proc. iki 39,70 Eur/MWh.

Gegužės mėnesį gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų už balandį suvartotą elektros energiją. Anksčiau nei įprastai peržiūrėjus valstybės reguliuojamą dalį, kaina mažės apie 0,5 cento už kilovatvalandę, vidutiniškai elektros energijos vartojančiam būstui kas mėnesį gaunama elektros sąskaita bus 1–1,5 euro mažesnė, praneša „Elektrum Lietuva“. „Valstybės reguliuojamos dalies dedamosios – tai bendros elektros sąskaitos dalis, kuri įprastai peržiūrima du kartus per metus.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir verslo įmonių ne tik vartoja elektrą, bet ir ją patys gamina, pavyzdžiui, įsirengę saulės ar kitas elektrines. Netrukus bent dalis jų tam tikrais atvejais galės kreiptis kompensacijos. Elektros tiekėjai paaiškino, kaip sužinoti, kokia kompensacija priklauso, ir ką daryti, jeigu jas klientai nori gauti pinigais, o ne nuolaida už ateityje suvartotą elektrą.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą Lietuvoje šiemet planuoja investuoti 9 mln. eurų.  Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, iki metų pabaigos Lietuvoje numatoma įrengti 150 naujų 150–400 kilovatų (kW) galios įkrovimo vietų.

„Elektrum“ prekės ženklą Lietuvoje naudojanti Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ šiemet planuoja pastatyti 100 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių parkus, daugiausia – Latvijoje. Pasak „Latvenergo“ saulės energetikos plėtros vadovo Ivaro Inkinio, saulės elektrinių parkai kaip energijos šaltinis laikui bėgant taps lygiaverčiai kitiems grupės gamybos pajėgumams – hidroelektrinės ir šiluminėms elektrinėms.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ Šalčininkuose plėtos 65 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką. Investicijos į jį sieks 38 mln. eurų, o elektrą parkas gaminti pradės 2025 metais. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, Šalčininkų projektas papildys jau anksčiau Klaipėdos ir Rokiškio rajonuose pradėtus vystyti 91 ir 26 MW saulės elektrinių parkus, į kuriuos bendrovė investuos beveik 80 mln. eurų.

Artimiausiomis dienomis Lietuvos namų ūkiai sulauks savo sąskaitų už sausį suvartotą elektros energiją. Tiesa, šįkart daugumai jos bus šiek tiek didesnės. Ekspertai teigia, kad svarbu tinkamai suprasti, kas lemia elektros kainą, dėl kokių priežasčių ji gali svyruoti ir, svarbiausia, kas atvaizduojama gaunamų sąskaitų eilutėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pajūryje, netoli Gargždų, veikti pradeda energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ įrengtas „Bičiulystės“ saulės parkas. Tai iki šiol stambiausias įmonės įgyvendintas saulės energetikos projektas, kurio galingumas siekia 13 megavatų (MW). Tokio galingumo saulės parko, kuris generuoja elektros energiją nutolusiems vartotojams, Lietuvoje dar nebuvo. Žaliąją energiją gaminantis, beveik 10 mln. eurų vertės saulės parkas iškilo 20 hektarų teritorijoje.

Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ Akmenės rajone pradeda plėtoti pirmąjį vėjo parką, į kurį investuos apie 30 mln. eurų. Bendrovė iš neįvardijamų privačių vystytojų įsigijo įmonę, turinčią leidimą statyti iki 15 megavatų (MW) galios vėjo parką, pranešė „Elektrum Lietuva“. Sandorio suma bei kitos detalės taip pat neatskleidžiamos.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 5 proc., visame regione vidutiniškai siekdama 44,7 euro už megavatvalandę (MWh). Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per savaitę kilo 7 proc. iki 45,3 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainų padidėjimą „Nord Pool“ regione labiausiai lėmė beveik ketvirtadaliu sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 57 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 46.97 euro už megavatvalandę (MWh). Praėjusią savaitę elektros kainos sumažėjo ir visose „Nord Pool“ prekybos zonose. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina buvo 57,5 euro, Vokietijoje – 41,7 euro, Olandijoje – 51,2 euro. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina mažėjo 48 proc.

Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ iki 2030 metų į vėjo parkus ketina investuoti apie 1,3 mlrd. eurų, sako „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga. „Grupės planai iki 2026 metų turėti 600 megavatų (MW) vėjo parkų. Iki 2030 metų – 2,3 gigavato (GW). Lietuvoje iki to laiko realu pastatyti 800 MW. Jei padauginsime iš 1,7 mln. eurų už MW, turėsime maždaug 1,3 mlrd. eurų investicijas.

Lieka vos kiek daugiau nei pora mėnesių, kai nustos galioti daugybė anksčiau pasirašytų sutarčių dėl nepriklausomo elektros tiekimo. Nemažai jų pasirašytos tada, kai energijos kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Jeigu gyventojai nesuskubs pasirašyti naujų sutarčių, tai jie gali permokėti. Tiesa, elektros tiekėjai per daug neatvirauja apie tai, kaip, palyginti su dabartinėmis, skiriasi naujos nepriklausomo elektros tiekimo kainos, pradėtos siūlyti klientams.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 6 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 70 eurų už megavatvalandę (MWh). Savaitgalį kai kuriomis valandomis formavosi ir neigiamos kainos. Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat didėjo.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 27 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 65,98 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros energijos kainos mažėjimui Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo 104 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba regione. (...) Šiaurės šalyse, palyginti su ankstesne savaite, ji sumažėjo tik 1 proc.

Liepą suėjo metai, kai daugelis elektros vartotojų pasirašė nepriklausomo elektros tiekimo sutartis. Nemažai jų buvo 1 metų trukmės, tad baigėsi rugpjūtį, kai vėl išaugo elektros kainos. Tačiau jei norite sudaryti naują sutartį su kitu tiekėju ir geresne kaina, tai gali būti sudėtinga. Į tokią situaciją patekusi gyventoja tikina įspėjusi tiekėją apie sutarties nutraukimą, tačiau jis ją vis tiek automatiškai pratęsė.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“, tuo metu „Enefit“ kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūra skelbia, kad 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotos elektros kainos tarifus „Elektrum Lietuva“ sumažino 4 proc., „Ignitis“ – 0,5 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė. Tuo metu 24 mėnesių tarifus „Ignitis“ sumažino 4 proc., „Elektrum Lietuva“ – 3 proc., o „Enefit“ kainų nekeitė.

Paaiškėjus, kad nuo liepos gyventojams nebebus mokamos kompensacijos už elektros energiją, o tie, kas naudojasi visuomeniniu tiekimu, už ją likusį šių metų pusmetį mokės 22,7 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), bendrovė „Elektrum Lietuva“ gyventojus ragina persižiūrėti savo elektros tarifus ir nepermokėti. Tam pačiam pusmečiui dabar ji siūlo fiksuoti 20,99 ct/kWh kainą – žemiausiame lygyje per pastaruosius 15 mėnesių.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo beveik tris kartus iki 98,2 mln. eurų (pernai – 33 mln. eurų), jos pelnas iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) siekė 0,58 mln. eurų (0,19 mln. eurų nuostolio). Pasak „Elektrum Lietuvos“ direktoriaus Martyno Gigos, šių metų pradžia įmonei buvo sėkmingiausia per visą 15 metų veiklos Lietuvoje istoriją.

Į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtą kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW gauti per tris savaites atsiliepė 10 tūkst. gyventojų, kurių prašymų suma sudaro virš 67 proc. visų kvietimui skirtų 40 mln. eurų. Visgi šiemet paraiškų kompensacijoms teikimo procesas vyksta vangiau – sumažėjusį gyventojų aktyvumą gali lemti pasikeitusios sąlygos, rašoma „Electrum“ pranešime spaudai.

Kovo mėnesį apie šių metų planus įsitvirtinti Lietuvos viešo elektromobilių įkrovimo rinkoje paskelbusi energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ jau pradeda pirmųjų objektų įrengimo darbus. Šiuo metu pasirašytos sutartys dėl 34 įkrovimo stotelių įrengimo skirtingose šalies lokacijose. Darbus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, o bendrovės investicijos vien į šias įkrovimo stoteles sieks apie 1,5 mln. eurų.

Iki tikėtinos elektros tarifo kompensavimo pabaigos likus dviem mėnesiams, bendrovė „Elektrum Lietuva“ siūlo fiksuotą 22 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) elektros kainą ir perspėja, kad iki liepos 1 dienos neperžiūrėję savo sutarčių vartotojai rizikuoja už elektrą permokėti.

Elektromobilis ar automobilis su vidaus degimo varikliu – toks klausimas iškyla dažnam, besirenkančiam naują automobilį. Nors Lietuvos keliais kasmet važinėja vis daugiau elektromobilių ir hibridinių jų versijų, benzinu ar dyzeliu varomi automobiliai sudaro liūto dalį, rašoma „Elektrum Lietuva“panrešime spaudai. Ekspertų teigimu, jei pirkėjai labiau pasigilintų į skirtingų tipų automobilių priežiūros ir eksploatavimo klausimus, elektromobiliai kur kas dažniau taptų pirmuoju pasirinkimu.

Antrą mėnesį mažinamos elektros kainos Lietuvos gyventojus skatina vis aktyviau „migruoti“ tarp nepriklausomų elektros tiekėjų. Dažniausiai jų akys krypsta į energetikos sprendimų bendrovę „Elektrum Lietuva“ – per pastarąjį mėnesį nuo vasario 13 d. įmonės naujų klientų skaičius paaugo 6,3 proc., kai kiti tiekėjai šiuo periodu fiksavo klientų praradimus. Svarbiausios tokio pasirinkimo priežastys – mažiausios rinkoje siūlomos kainos už elektrą ir palankios sutarties sąlygos.

Vartotojams domintis, kodėl pasirinkus nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomus su biržos kaina susietus planus gyventojams taikomos didesnės maržos nei verslo klientams, įmonių atstovai sako, jog tai lemia skirtingi šių vartotojų grupių suvartojami elektros kiekiai. Pasak jų, verslas elektros suvartoja daugiau nei gyventojai.   „Yra dvi esminės priežastys, kodėl skiriasi maržos dydis gyventojams ir verslui. Pirma, tai yra kiekiai.

Energetinės krizės įkarštyje gautos didesnės sąskaitos už elektrą išgąsdino ne vieną. Tačiau jos turėjo ir teigiamą efektą – padėjo greičiau formuotis įpročiams, kaip efektyviau naudoti elektros energiją. Ją labiau taupyti ėmė ne tik gyventojai, bet ir organizacijos bei įmonės. Ekspertai sako, kad įmonės, kuriose prie taupymo prisideda visi darbuotojai, ekonominę tokio žingsnio naudą gali pastebėti jau po pusmečio, o per metus energijos sąnaudas sumažinti 5–20 proc.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 10 proc. ir siekė 112,23 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc. iki 111,86 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę taip pat sumažėjo. „Elektrum Lietuva“ nuo vasario gyventojams siūlo mokėti 25,567 ct/kWh, kainą fiksuojant 6 mėnesiams, arba 26,822 ct/kWh, pasirenkant 36 mėnesių fiksavimo laikotarpį.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse krito 51 proc. – Lietuvoje ir Latvijoje iki 178,71 Eur/MWh, Estijoje – iki 178,68 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, taip pat krito 51 proc. iki 154,51 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione sumažėjo dėl 10 proc. mažesnio vartojimo. Be to, 8 proc.

Jau kurį laiką žmonės yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant tiek sutaupyti, tiek prisidėti prie ekologijos. Tačiau dėl neapdairaus ir neatsakingo įmonių darbo nuosava elektrinė gali tapti nuostolingu galvos skausmu ir taip atgrasyti kitus nuo šios investicijos. Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse augo, praneša „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 12 proc. ir kainavo atitinkamai 180,78 Eur/MWh ir 179,97 Eur/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina mažėjo 7 proc. iki 148,80 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 37 proc. iki 32,96 Eur/MWh.

Spalio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 47 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 189,33 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 46 proc. iki 189,28 Eur/MWh, o Estijoje – 24 proc. iki 174,29 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Spalį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,08 Eur/MWh iki 530,67 Eur/MWh. „Elektros energijos kainų augimui praėjusį mėnesį įtakos turėjo keli veiksniai.

Privačių saulės elektrinių turėtojams trečiasis šių metų ketvirtis buvo palankus: saulės netrūko, o žaliosios elektros generaciją labiausiai padidino Panevėžyje įrengtos saulės elektrinės. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, individualios saulės elektrinės šalyje sugeneravo 8,4 proc. daugiau elektros.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ valdoma eletros tiekėja „Elektrum Lietuva“ supirks Lietuvos kapitalo įmonės „Amberwind“ vėjo parke „Pagėgiai 13“ Pagėgių rajone pagamintą elektrą.  „Elektrum Lietuva“ pranešė, jog pagal sutartį penkerius metus kasmet įsigis po 182 gigavatvalandes (GWh) elektros. Komercinės sutarties detalės neatskleidžiamos.

Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjo šilumos siurbliai, kuriais aktyviai keičiami iškastinį kurą deginantys taršūs katilai. Paskutiniame Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtame paramos kvietime šiemet vasarą net 4 iš 5-ių namų ūkių rinkosi būtent šilumos siurblį. Specialistai sako, kad šis naujoviškas būsto šildymo būdas turi daug privalumų, bet čia tikrai yra ir niuansų.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje kaina mažėjo 5 proc. ir siekė 342,63 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc. iki 338,69 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina didėjo 59 proc. ir buvo 225,60 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę augo 44 proc. iki 202,72 Eur/MWh. Orai buvo stipriausias kainų pokyčius lėmęs veiksnys praėjusią savaitę „Nord Pool“ regione. Dėl vėsesnės temperatūros elektros suvartojimas šiame regione padidėjo 2 proc.

Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų. Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir toliau mažėjo. Lietuvoje kaina krito 29 proc. ir siekė 351,06 Eur/MWh, Latvijoje elektra pigo 21 proc., pasiekdama 347,78 Eur/MWh lygį. Estijoje mažėjimas buvo nežymus, 2 proc., iki 298,47 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat nežymiai mažėjo – 3 proc. iki 307,84 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 15 proc.