elektrum

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje išaugo 47 proc. iki 139,07 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje vidutinė elektros kaina per savaitę padidėjo 46 proc. ir siekė 139,08 euro už MWh, o Estijoje ji pakilo 44 proc. iki 99,28 euro už MWh.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenys. Rugsėjį, anot bendrovės, dėl didėjančio vartojimo ir mažėjančios saulės elektrinių generacijos elektros pigimas taip pat nenumatomas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ veiksmų. Anot VTEK, bus tiriama, ar „Elektrum Lietuva“ neužsiėmė neteisėtu lobizmu, kai birželio 15 dieną parlamentaro Eimanto Kirkučio prašė nepritarti arba atidėti Seime svarstytas Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios numato iki dviejų eurų apriboti nepriklausomų elektros tiekėjų abonentinį mėnesio mokestį klientams. Šiais pataisas Seimas priėmė antradienį.

Elektros kainos vis dažniau verčia gyventojus ieškoti būdų, kaip sumažinti sąskaitas. Vienas iš tokių sprendimų – kelių laiko zonų planai, leidžiantys mokėti skirtingą kainą priklausomai nuo paros meto. Tačiau nors teoriškai tai skamba paprastai, praktikoje gyventojai susiduria su neaiškumais – kaip tokie planai veikia ir kaip juos pasirinkti. Elektros laiko zonos reiškia, kad skirtingu paros metu už elektrą mokama nevienoda kaina.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ už 47 mln. eurų Kupiškio rajone, Puponių kaime, stato hibridinį vėjo ir saulės parką su energijos kaupimo baterija. Pirmosios kilovatvalandės bus pagamintos šių metų pabaigoje, pirmadienį pranešė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovės Neringos Petrauskienės, parke bus įrengtos keturios 24 MW vėjo jėgainės, 6 MW galios saulės parkas bei 2,4 MW galios ir 9,6 MWh talpos energijos kaupiklis.

„Reikalauja, kad 90 metų senolė su negalia pati paskambintų“: atsisakyti elektros galima tik skambučiu? // elektros kitaip atsisakyti nepavyks? // kitaip elektros neatsisakys?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) negali uždrausti nepriklausomai elektros tiekėjai „Elektrum Lietuva“ ginti savo teises bylose su smulkiomis įmonėmis dėl jų nutrauktų ilgalaikių sutarčių, nusprendė teismas.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse kovo mėnesį, palyginti su vasariu, itin sumažėjo. Lietuvoje ji smuko 47 proc. ir siekė 82,15 eurus už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje kovą elektros kaina sumažėjo 52 proc. iki 75,03 eurų už MWh, o Estijoje fiksuotas didžiausias kritimas – 60 proc. iki 61,44 eurų už MWh.

Praėjusią savaitę sumenkus elektros energijos vartojimui, Lietuvoje vidutinė elektros kaina mažėjo 22 proc. iki 168,6 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje praėjusią savaitę buvo fiksuota tokia pati elektros kaina kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 167,74 euro už MWh. Įvardijo priežastį „Praėjusią savaitę Lietuvoje matėme reikšmingą kainų korekciją po ankstesnio augimo laikotarpio.

Gruodį, rekordiškai išaugus vėjo elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 24 proc. ir siekė 83,94 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 73,67 euro už MWh. „Gruodį elektros energijos kainos Baltijos šalių rinkoje mažėjo dėl rekordiškai didelės vėjo elektrinių gamybos bei palyginti šiltesnių orų.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo 11 proc. iki 82,55 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji pakilo 8 proc. ir siekė 67,51 euro už MWh, pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Praėjusią savaitę nestabilias Baltijos šalyse elektros kainas lėmė išaugęs elektros vartojimas, nepaprastai ramūs orai ir nuo penktadienio iki šeštadienio dėl remonto darbų laikinai atjungta „NordBalt“ jungtis su Švedija.

Šių metų lapkričio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su spaliu, Lietuvoje ir Latvijoje augo 6 proc. ir siekė 110,91 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje elektra brango 7 proc.

 Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 19 proc. ir siekė 116,32 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra taip pat brango 19 proc., o Estijoje – 43 proc., arba 112 Eur/MWh, pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Energetikos ekspertų teigimu, kainų augimą lėmė  atšalę orai bei dėl jų išaugęs elektros suvartojimas.

Spalio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su rugsėju, Lietuvoje ir Latvijoje augo 25 proc. ir siekė 105,03 euro už megavatvalandę (MWh,) o Estijoje – 11 proc.

Išaugus elektrą gaminančių vartotojui skaičiui, dažnai pasitaiko situacijų, kai jos didmeninė kaina biržoje būna neigiama. O tai kelia papildomų iššūkių elektros pardavėjams. Vis tik ministerija jau parengė naują planą, kaip spręsti tokią problemą. Dėl to, panašu, teks papildomai susimokėti ne tik gaminantiems, bet ir visiems kitiems elektros vartotojams. Dėl padidėjusios elektros gamybos dažnėja situacijos, kai biržoje kainos už ją būna neigiamos.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 48 proc. iki 126,17 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 14 proc.

Energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“ ketvirtadienį pranešė Klaipėdos regione atidariusi tris naujus saulės parkus, kurių bendra galia siekia 176 megavatus (MW). Anot bendrovės, jų pagaminamos elektros pakaks aprūpinti daugiau nei 100 tūkst. namų ūkių.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina mažėjo visose Baltijos šalyse, informuoja energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra pigo 11 proc. iki 93,91 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina sumažėjo 12 proc. ir siekė 93,44 euro.  „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovo Mariaus Kiečio teigimu, kainos pokyčius Baltijos šalyse praėjusią savaitę lėmė 26 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse nežymiai augo, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 1 proc. iki 105,96 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina padidėjo daugiau nei 2 proc. ir siekė 106,46 euro.  „Pirmąją rudens savaitę vėjo jėgainės ir toliau gamino nedaug elektros energijos, tačiau išaugus saulės elektrinių gamybai elektros kaina išliko stabili.

Rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, vidutinė didmeninė elektros kaina išaugo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje praėjusį mėnesį elektra pabrango 70 proc. – atitinkamai iki 80,06 ir 80,25 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina išaugo 111 proc. – iki 77,31 euro.

Energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“ praneša, kad ketvirtadienio vakarą nuo 19 iki 20 val. elektros kaina „Nord Pool“ biržoje bus viena aukščiausių šiemet ir sieks 544,5 euro už megavatvalandę (su PVM). „Pastarosiomis dienomis itin sumažėjusi vėjo energijos gamyba ir išaugusi paklausa, sumenkęs importas iš Latvijos ir Lenkijos, tvarkoma Suomijos–Estijos energetikos jungtis lėmė elektros kainų šuolį „Nord Pool“ biržoje“, – pranešime cituojamas „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produk...

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 27 proc. bei atitinkamai siekė 102,98 ir 103,18 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina didėjo net 47 proc. iki 108,38 euro už megavatvalandę.    „Praėjusią savaitę sumažėjus saulės ir vėjo jėgainių gamybai elektros kainos Baltijos šalyse šoktelėjo į viršų.

Liepos mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su birželio mėnesiu, Lietuvoje augo 8 proc. iki 46,28 euro už megavatvalandę, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje elektra brango 7 proc. ir siekė 46,12 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina mažėjo 11 proc. iki 36,70 euro. „Liepą kainų augimą Baltijos šalyse lėmė net 49 proc. sumenkusi vėjo jėgainių gamyba bei 24 proc. sumažėjusi, palyginti su birželio mėnesiu, hidroelektrinių gamyba.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra pigo 27 proc. iki 37,48 euro už megavatvalandę, o Estijoje – 26 proc. ir siekė 31,40 euro už megavatvalandę. „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis teigia, kad elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė vėjuoti orai.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, elektra Lietuvoje brango 27 proc., Latvijoje – 29 proc., o Estijoje – 9 proc. „Baltijos šalyse elektros kainų pokyčius daugiausia lėmė 24 proc. sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba bei 2 proc. išaugęs elektros vartojimas. Bendras elektros importas į Baltijos šalis sumažėjo 6 proc., tuo tarpu importas iš Suomijos augo 10 proc.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje kaina smuko 42 proc., o Estijoje –  58 proc. „Baltijos šalyse elektros energijos kainų mažėjimą lėmė 27 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba. Bendras energijos importas į Baltijos šalis taip pat augo 9 proc.

Elektros tiekėjai pastaruoju metu įnirtingai kovoja su įkrovimo stotelių kabelių vagimis. Tačiau rinkoje atsiranda vis daugiau sprendimų, kaip būtų galima užkardyti tokių atvejų skaičių. Pavyzdžiui, siūloma vagis apipurkšti dažais.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo: Lietuvoje ir Latvijoje 10 proc. ir siekė atitinkamai, o Estijoje –  9 proc., skelbia „Elektrum Lietuva“.  „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse kainų pokyčius lėmė išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su praėjusia savaite, augo 15 proc., saulės elektrinių – 12 proc., o hidroelektrinėse pagaminta net 48 proc. daugiau elektros energijos.

Keisti elektros tiekėją, ieškant geresnių kainų ir sąlygų, ar vis tik likti pas esamą – šis klausimas, ko gero, yra kilęs daugeliui gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Jau kurį laiką vartotojai gali laisvai pasirinkti, kokią elektros kainą pagal siūlomus planus jis nori mokėti.

„Elektrum Lietuva“ pradeda vadovauti Neringa Petrauskienė, iki šiol bendrovėje ėjusi valdybos narės pareigas ir vadovavusi mažmeniniam elektros verslui Lietuvoje. Nuo gegužės 1 d. ji tapo įmonės vadove bei valdybos pirmininke. „Šiandien dirbti energetikoje reiškia būti pokyčių priešakyje, kurti ilgalaikius sprendimus, daryti tikrą poveikį visuomenei.

Vagys siautėja ir niokoja elektromobilių įkrovimo stoteles – jie nukerpa įkrovimo kabelius, kuriuose yra vario, šį metalą vėliau išsiardo ir priduoda supirktuvėse. Elektros tiekėjai siunta ir sako, kad kol vagis pasipelno vos keliasdešimt eurų, elektromobilių stotelėms nuostoliai siekia šimtus tūkstančių.  Elektros tiekėjai skėsčioja rankomis iš nevilties: rodo, kaip suniokotos elektromobilių įkrovimo stotelės, iš kurių kyšo tik nupjautų kabelių galiukai.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje ir Latvijoje kainos krito 35 proc., o Estijoje – 32 proc., skelbia „Elektrum Lietuva“.  „Baltijos šalyse praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba išaugo 8 proc. Be to, sparčiai didėjo elektros importas į Baltijos šalis, energijos srautai išaugo net 56 proc. Šiaurės šalyse kainų pokytį lėmė 8 proc. sumenkusi elektros gamyba regione ir 1 proc. išaugęs suvartojimas.

Laikinai sustabdžius Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įpareigojimą, nepriklausomas tiekėjas „Elektrum Lietuva“ kurį laiką neturės grąžinti iš buvusių klientų iki 2023-iųjų vasaros nuskaičiuotų 2,4 mln.

„Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo daugiau kaip 282 mln. eurų pajamų. Bendrovė rekordines investicijas – beveik 108 mln. eurų – pernai skyrė atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimui.  Kaip skelbiama pranešime, pernai „Elektrum Lietuva“ užimama rinkos dalis augo kone 10 proc. – bendrovę savo elektros tiekėju per metus pasirinko 20 tūkst. vartotojų, o bendras klientų skaičius 2024-ųjų pabaigoje siekė 220 tūkstančių.

Energetikos ministras žada mažesnes elektros kainas socialiai pažeidžiamiems ir negalią turintiems gyventojams. Dar 5 metus ministras leis nesirinkti ir nepriklausomo tiekėjo gyventojams, mokantiems už elektrą mažesniais nei rinkoje visuomeninio tiekimo tarifais. „Igničio“ konkurentai „Elektrum“ ir „Enefit“ tokiais sprendimais piktinasi.  Ilgos gyventojų eilės prie „Ignitis“ aptarnavimo centrų tįso prieš dvejus su puse metų.

Didžioji dalis gyventojų dėl įvykusios rinkos liberalizacijos šiuo metu yra pasirinkę vieną iš nepriklausomų elektros tiekėjų. Tačiau dabar užsimota šią tvarką keisti. Tad visiems buitiniams vartotojams būtų leidžiama grįžti atgal į visuomeninį tiekimą ir už elektrą mokėti tiek, kiek nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

2025-ieji žymi trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapą ir šio proceso įgyvendinimo pabaigą. Iki 2025 metų gruodžio 18 d. apie pusė milijono buitinių vartotojų, kurie suvartoja iki 1000 kWh elektros per metus, turės pasirinkti nepriklausomą energijos tiekėją. Pranešime žiniasklaidai Bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad vartotojų sprendimai dėl elektros tiekėjo pasirinkimo priklausys ne tik nuo kainos, bet ir nuo gaunamų papildomų naudų.

Nepriklausomi elektros tiekėjai privalo skubiai grąžinti klientams baudas ir netesybas už pakeistas ar nutrauktas sutartis. Taip skelbia Valstybinis energetikos reguliuotojas, skaičiuojantis, kad tiekėjai nuskriaudė apie 80 tūkst. elektros vartotojų – privačių ir mažų įmonių. Tiekėjai iš klientų surinko baudų net už 8 mln. eurų. Tačiau ne visi tiekėjai sutinka geranoriškai šiuos pinigus grąžinti ir toliau grasina teismais.

Šventinis laikotarpis gruodį išaugina išlaidas, tad paslaugų tiekėjai ragina gyventojus nepamiršti jau šią savaitę deklaruoti rodmenis už sunaudotą elektrą. Tokiu atveju sąskaita bus suformuota pagal faktinį  gruodžio mėnesio vartojimą, o ne pagal metų suvartojimo vidurkį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kiti metai bus paskutiniai, kai Lietuvoje bus vykdomas visuomeninis elektros tiekimas mažiausiai energijos suvartojantiems gyventojams. Jie privalės pasirinkti vieną iš kelių nepriklausomų elektros tiekėjų. Jeigu to nepadarys, jiems bus taikomas brangesnis garantinis elektros tiekimas. Tačiau toks tiekimas garantuojamas tik 6 mėnesius. Vėliau garantinis elektros tiekimas gali būti nutrauktas.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse. Bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, Lietuvoje ji šoktelėjo 28 proc., Latvijoje – 27 proc., o Estijoje – 36 proc. „Elektros kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo mažesni elektros srautai iš Suomijos ir Švedijos bei sumažėjusi hidroelektrinių gamyba,“ – pranešime cituojamas energetikos sprendimų „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Marius Kietis.

Gyventojai ir verslo įmonės, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, ketvirtadienį, gruodžio 12 d., apie 8–9 val. ryte turėtų atsisakyti nebūtino elektros vartojimo dėl reikšmingai išaugsiančios jos kainos „Nord Pool“ biržoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad brangiausią valandą elektros kaina už kilovatvalandę sieks 0,655 euro su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) arba 0,542 euro be PVM.

Prekybininkai vis garsiau kalba apie organizuotas vagių gaujas, kurios net dienos metu žaibiškai apšvarina parduotuves. Tačiau taip vienu metu išnešamų gėrybių vertė gali siekti keliasdešimt ar kelis šimtus eurų. Tuo metu elektros tiekėjai dėl vienos vagystės iš karto patiria net kelių tūkstančių eurų nuostolį. Pasirodo, kuo daugiau Lietuvoje įrengiama elektros krovimo stotelių elektromobiliams, tuo daugiau vagių į jas taikosi.

Energetinio karo akivaizdoje gyventojai piktinosi nustatytomis didelėmis kainomis už elektrą. Ir nors rinkoje kainos tąkart mažėjo, elektros tiekėjai kainų mažinti neskubėjo, o kai kas grasino ir papildomais mokesčiais už sudarytos sutarties nutraukimą.  Tąkart, kilus skandalui ir piktinantis gyventojams dėl permokėjimo už elektrą, dalis tiekėjų vėliau dievagojosi, kad savo klientams visgi leis nutraukti sutartis be jokio papildomo mokesčio.

Lietuvoje įsibėgėjęs ruduo gali atnešti ne tik lietingą ir šaltą orą, bet ir dalies šeimos biudžeto pareikalaujančią šildymo sąskaitą. Vėstant orams, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ ekspertas dalinasi, kaip namus šildyti ekonomiškiau. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) prieš prasidedant šių metų šildymo sezonui, prognozavo 1–2 proc.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ Klaipėdos rajone statys tris bendros 176 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parkus. Elektrą jėgainės pradės gaminti ne vėliau kaip kitų metų rugsėjį, penktadienį pranešė įmonė. „Augančias investicijas į nuosavą vietinę elektros energijos gamybą laikome strategiškai būtinu žingsniu“, – pranešime sakė „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse pasiskirstė nevienodai. Lietuvoje ir Latvijoje kaina kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh, Estijoje ji mažėjo 2 proc. – iki 89,57 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 103,57 Eur/MWh ir 79,83 Eur/MWh.    „Baltijos šalyse nevienodą kainų pasiskirstymą lėmė Suomijos-Estijos jungties EstLink2 veikimo atkūrimas.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh. Kaip nurodoma pranešime, elektros kainos kitose Europos šalyse suko skirtingomis kryptimis: Lenkijoje vidutinė kaina mažėjo iki 88,49 Eur/MWh, o Vokietijoje augo iki 79,19 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite sumažėjo 3 proc. iki 24,11 Eur/MWh.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“, užsienio rinkose, įskaitant Lietuvoje, naudojanti „Elektrum“ prekės ženklą, planuoja iki 2026-ųjų įrengti 600 megavatų (MW) galios vėjo ir saulės energijos pajėgumų. Anot grupės pranešimo, iš apie 400 MW šiuo metu yra projektavimo arba statybos stadijoje, o jų laipsniškas projektų užbaigimas numatomas 2024–2025 metais.