Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra viena iš penkių dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Ši liga gali kilti dėl įvairių priežasčių – tiek bakterinių, tiek virusinių, tiek ir neinfekcinių veiksnių, tokių kaip įkvėptos cheminės medžiagos, aspiracija, rūkymas ar oro tarša.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ virusologas profesorius Saulius Čaplinskas išsamiai paaiškino, kodėl plaučių uždegimas išlieka viena iš penkių pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, kokie yra jo rizikos veiksniai, kokie infekcijų sukėlėjai ir ką reikia daryti, kad apsisaugotume.
„Dažniausia priežastis – bakterijos, tokios kaip stafilokokas, streptokokas, hemofilus influenza. Vienos dominuoja bendruomenėje, kitos – sveikatos priežiūros įstaigose“, – aiškina profesorius.
Tačiau ne mažiau svarbios ir virusinės infekcijos – gripo virusas, koronavirusas, adenovirusai, paragripo virusai ir kiti. S. Čaplinskas pabrėžia, kad vis daugiau dėmesio tenka ir grybams, kurie taip pat gali sukelti sunkius plaučių uždegimo atvejus, ypač nusilpusiems žmonėms.
„Plaučių uždegimo eiga priklauso nuo sukėlėjo, žmogaus imuninės sistemos ir, labai svarbu, nuo to, kaip greitai žmogus kreipiasi į medikus“, – sako jis.
Ypač pavojingas plaučių uždegimas tampa vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip pastebi profesorius, dažnai senjorai dėl kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, traumų ar lūžių, patenka į ligoninę, kur sumažėja jų judrumas, pablogėja plaučių ventiliacija ir kyla rizika susirgti pneumonija.
Ar COVID-19 pakeitė plaučių uždegimų statistiką?
COVID-19 pandemija parodė, kiek svarbi yra plaučių sveikata. Pradžioje, kai virusas dar buvo naujas, mirtingumas buvo itin aukštas, ypač tarp vyresnio amžiaus ir sergančiųjų gretutinėmis ligomis. Nors dabar virusas laikomas mažiau pavojingu, jis vis dar gali sukelti sunkią pneumoniją, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema.
„Didžiausią nerimą šiandien kelia paukščių gripo virusas, kurio mirtingumas tarp užsikrėtusiųjų žmonių viršija 50 procentų. Jei šis virusas pradėtų plisti tarp žmonių, situacija gali būti net sudėtingesnė nei COVID-19 pandemijos metu“, – įspėja S. Čaplinskas.
Todėl pasaulinės infekcijų stebėsenos sistemos, tokios kaip nuotekų monitoringas, aktyviai veikia tam, kad greitai būtų galima nustatyti naujų virusų atsiradimą ir išplitimą.
Profesorius pabrėžia, kad vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turėtume įsisąmoninti – tai atsakomybė už savo ir kitų sveikatą. Pagrindinė rekomendacija: pasijutus blogai, o ypač pakilus temperatūrai, likti namuose ir izoliuotis.
„Šis įprotis turėtų būti savaime suprantamas – tai ne tik apsaugotų artimuosius, bet ir sumažintų sveikatos sistemos apkrovą pandemijų ar virusinių ligų bangų metu“, – sako virusologas.
Kaip atpažinti plaučių uždegimą?
Nors dažniausiai plaučių uždegimas pasireiškia karščiavimu, kai kuriais atvejais, ypač vyresniems ar nusilpusiems žmonėms, temperatūra gali ir nepakilti. Simptomai gali būti apgaulingi:
- Kosulys su skrepliais, krūtinės skausmas;
- Dusulys, bendras silpnumas;
- Raumenų ir sąnarių skausmai;
- Simptomų „atkrytis“ po peršalimo, kai atrodė, kad jau pasveikta.
„Ypač sudėtingas yra koronaviruso sukeltas plaučių uždegimas, nes pažeidžiamos ne tik plaučių alveolės, bet ir kraujagyslės, todėl gali formuotis trombai, atsirasti miokarditas ar kitų organų pažeidimai“, – paaiškina profesorius.
Kalbėdamas apie vakcinaciją, S. Čaplinskas pabrėžia, kad skiepai pirmiausia apsaugo nuo sunkios ligos formos arba sutrumpina ligos eigą. Nors universalios rekomendacijos visiems nėra, tam tikroms grupėms jos aiškios:
„Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems lėtinių ligų, nepasiskiepyti būtų tiesiog neatsakinga. Tiek gripo, tiek COVID-19 vakcina gali padėti išvengti komplikacijų“, – pataria jis.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite laidoje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
