Sveikatos DNR

Apie kai kuriuos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, skausmą tuštinantis ar išmatose pastebimą kraują, nepatogu kalbėti net su gydytoju, tačiau pastebėjus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau vykti išsitirti, nes jie gali išduoti vėžį. Apie storosios žarnos, dar vadinamą kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Erkės Lietuvoje platina ne vieną susirgimą. Bet jei nuo viruso – erkinio encefalito – dar galima pasiskiepyti, tai nuo bakterinės infekcijos – Laimo ligos – ne. Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė pasakoja daugiau, kokiais simptomais ši liga pasireiškia. Laimo liga yra erkių platinama bakterinė infekcija: ja susergama, kai į žmogaus kraują patenka borelijos – bakterijos, sukeliančios šį susirgimą.

Lietuvoje daugybė gyventojų skundžiasi nugaros skausmais arba surakinta nugara, sako reabilitologė Brigita Paulienė. Pašnekovė apgailestauja, kad nors galima problemų su nugara ir juosmeniu išvengti, vis tik retas ima rūpintis savo kūnu laiku. Kaip išvengti kūno, ir ypač nugaros, juosmens skausmų, kodėl judesys būtinas kasdien ir kaip jis naudojamas net ir gydymui ar pooperaciniam sveikimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja reabilitologė Brigita Paulienė.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Lėtinis nuovargis, atrodo ne toks akivaizdus ir pavojingas, kaip, tarkim, kojos lūžis, vis tik jis iš esmės blogina žmonių gyvenimo kokybę ir savijautą, o ilgainiui gali prasidėti ir daugybė kitų ligų.

Venų varikozė pirmiausia asocijuojasi su estetine problema: itin ryškiai matomos išsiplėtusios venos. Kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas sako, kad ši liga kur kas klastingesnė. Plika akimi matomos venos yra tik dalis problemos, nes iš tiesų yra besivystančio giliųjų venų nepakankamumo požymis, o tai gali baigtis net mirtimi.

Kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip kraujavimas ar skausmas tuštinantis, žmonėms Lietuvoje yra nepatogios kalbėti temos net ir gydytojo kabinete. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis navikas tiesiojoje žarnoje, tam reikėjo ne vienų metų gydymo ir dabar moteris siunčia žinią visiems: skubėkite pasitikrinti, jei yra, kas jums kelia nerimą.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai. Apie tai, kaip rūpintis savo oda, kokios procedūros yra saugios ir kokios kvalifikacijos medikai gali leisti įvairias injekcijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Įvairių keistų, neįprastų ar net intymių sapnų reikšmės aiškinamos skirtingai – galima rasti įvairiausių versijų, ką reiškia vienas ar kitas sapnas. Tačiau ar kada susimąstėte, ką reiškia intymūs ar keisti sapnai? Apie tai, ką reiškia sapnai ir kokia jų tikroji reikšmė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo egzistencinės terapijos praktikas dr. Justinas Grigas.

Pavasarį organizmas yra kiek pasilpęs po žiemos, trūksta vitaminų, dažnais atvejais tenka vis dar atsigauti nuo ligų, kuriais sirgta šaltuoju metų laiku. Be to, ir pavasarį infekcijos ir bakterijos niekur nedingsta, tad sergamumas neslūgsta.

Ką reiškia sapnai, kodėl sapnuojame ir kokios realios naudos galime iš jų gauti, ar galime sužinoti sapnų reikšmę ir kodėl kai kurie išvis nesapnuojame, apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik, ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba pasakoja, kad yra paprastų būdų, kaip galima atsikratyti ar bent sumažinti knarkimą.

Knarkimas – nemaloni problema, kankinanti milijonus žmonių pasaulyje. Tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, tampanti net skyrybų priežastimi. Tačiau labai svarbu žinoti, kad knarkimas taip pat gali išduoti klastingą ligą – miego apnėją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba pasakojo, kad knarkimą gali sukelti daugybė veiksnių.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba atkreipia dėmesį, kad knarkimas gali rodyti ir itin pavojingą ligą.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kai kurias ligas rasti retas ligas yra iššūkis. Pirmiausia dėl to, kad tokių ligų yra tūkstančiai, o simptomai dažnai gali būti nespecifiniai ir paprasti. „Nustatyti retą ligą Europoje trunka apie 4–6 metus, o JAV net nuo 4 iki 8 metų gali užtrukti retos ligos nustatymas nuo pirmo kreipimosi, pirmų simptomų, iki kol ji yra diagnozuojama“, – sako Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro koordinatorė, doc. Rūta Navardauskaitė.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Tokia sunki liga kaip kepenų cirozė gali užklupti visiškai netikėtai, nes, kaip sako medikai, „kepenys nesiskundžia“. Alytiškė Daiva Benedikienė prisimena didžiulius sunkumus, kuriuos teko išgyventi susirgus Vilsono liga, kuri galiausiai komplikavosi kepenų ciroze – jos gyvybę išgelbėjo kepenų transplantacija.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje.

Turbūt kiekvienas turi savo nuomonę apie antibiotikus: vieni juos geria net ir nepaskyrus gydytojui, nes turi pasidėję spintelėje likutį, o gal ir kas iš pažįstamų jais pasidalina, kiti gi pradėję gerti antibiotikus nesugeria viso kurso, treti net ir gavę gydytojo paskyrimą gerti antibiotikų vengia it didžiausios grėsmės.

Kvėpavimo takų ligos ypač tampa aktualios šaltuoju metų laiku, kai aplink siaučia virusai, bakterijos, o ir peršalti yra visai nesudėtinga. Viena pavojingiausių ligų – plaučių uždegimas, kuris gali baigtis net mirtimi.

Kvėpavimo takų ligos ypač tampa aktualios šaltuoju metų laiku, kai aplink siaučia virusai, bakterijos, o ir peršalti yra visai nesudėtinga. Vis tik kartais net ir kosulys gali išduoti lėtinę ir nepagydomą ligą, kurią iki šiol nesirgote.

Tinkama reakcija į traumą iš esmės gali palengvinti gydymą ir gijimą, todėl labai pravartu žinoti, kaip su patirta trauma elgtis. Kada sužeidimą palikti gydyti laikui, o kada skubėti pas gydytoją? Kada sužeidimą šaldyti, o kada gerti vaistą nuo skausmo? Į šiuos ir kitus klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ studijoje atsako „Nordclinic“ bei Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Varkalys ir ortopedas – traumatologas, Lietuvos futbo...

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gali likti ne tik malonių prisiminimų, bet ir kilti sveikatos problemų, pirmiausia, su virškinimo sistema, jei per didžiąsias metų šventes buvo sau leidžiama gerokai daugiau, nei reikėtų. Kokie yra skrandžio negalavimai ir kaip jų išvengti? Kviečiame žiūrėti naujienų portalo tv3.lt laidą „Sveikatos DNR“, kurios viešnia – gydytoja gastroenterologė, docentė Goda Sadauskaitė.

Mirtinai plaučių ligai Lietuvoje visai neseniai dar nebuvo jokio gydymo, o ją diagnozuoti pavyksta itin retai, mat apie šią ligą žinoma labai nedaug. Dabar sergantiems idiopatine plaučių fibroze gydymas jau yra, bet to nedarantiems šis susirgimas lieka pražūtingesniu nei vėžys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovės, gydytojos pulmonologės doc.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus.

Nors Lietuvoje yra prevencinių programų, kaip ir kada pasitikrinti krūtinę, Vaivos Mickuvienės istorija rodo, kad krūties vėžys gali užklupti gerokai anksčiau nei pradedamos taikyti šios prevencinės priemonės. Apie tai, kaip dažnai ir kokiais būdais moterys turėtų rūpintis savo krūtinės sveikata, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalba krūtų chirurgė, mamologė Daiva Gudavičienė ir bendruomenės „Vėžys – ne sloga“ įkūrėja Vaiva Mickuvienė.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus. Šventės – puikus laikas ne tik pabendrauti su šeima, draugais, bet ir pasikalbėti apie labai svarbius dalykus ir kiekvieno laukiančius gyvenimo etapus, tokius kaip mirtis.

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Tad ko griebtis, kai kankina galvos skausmas, kada padės vaistai, o kada neapsieinama be vizito pas gydytoją? Ką daryti pajutus vieną ar kitą skausmą ir kitais naudingais patarimais naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dalinosi gydytoja anesteziologė-reanimatologė, skausmo specialistė bei skausmo gydymo ir stuburo chirurgijos „Clinic Agatas“ įkūrėja Asta Mažeikaitė.

Naujieji metai daug kam tampa ir nauja pradžia: duodame sau pažadų, kad gyvensime sveikiau, sportuosime, atidžiau žiūrėsime, ką dedame į burną. Vis tik gyvenimo būdas yra ne viskas, kai kalbame apie žmogaus gerą savijautą. Ką naudinga žinoti norint jaustis geriau, būti sveikesniam, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja Vilniaus Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ir kineziterapeutė Kristina Jackūnė.

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Nors dažnu atveju laikas gydo, kaip sako Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis, bet, jei trauma buvo, galiausiai ji gali grįžti daug skaudesnėmis pasekmėmis ir kai kam tenka gultis ant operacinio stalo.

Sveikos mitybos įpročiai – pamatas, kurį kai kurie tėvai vaikams pakloja jau vaikystėje. Deja, ne visi vaikystėje tokius įpročius įgijo, kad vėliau galėtų juos perduoti ir savo šeimai, tad kas yra svarbiausia, kai kalbame apie vaikų mitybą? Ką turime žinoti apie sveiką mitybą, kokios gudrybės gali padėti sudominti ne tik mažuosius, bet ir visą šeimą sveikais produktais ir kokie įpročiai gali padėti geriau jaustis ir išsaugoti sveikatą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja ...

Šiandien Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – per savo gimtadienį mirė 79-erių sulaukusi žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė. Apie tai pranešė žmonės.lt. Dar šių metų rugpjūčio mėnesį poetė lankėsi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kur atvirai pasakojo apie kovą su atsitiktinai aptiktu vėžiu.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.

Kokybiškas miegas yra viena svarbiausių žmogaus rutinos dalių. Tačiau lengvai užmigti pavyksta ne visiems. „Sveikatos DNR“ laidoje svečiavosi šeimos gydytoja Elena Šukė, kuri papasakojo apie nemigą ir pasidalijo patarimais, kaip geriau valdyti savo miegą. Dažnu atveju, miegą sujaukia netvarkinga žmogaus rutina. Tad pirmas veiksmas, kuriuo reikia užsiimti – miego higiena. Tai dienos, vakaro ar prieš pat miegą atliekami ritualai, kurie padeda nurimti.

Neretai žmonės teigia, kad alkoholis padeda jiems lengviau užmigti. Dėl šios priežasties nevengia išgerti tauriųjų gėrimų prieš ruošdamiesi ilsėtis. Šeimos gydytoja Elena Šukė „Sveikatos DNR“ laidoje atskleidė, kokio poveikio galima tikėtis išgėrus alkoholinių gėrimų prieš miegą.  Laidos metu ekspertė dalijosi, kad neretai žmonės prieš naktį griebiasi alkoholio, nes juos kankina nemiga. Daugeliui atrodo, kad tai veiksminga priemonė siekiant užmigti.

Norint ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti sveikai, reikia įdėti pastangų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalba gydytojas neurologas, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius Jokūbas Fišas. Jis vardija, kad yra keli esminiai dalykai, kuriuos žmonės turėtų daryti. Pirmiausia, labai svarbu nepersivalgyti, antra – skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui.

Susitikimo su draugais ar giminaičiais metu neretai būna vartojami alkoholiniai gėrimai. Žmonės juos vartoja norėdami atsipalaiduoti, lengviau bendrauti su kitais asmenimis, tačiau kartais nekaltas išgėrimas gali baigtis priklausomybės liūnu, iš kurio vėliau bus sunku išlipti. Kaip pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, neįklimpti į priklausomybių liūną ir kada jau reiktų kreiptis pagalbos, laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Priklausomybės ligų centro gyd.

Miegas – vienas svarbiausių dalykų, norint jaustis gerai. Gydytojai vieningai sako, kad prasta miego kokybė ne tik blogina žmogaus savijautą kitą dieną, bet gali tapti ir daugelio ligų priežastimi. Tad ką daryti, kad naktį pailsėtume geriau, ar galima miegoti dienos metu, kaip tinkamai pasiruošti miegui ir kada jau galima įtarti nemigą ir reiktų kreiptis į gydytoją, pasakoja šeimos gydytoja Elena Šukė.

Praėjusią savaitę lietuviai turėjo daugiau nedarbo dienų, nei įprasta, o Vėlinės, kai prisimenami išėjusieji anapus, tampa proga giminėms susirinkti pabendrauti ne tik prie valgiais, bet ir gėrimais nukrautų stalų. Darbdaviai jau anksčiau yra pastebėję, kad nedarbo dienos ar ilgieji savaitgaliai gali pakenkti kai kurių žmonių gebėjimui grįžti į įprastą rutiną, o policijos pareigūnai ir medikai žino, kad veikiausiai esant laisvadieniams tarnybų pagalbos reikės daugiau.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Ši savaitė Lietuvoje – ypatinga, yra minimos Vėlinės, prisiminami išėjusieji anapus, lankomos kapinės ir giminės susirenka pabendrauti prie valgiais, o kartais ir gėrimais, nukrautų stalų. Darbdaviai jau anksčiau yra pastebėję, kad nedarbo dienos ar ilgieji savaitgaliai gali pakenkti kai kurių žmonių gebėjimui grįžti į įprastą rutiną, o policijos pareigūnai ir medikai žino, kad veikiausiai esant laisvadieniams tarnybų pagalbos reikės daugiau.

Nors pagal laimės indekso rodiklius Lietuva nėra žemoje vietoje, kai kurie žmonės teigia, kad yra nelaimingi. Apie tai, kodėl žmonės net ir turėdami socialines garantijas gali jautis nelaimingi naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Gyvename laikais, kai internete galime pamatyti kiekvieną kito žmogaus gyvenimo akimirką, nes daugelis iš mūsų mėgsta parodyti savo draugams, savo geriausias gyvenimo minutes. Tačiau labai svarbu suvokti, kad socialiniuose tinkluose rodoma realybė nebūtinai yra tikra.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Protarpinis badavimas yra mitybos praktika, kurios metu žmogus laikinai riboja maisto suvartojimą arba tam tikrą laiko tarpą visiškai susilaiko nuo valgymo.

„Keto“ dieta yra žinoma dėl greito svorio mažinimo ir medžiagų apykaitos greitinimo. Visgi kaip ir bet kuri kita dieta, ji turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų.

Norint gyventi ilgai ir be didesnių sveikatos problemų, tuo, ką dedame į savo lėkštę, turime susirūpinti kuo anksčiau. Jau dabar moksliniai tyrimai rodo, kad pakeitę savo mitybą žmonės gali ne tik sumažinti ligų riziką, bet kartais ir padėti valdyti jau esamas sveikatos problemas. Apie tai, kokį maistą valgyti, ar maistas yra kartu ir vaistas, diskutuoja medicinos gydytojas Irmantas Aleksa ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas.