Sveikatos DNR

Nors didžiosios metų šventės daugiausiai asocijuojasi su iššūkiais perkant dovanas ir dekoracijas, neretai jos tampa išbandymu ir širdžiai. Nors atrodo nekaltai, net vos keli šventiniai vakarai su stikliuku gali sukelti rimtus negalavimus. Apie tai, kaip šventinis režimas ir žalingi įpročiai veikia širdį ir kokias grėsmes kelia, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas.

Kiekvienais metais Lietuvoje pagimdo apie 18 tūkst. moterų. Apie 1 proc. pastojusiųjų yra nepilnametės, kurių didesnioji dalis nusprendžia nėštumą nutraukti, o mažesnioji – gimdyti. Tokią statistiką naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pateikė akušerė Alina Liepinaitienė. Nors skaičiai išties yra dideli, o pastojusių nepilnamečių amžius tik jaunėja, apie šią problemą ir lytinį švietimą nėra kalbama atvirai.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs intervencinis radiologas Givi Lengvenis paaiškino rūkymo ir jo alternatyvų žalą organizmui, kaip tai gali tapti ir aneurizmos priežastimi. Nikotinas silpnina kraujagyslių sieneles, o tai didina aneurizmos riziką. G. Lengvenis aiškina, kad aneurizmą sunku atrasti.

Atsisakyti pieno, gliuteno ar dar kokio nors produkto – šiandien tapo beveik mada. Tačiau gydytoja dietologė pasakojo, kad dažnai taip elgiasi visiškai sveiki žmonės, o tokie eksperimentai su mityba kartais slepia ne kūno, o psichologines priežastis.

Nėštumas dažnai yra laikomas svarbiausiu ir gražiausiu laikotarpiu moters gyvenime, tačiau būna situacijų, kai šį stebuklą lydi ne tik medicininiai iššūkiai, bet ir psichologinės, socialinės dilemos. Naujausioje „Sveikatos DNR“ laidoje akušerė, mokslininkė Alina Liepinaitienė pasidalijo jautriomis istorijomis, kuriose vaikelio laukėsi ne šeimai pasiruošusios moterys, o jaunos mergaitės ir priklausomybių turinčios nėščiosios.

Daugelio namuose kartu su šventiniais patiekalais neretai ant Kūčių stalo atsiranda ir alkoholio. Apie alkoholio sukeliamą „Švenčių širdies sindromą“ bei daromą žalą smegenims paaiškino naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs intervencinis radiologas Givi Lengvenis.  Anot G. Lengvenio, gausus alkoholio vartojimas sukelia širdies ritmo sutrikimus, o tada atsiranda vadinamasis „Švenčių širdies sindromas“ (angl.

Metams artėjant į pabaigą, svarbu ne tik apžvelgti, kas šiemet prisidėjo prie sveikatos stiprinimo, bet kas ją ir silpnino. Kaip mūsų kūną veikia įvairios priklausomybės, pasakoja kraujagyslių gydytojas intervencinis radiologas Givi Lengvenis. Nors kartais sakoma, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, gydytojas yra kiek kitokios nuomonės.

Artėjant šventėms dauguma jau pradeda mąstyti apie dovanas ir šventinius stalus, kas bus padėta, ką patys gali atsinešti. Prie didingų vaišių juk reikia ir atsigerti, tad atnešami ir stiprieji gėrimai. Bet tai gali sukelti ir problemų tarp šeimos narių, ypač kai į svečius pakviečiami priklausomybių turintys žmonės.

Prasidėjus advento laikotarpiui ir žmonėms įnirtingai ruošiantis šventėms dažniausiai kalbame apie džiaugsmą, bendrystę, bendrą šventinę nuotaiką. Tačiau kai kuriems tai yra išbandymų metas, kai liūdesį ir vienatvę norisi nuslopinti imantis alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.

Tikriausiai kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime apsiskaičiavęs savo kūno masės indeksą (KMI). Jis parodo, ar žmogus pagal savo ūgį ir amžių atitinka nustatytas svorio normas. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Santaros klinikų gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė paaiškino, kodėl dietologai į KMI žiūri kritiškai. Gydytoja dietologė G. Babravičienė teigė, kad indeksas gali ir suklaidinti.

Žmonėms maistas yra gyvybiškai būtinas, tačiau kartais esant tam tikriems sveikatos sutrikimams valgyti įprastai nebepavyksta. Badavimas iš esmės išderina visas organizmo funkcijas, pablogina fizinę būklę, gali paveikti smegenis ir galiausiai tapti mirties priežastimi. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų, Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus Mitybos sutrikimų ir prevencijos poskyrio gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.

Nenuilstamai šąlantis oras ir iškritęs pirmasis sniegas ne visiems žmonėms kelia teigiamas ir džiugias artėjančių švenčių emocijas. Kaip naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ aiškino egzistensinės psichoterapijos praktikas Justinas Grigas, perėjimas iš vasaros į rudens ir žiemos būsenas gali kaip tik iškelti blogus prisiminimus, o tai gali sukelti sezoninę depresiją. Anot specialisto, yra keletas būdų vartoti sezoninės depresijos sąvoką.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai kai kuriems gali asocijuotis su jaukumu, kvapniomis žvakėmis ir arbata. Tačiau daug žmonių gali jausti visai kitokias emocijas – vienatvę, liūdesį, nerimą. Kaip su kylančiomis neigiamomis emocijomis tvarkytis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su egzistencinės psichoterapijos praktiku, dr. Justinu Grigu.

Žmogus alina savo organizmą, jei su maistu gauna nepakankamai reikalingų medžiagų. Kartais žmonės taip elgiasi nesusimąstydami: badauja norėdami numesti svorio ir nepagalvoja apie ilgalaikes pasekmes organizmui. Būna situacijų, kai dėl sveikatos būklės žmogui tampa sudėtinga nuryti maistą.

Artėjantis žiemos sezonas dažnai reiškia padidėjusį sergamumą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė pataria, ką įtraukti į mitybos racioną, norint apsisaugoti nuo žvarbaus oro ir virusų bei kokio ženklo ieškoti ant maisto pakuočių. Šaltėjant orams ne paslaptis, kad daugėja susirgimų – nuo peršalimų iki infekcinių ligų. Laidos viešnia atskleidžia, į ką svarbu atkreipti dėmesį savo mityboje.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių nusprendžia atsisakyti įprasto valgymo ritmo – pusryčių, pietų ir vakarienės. Vieni renkasi valgyti tik du kartus per dieną, kiti – tik ryte ar tik vakare. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė laidoje „Sveikatos DNR“ įspėja – nors tokie eksperimentai skamba patraukliai, žmogaus organizmas nėra sukurtas dirbti tokiu režimu.

Nagų grybelis – ne tik estetinė, bet ir rimta sveikatos problema, kurią dažnas vis dar linkęs ignoruoti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis tv3.lt laidai „Sveikatos DNR“ paaiškino, kodėl ši infekcija savaime nepraeina ir kaip ja galima užsikrėsti net grožio salonuose. Pasak gydytojo, nagų grybelis yra pati dažniausia nagų liga, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Raumenys yra būtini ne tik tam, kad galėtume laisvai judėti, taip pat raumeninis audinys yra ir širdies, ir virškinimo, ir kitų gyvybei būtinų sistemų dalis. Jei žmogus valgydamas gauna nepakankamai baltymų, rizikuoja, kad organizmas būtinas kalorijas ims būtent iš šio audinio. Apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Eksperimentavimas su dietomis, produktų vartojimo mažinimas ar net griežtas jų atsisakymas gali sukelti sveikatos problemų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė atskleidžia, kokių maisto produktų ir jų sudėtyje esančių elementų reikėtų vengti bei kokių produktų atsisakę keliame sau grėsmę. Gydytoja teigia, kad 5 maisto grupės ir jose esantys elementai yra itin svarbūs žmogaus organizmui ir gerai savijautai.

Nepakankama mityba gali susargdinti sveiką žmogų, o ką jau kalbėti apie poveikį sergančiam ar po ligos atsigaunančiam žmogui. Ką naudinga žinoti, kad tinkama mityba padėtų sveikti, ne tik gerai jaustis, bet ir atrodyti? Apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Gerybinis gimdos auglys mioma, dar kitaip vadinamas gimdos fibromioma, moterims, norinčioms pastoti, neretai sukelia šoką ir didelį stresą. Jauno amžiaus moterys, sužinojusios tokią diagnozę bijo prarasti gimdą, taip pat susiduria su psichologinėmis problemomis ir smunkančia saviverte santykiuose.

Dažna moteris gali būti kamuojama gimdoje esančių miomų sukeliamų simptomų. Nors miomos dažniausia yra gerybiniai navikai, pasitaiko retų atvejų, kai jos įgauna piktybiškumo požymių. Apie naują miomų naikinimo būdą pasakoja intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas.

Kiekvienais metais šaltuoju sezonu susirgimų atvejų itin padaugėja. Ligos puola įvairias amžiaus grupes, tačiau Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įvardijo, kada reikėtų sunerimti dėl dažnai sergančių mažamečių. Gydytojas pastebi, kad koronaviruso banga ir vėl siaučia. Jis įvardijo, kaip reikėtų apsisaugoti ir kam ši liga kelia didžiausią pavojų. „Jau dabar pastebime ryškų COVID-19 ir gripo atvejų padidėjimą, taip pat – kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų šoktelėjimą.

Internete pilna nuotraukų, kur žmonės, vos grįžę iš Turkijos, džiaugiasi „stebuklingai“ ataugusiais plaukais. Tačiau ar tai iš tiesų įmanoma? Dermatovenerologas Tadas Raudonis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ paaiškino, kaip iš tikrųjų veikia plaukų transplantacija, kodėl dažnai ji nėra reikalinga ir kuo rizikuoja tie, kurie pasitiki pigiais pasiūlymais užsienyje, o ypač Turkijoje.

Kasmet rudenį sergamumas šokteli – nuo vaikų darželiuose iki suaugusiųjų darbe. Ar iš tikrųjų galime sustiprinti imunitetą ir kokie būdai tam iš tiesų veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Dauguma žmonių, rinkdamiesi šampūną, galvoja apie tai, kad plaukai blizgėtų, būtų švelnūs ir paklusnūs. Tačiau, pasirodo, viskas turėtų būti atvirkščiai – šampūnas pirmiausia turi rūpintis galvos oda, o ne pačiais plaukais. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dermatovenerologas Tadas Raudonis papasakojo, kaip iš tiesų reikėtų prižiūrėti galvos odą ir ką dažniausiai darome neteisingai.

Plaukų išvaizda, stiprumas ir grožis labai dažnai tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra galvos oda. Dar daugiau, ji lemia, kaip dažnai plaukai riebaluojasi, ar slenka ir kitus dalykus.

Dauguma žmonių žino, kas yra paauglystė, vis tik žmogaus raida po paauglystės nesibaigia ir laukia ne vienas sudėtingas etapas: išsikraustymas iš tėvų namų, tapimas suaugusiu, galimai vidurio amžiaus krizė, suvokimas, kad artėja senatvė.  Kaip lengviau išgyventi šiuos pokyčius ir prisitaikyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto, psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.

Rankos tirpimas – tai tarsi nemalonus signalas iš kūno, itin dažnai pasireiškiantis naktį, kai pirštai ar visa ranka staiga praranda įprastą jautrumą, o pojūčiai svyruoja nuo lengvo dilgčiojimo iki deginimo ar šalčio bangos. Dažniausiai šį nemalonų reiškinį sukelia riešo kanalo sindromas, o pasak ortopedo traumatologo Simono Sereikos, dažnai į šiuos kūno siunčiamus signalus žmonės yra linkę nepelnytai numoti ranka ar nustumia į „nesvarbiųjų“ sąrašą.

Plaštakų tirpimas ir skausmai dažnai gali būti ignoruojami, tarsi tai būtų paprasčiausio nuovargio ženklai. Tiesa, kartais tokie ženklai gali įspėti apie rimtą ligą – riešo kanalo sindromą. Kada svarbu sunerimti ir kaip ši liga yra gydoma naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika.

Ar ryte jaučiatės vis pavargęs ir neišsimiegojęs? Ar aknė vėl sustiprėjo kurioje nors veido vietoje? Tuomet verta atkreipti dėmesį į savo hormonus, pataria endobiogenikos specialistė ir šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja. Portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ specialistė papasakojo apie hormonų kaitą moterų ciklo metu bei kaip išmokti interpretuoti kūno siunčiamus signalus.

Moters sveikata ir savijauta itin glaudžiai susijusi su jos organizmo hormonų balansu. Ne paslaptis, kad priklausomai nuo moters ciklo gali būti pasirenkamas ir skirtingas fizinis krūvis, darbo ar poilsio režimas, pavyzdžiui, kai kalbama apie profesionalias atletes. Vis tik, naudinga žinoti, kad ne tik profesionalių sportininkių gyvenimą gali gerokai pagerinti gyvenimas atsižvelgiant į ciklo svyravimus.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai ieško naujų užsiėmimų savo vaikams po pamokų: įvairių sporto būrelių, muzikos ir dailės mokyklų ar logiką lavinančių klubų, pavyzdžui, šachmatų. Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ perspėja nepersistengti su visomis veiklomis, kitaip vaikas gali patirti psichologinį išsekimą ar net besivystantį perdegimą.

Nuo sunkios kuprinės iki miego trūkumo ir „nenoriu į mokyklą“ ašarų – rudenį vaikus slegia ne tik naujos užduotys, bet ir sveikatos iššūkiai. Kaip tėvams padėti vaikui išlikti sveikam fiziškai ir emociškai, kokių klaidų vengti ir į ką atkreipti dėmesį? Atsakymų į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ieškome kartu su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Turbūt daugelis yra girdėję apie išties pavojingą diagnozę – aortos aneurizmą. Tačiau nedaug žmonių išties žino, kokia ji yra pavojinga. Būtent apie šią būklę tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbėjo intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas.

Aortos aneurizma yra būklė, kurios ilgą laiką galite nepastebėti ir visiškai nejausti, tačiau jai plyšus padariniai gali būti tragiški: ne visuomet žmones pavyksta išplėšti iš mirties nagų. Dėl to ši grėsminga būklė yra vadinama tyliąja žudike. „Aorta yra pagrindinė ir stambiausia mūsų kraujagyslė, ji tęsiasi nuo širdies, po to atsišakoja ir nueina link kojų. Jei ji yra sveika, jos neturėtų matytis.

Skubi kontracepcija, mėnesinių ciklo sutrikimai, nerimas dėl nėštumo – apie tai jaunos moterys dažnai pradeda galvoti tik tada, kai ištinka problema. Ir nereta moteris mano neteisingai. Gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė atvirai kalba apie tai, ką privalo žinoti kiekviena pradėjusi lytinį gyvenimą, dažniausius mitus ir kodėl su kontraceptinėmis tabletėmis derėtų elgtis labai atsargiai.

Prieš penkerius metus socialiniuose tinkluose pradėjo populiarėti vaizdai, kuriuose įvairūs žmonės išbandė mėsėdžio dietą kaip naują greito svorio metimo būdą. Bet dietologas Edvardas Grišinas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kvietė visus žiūrovus atsargiau žiūrėti į šį ganėtinai naują fenomeną.

Apie veganus ir vegetarus girdime jau ilgą laiką ir dažnai, tačiau ar teko girdėti apie visiškai priešingą šiai mitybą? Tik mėsa, jokio cukraus ir net daržovių – taip atrodo mėsėdžio kasdienis stalas. Apie tai, kaip atrodo tokia mityba bei kokią įtaką ji daro sveikatai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Mėsėdžio mityba labai aiški – ji pagrįsta tuo, kad žmogus valgo tik gyvulinės kilmės maistą.

Kai veidrodyje pamatome bręstantį spuogą, ranka dažnai pati tiesiasi jį išspausti. Tačiau gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ perspėjo, kad toks žalingas įprotis gali kainuoti mums gražią odą. Tokiu atveju, gali atsirasti randai, pigmentinės dėmės ir net sunkesnė infekcija. „Bendra rekomendacija – neužsiimti bet kokių esančių spuogų manipuliacija savarankiškai.

Skiepai, viena populiariausių prevencijos priemonių, norint apsisaugoti nuo tokių infekcinių ligų kaip erkinis encefalitas. Tačiau ką žinome apie infekcijas, tokias kaip stabligė, pasiutligė, ir ar apsisaugojimo būdas nuo šios ligos taip pat veikiamas skiepais? Atsakymus į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pateikė Santaros klinikų infekcinių ligų gydytojas Olegas Aliancevičius.

Vis populiarėjanti tema – limfa bei jos sutrikimai. Limfodrenažinius masažus ir jų teigiamą poveikį sveikatai, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pristato kvalifikuota masažo meistrė, mentorė Karina Mikailova. Pašnekovė pasakoja, kaip atpažinti limfos sutrikimus bei kaip sau padėti, kamuojant netinkamam limfotakos aktyvumui. K. Mikailova dalinasi, namuose, kiekvienam prieinamai limfos priežiūros rutina, kuri padės numesti svorio, sumažinti rytinį paburkimą ir nuovargį dienos pabaigoje.

Sunkios ir tinstančios kojos vakare, kiek paburkęs veidas, ko gero, dažnam pažįstama nemaloni būklė. Savijautą galima pagerinti reguliariai namuose į rutiną įtraukus iki 10 minučių per dieną trunkančias procedūras. Profesionali masažuotoja, masažuotojų mokytoja Karina Mikailova sako, kad savimasažas yra efektyvi priemonė, tačiau ją reikia atlikti drausmingai ir nuolat, kitaip tariant, įtraukti į kasdienę rutiną.

Spuogai – ne tik paauglių kosmetinė problema. Pasak gydytojo dermatovenerologo Tado Raudonio, aknė gali vystytis skirtingomis stadijomis – nuo vos pastebimų inkštirų iki skausmingų mazgų ir randų, kurie lieka visam gyvenimui. Apie tai – pokalbyje su gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu laidoje „Sveikatos DNR“. „Pirmieji bėrimo elementai – komedonai, arba inkštirai. Jie gali būti atviri – su juodais taškeliais, arba uždari – kaip balti taškeliai po oda. Tai lengva aknės forma.

Maisto produktai su užrašu „be glitimo“ užtvindė parduotuvių ir kavinių lentynas. Šis baltymas yra tapęs tam tikru baubu, kurio, sekant interneto tendencijomis, gali kilti noras vengti. Glitimas kaltinamas sukeliantis uždegimus, virškinimo sutrikimus ir net nuotaikų svyravimus. Tačiau ar jis tikrai toks pavojingas, kaip dažnai sakoma?  Tiesas ir mitus apie glitimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ aptarė ir paaiškino gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.  Soc.

„Be glitimo“ etiketėms užtvindžius parduotuvių ir kavinių lentynas šis baltymas yra tapęs tam tikru baubu, kurio, sekant interneto tendencijomis, gali kilti noras vengti. Glitimas kaltinamas sukeliantis uždegimus, virškinimo sutrikimus ir net nuotaikų svyravimus. Tačiau ar jis tikrai toks pavojingas, kaip dažnai sakoma? Tiesas ir mitus apie glitimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ aptarėme su gydytoju dietologu Edvardu Grišinu.

Šąlančios rankos ar kojos daugeliui pažįstamas pojūtis, ypač šaltuoju metų laiku. Tačiau ar tai gali būti rimtų kraujagyslių problemų signalas? Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu. Nors daugelis galvoja, kad šąlančios galūnės gali reikšti periferinių kraujagyslių sutrikimus, gydytojas ramina – dažniausiai taip nėra. „Rankų, kojų šalimas beveik niekada nereiškia kažkokios kraujagyslių ligos“, – sako G. Vaitėnas.

Aknė – tai ne neišvengiama paauglystės dalis, o liga, kurią galima ir reikia gydyti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo apie tai, kodėl netinkama mityba, stresas ar tam tikros ligos gali pabloginti odos būklę, bei pateikė aiškias rekomendacijas, nuo ko pradėti kovoti su spuogais. Pasak gydytojo, nors genetika turi reikšmės, gyvenimo būdas – ne mažiau svarbus. Pavyzdžiui, pieno produktai turi didžiulę įtaką aknei.

Kalbant apie odos sveikatą, vasaros sezonas – ypač svarbus laikotarpis. Būtent dabar oda patiria didžiausią ultravioletinių spindulių poveikį, todėl visi įtartini dariniai, tokie kaip apgamai ar pigmentinės dėmės, tampa ne tik estetiniu, bet ir sveikatos klausimu. Gydytojai dermatovenerologai Gintarė Ulianskaitė ir Tadas Raudonis TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja, kada dariniai turėtų kelti nerimą ir kodėl jų šalinimas vasarą reikalauja ypatingo dėmesio.