Sveikatos DNR

Priklausomybė paveikia ne tik priklausomą žmogų, bet ir tuos, kurie yra aplink. Gyvenime patirtos traumos ir sunkumai gali užprogramuoti žmogaus smegenyse „gelbėtojo“ vaidmenį, dėl kurio yra sunku palikti priklausomą asmenį, norisi jam padėti, nors tai labai sunku. Apie tai, ką patiria kopriklausomi žmonės ir kaip tokiuose santykiuose nustatyti ribas, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Cukrus – vienas dažniausiai vartojamų, bet kartu ir labiausiai kritikuojamu produktų. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas paaiškino, ką iš tiesų reiškia didelis saldumynų poreikis, kokią žalą gali sukelti per dažnas cukraus vartojimas ir ar pagrįstai jis vadinamas „baltąja mirtimi“. Apie visa tai jis pasakojo tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. Kaip atskirti, ar tai priklausomybė cukrui, ar įprotis? Gydytojas teigė, kad potraukis cukrui gali būti siejamas su hormono leptino lygiu, kuris atsakin...

Turbūt daugelis pažįsta žmogų, kuris nuolat nori kažko saldaus, su savimi visada nešiojasi saldainį ir kiekvieną valgį palydi desertu. Ar nuolatinį saldumynų poreikį galima laikyti priklausomybe? Apie tai, koks turėtų būti sveikas santykis su cukrumi, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Laidos svečias sako, kad į jo paties požiūris į mitybą yra „liberalus“. Anot dietologo, cukraus ir angliavandenių jo paties mityboje yra.

Nors vyrai statistiškai dažniau susiduria su alkoholio ir kitų svaigalų problemomis, pagalbos dėl priklausomybių dažniau ieško moterys. Taip teigia blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas, kuris portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ atvirai prabilo apie priklausomybių kilmę, kuri dažnu atveju glūdi dar gilioje vaikystėje, bet ir paneigė mitą, jog sėkmingi žmonės alkoholį vartoja rečiau.

Galvodami apie priklausomybę alkoholiui dažniausiai įsivaizduojame jau dugną pasiekusius asmenis, tačiau neretai priklausomybė slegia ir iš pažiūros sėkmingus, laimingus žmones. Apie tai, kada alkoholis tampa problema, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Pogimdyminė depresija – tyli, bet mirtinai pavojinga būklė, kuri ne visada matoma plika akimi. Kartais ji baigiasi tragedijomis, po kurių lieka tik vienas klausimas – ar buvo galima tai sustabdyti? Akušerė atvirai pripažįsta – ne visada buvo padaryta viskas, kas turėjo būti padaryta. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ akušerė Alina Liepinaitienė be užuolankų prabilo apie vieną skaudžiausių atvejų Lietuvoje, kai moteris Kaune nusižudė kartu su naujagimiu.

Nors nėštumas turėtų būti vienas gražiausių laikotarpių moters gyvenime, kai kuriais atvejais besilaukiančios moters aplinka gali nuspalvinti šį laiką tamsiomis spalvomis. Apie tai, kaip ne tik artimųjų, bet ir kolegų bei medikų elgesys gali paveikti moters nėštumą, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo akušerė, mokslininkė Alina Liepinaitienė. Anot specialistės, aplinka, kuri supa besilaukiančią moterį, turi didžiulę įtaką šiam laikotarpiui.

Paaugliai ir net vaikai pastaruoju metu vis labiau tampa priklausomi nuo rūkymo, alkoholio ar net narkotikų. Atpažinti atžalų priklausomybes tėvams darosi vis sunkiau, tačiau yra ženklų, kurie gali padėti grėsmę nustatyti laiku.

Plaukų dažymas, tiesinimas keratinu, laminavimas ar įvairūs papildai, žadantys „stipresnius ir tankesnius plaukus“ – visa tai skamba viliojančiai. Tačiau kiek tame tiesos? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dermatovenerologas Tadas Raudonis papasakojo, kokie grožio eksperimentai gali iš tiesų pakenkti galvos odai, o kokie – tik sukuria iliuziją, kad plaukai tapo sveikesni. Pasak gydytojo, dauguma grožio procedūrų, jei atliekamos profesionaliai, galvos odai nekenkia.

Turbūt daugelis yra girdėję, kad ką gauna besilaukianti mama, tą gauna ir mamos pilve besivystantis vaikutis. Deja, tos medžiagos neretai turi ir neigiamą ilgalaikį poveikį. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ akušerė Alina Liepinaitienė papasakojo apie savo patirtis su priklausomybes turinčiomis mamomis bei kaip gaunamos medžiagos paveikia augantį vaisių. Vaikelio laukimo laikotarpis kartais gali prailgti, ypač jeigu besilaukianti moteris turi priklausomybių.

Pusryčiai – tai ne tik tradicija ar įprotis. Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, jie tiesiogiai veikia mūsų smegenų darbą, mokymosi gebėjimus ir net širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems pusryčių praleidimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Daugiau apie tai – naujienų portalo tv3.lt „Sveikatos DNR“ tinklalaidėje.

Paauglystė – pagundų ir bandymų laikotarpis, kai norisi išbandyti viską, kas nauja ir populiaru tarp bendraamžių. Deja, kartais tokie pabandymai tampa priklausomybėmis, keliančiomis rimtus pavojus. Apie tai, su kokiomis pagundomis susiduria paaugliai, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.

Per šventes žmonės nori atsipalaiduoti, todėl dažnai tam pasitelkia ir alkoholį. Apie alkoholio sukeliamą žalą bei su juo susijusius klaidingus mitus naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakojo kardiologas Arnas Karužas. Kardiologas paneigė mitą apie raudonojo vyno naudą. Pasak jo, norint gauti antioksidantų poveikį, vertėtų rinktis vaisius ir uogas – pavyzdžiui, mėlynes ar vynuoges, o ne gerti vyną.

Druska, cukrus, riebalai – produktai, kurie skoniui suteikia daugiau malonumo, bet, pasak gydytojos dietologės Gertrudos Babravičienės, būtent jie dažniausiai ir tampa nepastebimomis grėsmėmis mūsų sveikatai. Net maistas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltas – kaip jogurtas ar varškės sūrelis – gali slėpti milžiniškus cukraus ir riebalų kiekius.

Reguliarus valgymas, pakankamas vandens kiekis ir paprastas požiūris į kasdienį mitybos racioną – tokia, pasak gydytojos dietologės, yra sveikatai palanki mityba. Nors daugelis ieško stebuklingų dietų ar vengia tam tikrų produktų, specialistė tikino – mūsų kūnas vertina paprastumą ir režimą, o didžiausia klaida yra praleisti valgymus.

Staiga pradėję slinkti plaukai, retėjanti sklastymo linija ar švytintis viršugalvis – daugeliui tai sukelia tikrą šoką. Tačiau, pasirodo, ne visada tai nulemia genetika ar amžius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dermatovenerologas Tadas Raudonis pasakojo apie dažniausias plaukų slinkimo priežastis, mitus ir tai, ką galima padaryti, kol dar nevėlu.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja nepilnamečių nėštumo problema, tačiau dar vis nutylima, ką dėl to daryti. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ akušerė Alina Liepinaitienė papasakojo ir pirmosios savo globotos 13-metės mergaitės istoriją, kurios vingiai nustebino net pačią gydytoją.

Rinkdamiesi kuprines ir rankinukus kartais nė nesusimąstome apie patogumą, o savo dėmesį kreipiame į grožį. Tačiau Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įspėja, kad netinkama kuprinė gali turėti liūdnų pasekmių, o jauniems vaikams ir paaugliams rinktis rankinių jis išvis nerekomenduoja.

Nors didžiosios metų šventės daugiausiai asocijuojasi su iššūkiais perkant dovanas ir dekoracijas, neretai jos tampa išbandymu ir širdžiai. Nors atrodo nekaltai, net vos keli šventiniai vakarai su stikliuku gali sukelti rimtus negalavimus. Apie tai, kaip šventinis režimas ir žalingi įpročiai veikia širdį ir kokias grėsmes kelia, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas.

Kiekvienais metais Lietuvoje pagimdo apie 18 tūkst. moterų. Apie 1 proc. pastojusiųjų yra nepilnametės, kurių didesnioji dalis nusprendžia nėštumą nutraukti, o mažesnioji – gimdyti. Tokią statistiką naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pateikė akušerė Alina Liepinaitienė. Nors skaičiai išties yra dideli, o pastojusių nepilnamečių amžius tik jaunėja, apie šią problemą ir lytinį švietimą nėra kalbama atvirai.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs intervencinis radiologas Givi Lengvenis paaiškino rūkymo ir jo alternatyvų žalą organizmui, kaip tai gali tapti ir aneurizmos priežastimi. Nikotinas silpnina kraujagyslių sieneles, o tai didina aneurizmos riziką. G. Lengvenis aiškina, kad aneurizmą sunku atrasti.

Atsisakyti pieno, gliuteno ar dar kokio nors produkto – šiandien tapo beveik mada. Tačiau gydytoja dietologė pasakojo, kad dažnai taip elgiasi visiškai sveiki žmonės, o tokie eksperimentai su mityba kartais slepia ne kūno, o psichologines priežastis.

Nėštumas dažnai yra laikomas svarbiausiu ir gražiausiu laikotarpiu moters gyvenime, tačiau būna situacijų, kai šį stebuklą lydi ne tik medicininiai iššūkiai, bet ir psichologinės, socialinės dilemos. Naujausioje „Sveikatos DNR“ laidoje akušerė, mokslininkė Alina Liepinaitienė pasidalijo jautriomis istorijomis, kuriose vaikelio laukėsi ne šeimai pasiruošusios moterys, o jaunos mergaitės ir priklausomybių turinčios nėščiosios.

Daugelio namuose kartu su šventiniais patiekalais neretai ant Kūčių stalo atsiranda ir alkoholio. Apie alkoholio sukeliamą „Švenčių širdies sindromą“ bei daromą žalą smegenims paaiškino naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs intervencinis radiologas Givi Lengvenis.  Anot G. Lengvenio, gausus alkoholio vartojimas sukelia širdies ritmo sutrikimus, o tada atsiranda vadinamasis „Švenčių širdies sindromas“ (angl.

Metams artėjant į pabaigą, svarbu ne tik apžvelgti, kas šiemet prisidėjo prie sveikatos stiprinimo, bet kas ją ir silpnino. Kaip mūsų kūną veikia įvairios priklausomybės, pasakoja kraujagyslių gydytojas intervencinis radiologas Givi Lengvenis. Nors kartais sakoma, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, gydytojas yra kiek kitokios nuomonės.

Artėjant šventėms dauguma jau pradeda mąstyti apie dovanas ir šventinius stalus, kas bus padėta, ką patys gali atsinešti. Prie didingų vaišių juk reikia ir atsigerti, tad atnešami ir stiprieji gėrimai. Bet tai gali sukelti ir problemų tarp šeimos narių, ypač kai į svečius pakviečiami priklausomybių turintys žmonės.

Prasidėjus advento laikotarpiui ir žmonėms įnirtingai ruošiantis šventėms dažniausiai kalbame apie džiaugsmą, bendrystę, bendrą šventinę nuotaiką. Tačiau kai kuriems tai yra išbandymų metas, kai liūdesį ir vienatvę norisi nuslopinti imantis alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.

Tikriausiai kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime apsiskaičiavęs savo kūno masės indeksą (KMI). Jis parodo, ar žmogus pagal savo ūgį ir amžių atitinka nustatytas svorio normas. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Santaros klinikų gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė paaiškino, kodėl dietologai į KMI žiūri kritiškai. Gydytoja dietologė G. Babravičienė teigė, kad indeksas gali ir suklaidinti.

Žmonėms maistas yra gyvybiškai būtinas, tačiau kartais esant tam tikriems sveikatos sutrikimams valgyti įprastai nebepavyksta. Badavimas iš esmės išderina visas organizmo funkcijas, pablogina fizinę būklę, gali paveikti smegenis ir galiausiai tapti mirties priežastimi. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų, Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus Mitybos sutrikimų ir prevencijos poskyrio gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.

Nenuilstamai šąlantis oras ir iškritęs pirmasis sniegas ne visiems žmonėms kelia teigiamas ir džiugias artėjančių švenčių emocijas. Kaip naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ aiškino egzistensinės psichoterapijos praktikas Justinas Grigas, perėjimas iš vasaros į rudens ir žiemos būsenas gali kaip tik iškelti blogus prisiminimus, o tai gali sukelti sezoninę depresiją. Anot specialisto, yra keletas būdų vartoti sezoninės depresijos sąvoką.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai kai kuriems gali asocijuotis su jaukumu, kvapniomis žvakėmis ir arbata. Tačiau daug žmonių gali jausti visai kitokias emocijas – vienatvę, liūdesį, nerimą. Kaip su kylančiomis neigiamomis emocijomis tvarkytis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su egzistencinės psichoterapijos praktiku, dr. Justinu Grigu.

Žmogus alina savo organizmą, jei su maistu gauna nepakankamai reikalingų medžiagų. Kartais žmonės taip elgiasi nesusimąstydami: badauja norėdami numesti svorio ir nepagalvoja apie ilgalaikes pasekmes organizmui. Būna situacijų, kai dėl sveikatos būklės žmogui tampa sudėtinga nuryti maistą.

Artėjantis žiemos sezonas dažnai reiškia padidėjusį sergamumą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė pataria, ką įtraukti į mitybos racioną, norint apsisaugoti nuo žvarbaus oro ir virusų bei kokio ženklo ieškoti ant maisto pakuočių. Šaltėjant orams ne paslaptis, kad daugėja susirgimų – nuo peršalimų iki infekcinių ligų. Laidos viešnia atskleidžia, į ką svarbu atkreipti dėmesį savo mityboje.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių nusprendžia atsisakyti įprasto valgymo ritmo – pusryčių, pietų ir vakarienės. Vieni renkasi valgyti tik du kartus per dieną, kiti – tik ryte ar tik vakare. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė laidoje „Sveikatos DNR“ įspėja – nors tokie eksperimentai skamba patraukliai, žmogaus organizmas nėra sukurtas dirbti tokiu režimu.

Nagų grybelis – ne tik estetinė, bet ir rimta sveikatos problema, kurią dažnas vis dar linkęs ignoruoti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis tv3.lt laidai „Sveikatos DNR“ paaiškino, kodėl ši infekcija savaime nepraeina ir kaip ja galima užsikrėsti net grožio salonuose. Pasak gydytojo, nagų grybelis yra pati dažniausia nagų liga, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Raumenys yra būtini ne tik tam, kad galėtume laisvai judėti, taip pat raumeninis audinys yra ir širdies, ir virškinimo, ir kitų gyvybei būtinų sistemų dalis. Jei žmogus valgydamas gauna nepakankamai baltymų, rizikuoja, kad organizmas būtinas kalorijas ims būtent iš šio audinio. Apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Eksperimentavimas su dietomis, produktų vartojimo mažinimas ar net griežtas jų atsisakymas gali sukelti sveikatos problemų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė atskleidžia, kokių maisto produktų ir jų sudėtyje esančių elementų reikėtų vengti bei kokių produktų atsisakę keliame sau grėsmę. Gydytoja teigia, kad 5 maisto grupės ir jose esantys elementai yra itin svarbūs žmogaus organizmui ir gerai savijautai.

Nepakankama mityba gali susargdinti sveiką žmogų, o ką jau kalbėti apie poveikį sergančiam ar po ligos atsigaunančiam žmogui. Ką naudinga žinoti, kad tinkama mityba padėtų sveikti, ne tik gerai jaustis, bet ir atrodyti? Apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Gerybinis gimdos auglys mioma, dar kitaip vadinamas gimdos fibromioma, moterims, norinčioms pastoti, neretai sukelia šoką ir didelį stresą. Jauno amžiaus moterys, sužinojusios tokią diagnozę bijo prarasti gimdą, taip pat susiduria su psichologinėmis problemomis ir smunkančia saviverte santykiuose.

Dažna moteris gali būti kamuojama gimdoje esančių miomų sukeliamų simptomų. Nors miomos dažniausia yra gerybiniai navikai, pasitaiko retų atvejų, kai jos įgauna piktybiškumo požymių. Apie naują miomų naikinimo būdą pasakoja intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas.

Kiekvienais metais šaltuoju sezonu susirgimų atvejų itin padaugėja. Ligos puola įvairias amžiaus grupes, tačiau Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa įvardijo, kada reikėtų sunerimti dėl dažnai sergančių mažamečių. Gydytojas pastebi, kad koronaviruso banga ir vėl siaučia. Jis įvardijo, kaip reikėtų apsisaugoti ir kam ši liga kelia didžiausią pavojų. „Jau dabar pastebime ryškų COVID-19 ir gripo atvejų padidėjimą, taip pat – kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų šoktelėjimą.

Internete pilna nuotraukų, kur žmonės, vos grįžę iš Turkijos, džiaugiasi „stebuklingai“ ataugusiais plaukais. Tačiau ar tai iš tiesų įmanoma? Dermatovenerologas Tadas Raudonis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ paaiškino, kaip iš tikrųjų veikia plaukų transplantacija, kodėl dažnai ji nėra reikalinga ir kuo rizikuoja tie, kurie pasitiki pigiais pasiūlymais užsienyje, o ypač Turkijoje.

Kasmet rudenį sergamumas šokteli – nuo vaikų darželiuose iki suaugusiųjų darbe. Ar iš tikrųjų galime sustiprinti imunitetą ir kokie būdai tam iš tiesų veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Dauguma žmonių, rinkdamiesi šampūną, galvoja apie tai, kad plaukai blizgėtų, būtų švelnūs ir paklusnūs. Tačiau, pasirodo, viskas turėtų būti atvirkščiai – šampūnas pirmiausia turi rūpintis galvos oda, o ne pačiais plaukais. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dermatovenerologas Tadas Raudonis papasakojo, kaip iš tiesų reikėtų prižiūrėti galvos odą ir ką dažniausiai darome neteisingai.

Plaukų išvaizda, stiprumas ir grožis labai dažnai tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra galvos oda. Dar daugiau, ji lemia, kaip dažnai plaukai riebaluojasi, ar slenka ir kitus dalykus.

Dauguma žmonių žino, kas yra paauglystė, vis tik žmogaus raida po paauglystės nesibaigia ir laukia ne vienas sudėtingas etapas: išsikraustymas iš tėvų namų, tapimas suaugusiu, galimai vidurio amžiaus krizė, suvokimas, kad artėja senatvė.  Kaip lengviau išgyventi šiuos pokyčius ir prisitaikyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto, psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.

Rankos tirpimas – tai tarsi nemalonus signalas iš kūno, itin dažnai pasireiškiantis naktį, kai pirštai ar visa ranka staiga praranda įprastą jautrumą, o pojūčiai svyruoja nuo lengvo dilgčiojimo iki deginimo ar šalčio bangos. Dažniausiai šį nemalonų reiškinį sukelia riešo kanalo sindromas, o pasak ortopedo traumatologo Simono Sereikos, dažnai į šiuos kūno siunčiamus signalus žmonės yra linkę nepelnytai numoti ranka ar nustumia į „nesvarbiųjų“ sąrašą.

Plaštakų tirpimas ir skausmai dažnai gali būti ignoruojami, tarsi tai būtų paprasčiausio nuovargio ženklai. Tiesa, kartais tokie ženklai gali įspėti apie rimtą ligą – riešo kanalo sindromą. Kada svarbu sunerimti ir kaip ši liga yra gydoma naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika.

Ar ryte jaučiatės vis pavargęs ir neišsimiegojęs? Ar aknė vėl sustiprėjo kurioje nors veido vietoje? Tuomet verta atkreipti dėmesį į savo hormonus, pataria endobiogenikos specialistė ir šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja. Portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ specialistė papasakojo apie hormonų kaitą moterų ciklo metu bei kaip išmokti interpretuoti kūno siunčiamus signalus.