Laidos svečias sako, kad fizinis gamtos poveikis ir psichologinė žmogaus būsena persipina ir jų atskirti nereikėtų, nors ne visi žmonės išgyvena tas pačias emocijas. Anot jo, vieniems perėjimas į šaltąjį periodą įvyksta sklandžiai, tačiau daliai šis laikotarpis išties gali būti sudėtingas.
„Tikrai pasitaiko klientų, kurie ryškiai išgyvena tą pokytį ir, bandant suprasti, kodėl tai vyksta, galima net keletą aspektų išskirti: tiek fizinį, tiek psichologinį ir net, sakyčiau, kultūrinį lygmenį galima paliesti“, – sako dr. J. Grigas.
Dažnai stresą kelia šventės
Kultūriniu lygmeniu, anot pašnekovo, galima pastebėti prasidedančio darbymečio poveikį – padidėjęs gyvenimo tempas, intensyvesnis darbas, fizinis krūvis, aštresnė darbo aplinka gali kelti iššūkių. Būtent šiuo metu prasideda ir aktyvus pasiruošimas šventėms, taip pat galintis padidinti įtampą. Tiesa, kaip sako laidos svečias, tai patiria ne tik suaugusieji, bet ir moksleiviai ir studentai, kuriems šventinis laikotarpis dažnai asocijuojasi su įvairiais atsiskaitymais, taip pat keliančiais stresą.
Dr. Grigo teigimu, psichologinis aspektas yra mįslingiausias ir jį nėra lengva suprasti. Pašnekovas pastebi, kad sezoninis pokytis žmonėms kartais siejasi su praeityje patirtomis emocijomis, kurios nebūtinai yra aktualios einamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, jei žmogus prieš daug metų patyrė įtampą namuose, tos pačios emocijos gali išnirti į paviršių praėjus daug laiko, net kai tos situacijos nebėra aktualios.
„Kiek aš esu bandęs kalbėtis, aiškintis tuos dalykus, ten išnyra įvairių dalykų. (...) Sakykime, praeityje, vasarą žmogus jautėsi laisvesnis, galėdavo išeiti į lauką, leisti laiką su draugais ir atsitraukti nuo namuose esančių problemų. Kitaip sakant, vasara buvo ne tik šiltesnis laikas, bet ir laikas, kai žmogus turėjo daugiau galimybių atsitraukti nuo emociškai sunkių situacijų namuose. Rudenį, žiemą tos galimybės siauresnės ir žmogus tarsi jautėsi įkalintas toje savo probleminėje situacijoje. “, – sako dr. J. Grigas.
Laidoje paliečiama ir sapnų tema. Pašnekovas įvardija, kad sapnus reikėtų analizuoti individualiai, remiantis žmogaus išgyvenimais ir jausmais – tai taip pat gali padėti suprasti, ko mums trūksta, ko bijome ar ką ignoruojame realiame gyvenime.
Daugiau apie tai, kas yra egzistencinė psichoterapija, kaip praeities šešėlis veikia žmogaus emocijas, ką išgyvenantys žmonės kreipiasi pagalbos ir kodėl turėtume analizuoti savo sapnus – laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite teksto viršuje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Laidos ir pašnekovo pristatymas
00:50 Kodėl rudenį ir žiemą dažniau slegia emocinis nuovargis ir slogios mintys?
09:40 Kada dažniausiai žmonės kreipiasi pagalbos?
11:40 Kaip suprasti savo emocijas?
13:00 Kodėl svarbu neslopinti negatyvių emocijų, o jas priimti ir išgyventi?
16:00 Ką apie mus išduoda tai, ką sapnuojame?
20:30 Santykių krizės – ką išgyvena jaunos šeimos?
23:00 Kas yra sezoninė depresija ir kada reikėtų kreiptis į specialistus?
