Sveikatos DNR

Ar ryte jaučiatės vis pavargęs ir neišsimiegojęs? Ar aknė vėl sustiprėjo kurioje nors veido vietoje? Tuomet verta atkreipti dėmesį į savo hormonus, pataria endobiogenikos specialistė ir šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja. Portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ specialistė papasakojo apie hormonų kaitą moterų ciklo metu bei kaip išmokti interpretuoti kūno siunčiamus signalus.

Moters sveikata ir savijauta itin glaudžiai susijusi su jos organizmo hormonų balansu. Ne paslaptis, kad priklausomai nuo moters ciklo gali būti pasirenkamas ir skirtingas fizinis krūvis, darbo ar poilsio režimas, pavyzdžiui, kai kalbama apie profesionalias atletes. Vis tik, naudinga žinoti, kad ne tik profesionalių sportininkių gyvenimą gali gerokai pagerinti gyvenimas atsižvelgiant į ciklo svyravimus.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai ieško naujų užsiėmimų savo vaikams po pamokų: įvairių sporto būrelių, muzikos ir dailės mokyklų ar logiką lavinančių klubų, pavyzdžui, šachmatų. Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ perspėja nepersistengti su visomis veiklomis, kitaip vaikas gali patirti psichologinį išsekimą ar net besivystantį perdegimą.

Nuo sunkios kuprinės iki miego trūkumo ir „nenoriu į mokyklą“ ašarų – rudenį vaikus slegia ne tik naujos užduotys, bet ir sveikatos iššūkiai. Kaip tėvams padėti vaikui išlikti sveikam fiziškai ir emociškai, kokių klaidų vengti ir į ką atkreipti dėmesį? Atsakymų į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ieškome kartu su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Turbūt daugelis yra girdėję apie išties pavojingą diagnozę – aortos aneurizmą. Tačiau nedaug žmonių išties žino, kokia ji yra pavojinga. Būtent apie šią būklę tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbėjo intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas.

Aortos aneurizma yra būklė, kurios ilgą laiką galite nepastebėti ir visiškai nejausti, tačiau jai plyšus padariniai gali būti tragiški: ne visuomet žmones pavyksta išplėšti iš mirties nagų. Dėl to ši grėsminga būklė yra vadinama tyliąja žudike. „Aorta yra pagrindinė ir stambiausia mūsų kraujagyslė, ji tęsiasi nuo širdies, po to atsišakoja ir nueina link kojų. Jei ji yra sveika, jos neturėtų matytis.

Skubi kontracepcija, mėnesinių ciklo sutrikimai, nerimas dėl nėštumo – apie tai jaunos moterys dažnai pradeda galvoti tik tada, kai ištinka problema. Ir nereta moteris mano neteisingai. Gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė atvirai kalba apie tai, ką privalo žinoti kiekviena pradėjusi lytinį gyvenimą, dažniausius mitus ir kodėl su kontraceptinėmis tabletėmis derėtų elgtis labai atsargiai.

Prieš penkerius metus socialiniuose tinkluose pradėjo populiarėti vaizdai, kuriuose įvairūs žmonės išbandė mėsėdžio dietą kaip naują greito svorio metimo būdą. Bet dietologas Edvardas Grišinas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kvietė visus žiūrovus atsargiau žiūrėti į šį ganėtinai naują fenomeną.

Apie veganus ir vegetarus girdime jau ilgą laiką ir dažnai, tačiau ar teko girdėti apie visiškai priešingą šiai mitybą? Tik mėsa, jokio cukraus ir net daržovių – taip atrodo mėsėdžio kasdienis stalas. Apie tai, kaip atrodo tokia mityba bei kokią įtaką ji daro sveikatai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Mėsėdžio mityba labai aiški – ji pagrįsta tuo, kad žmogus valgo tik gyvulinės kilmės maistą.

Kai veidrodyje pamatome bręstantį spuogą, ranka dažnai pati tiesiasi jį išspausti. Tačiau gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ perspėjo, kad toks žalingas įprotis gali kainuoti mums gražią odą. Tokiu atveju, gali atsirasti randai, pigmentinės dėmės ir net sunkesnė infekcija. „Bendra rekomendacija – neužsiimti bet kokių esančių spuogų manipuliacija savarankiškai.

Skiepai, viena populiariausių prevencijos priemonių, norint apsisaugoti nuo tokių infekcinių ligų kaip erkinis encefalitas. Tačiau ką žinome apie infekcijas, tokias kaip stabligė, pasiutligė, ir ar apsisaugojimo būdas nuo šios ligos taip pat veikiamas skiepais? Atsakymus į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pateikė Santaros klinikų infekcinių ligų gydytojas Olegas Aliancevičius.

Vis populiarėjanti tema – limfa bei jos sutrikimai. Limfodrenažinius masažus ir jų teigiamą poveikį sveikatai, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pristato kvalifikuota masažo meistrė, mentorė Karina Mikailova. Pašnekovė pasakoja, kaip atpažinti limfos sutrikimus bei kaip sau padėti, kamuojant netinkamam limfotakos aktyvumui. K. Mikailova dalinasi, namuose, kiekvienam prieinamai limfos priežiūros rutina, kuri padės numesti svorio, sumažinti rytinį paburkimą ir nuovargį dienos pabaigoje.

Sunkios ir tinstančios kojos vakare, kiek paburkęs veidas, ko gero, dažnam pažįstama nemaloni būklė. Savijautą galima pagerinti reguliariai namuose į rutiną įtraukus iki 10 minučių per dieną trunkančias procedūras. Profesionali masažuotoja, masažuotojų mokytoja Karina Mikailova sako, kad savimasažas yra efektyvi priemonė, tačiau ją reikia atlikti drausmingai ir nuolat, kitaip tariant, įtraukti į kasdienę rutiną.

Spuogai – ne tik paauglių kosmetinė problema. Pasak gydytojo dermatovenerologo Tado Raudonio, aknė gali vystytis skirtingomis stadijomis – nuo vos pastebimų inkštirų iki skausmingų mazgų ir randų, kurie lieka visam gyvenimui. Apie tai – pokalbyje su gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu laidoje „Sveikatos DNR“. „Pirmieji bėrimo elementai – komedonai, arba inkštirai. Jie gali būti atviri – su juodais taškeliais, arba uždari – kaip balti taškeliai po oda. Tai lengva aknės forma.

Maisto produktai su užrašu „be glitimo“ užtvindė parduotuvių ir kavinių lentynas. Šis baltymas yra tapęs tam tikru baubu, kurio, sekant interneto tendencijomis, gali kilti noras vengti. Glitimas kaltinamas sukeliantis uždegimus, virškinimo sutrikimus ir net nuotaikų svyravimus. Tačiau ar jis tikrai toks pavojingas, kaip dažnai sakoma?  Tiesas ir mitus apie glitimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ aptarė ir paaiškino gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.  Soc.

„Be glitimo“ etiketėms užtvindžius parduotuvių ir kavinių lentynas šis baltymas yra tapęs tam tikru baubu, kurio, sekant interneto tendencijomis, gali kilti noras vengti. Glitimas kaltinamas sukeliantis uždegimus, virškinimo sutrikimus ir net nuotaikų svyravimus. Tačiau ar jis tikrai toks pavojingas, kaip dažnai sakoma? Tiesas ir mitus apie glitimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ aptarėme su gydytoju dietologu Edvardu Grišinu.

Šąlančios rankos ar kojos daugeliui pažįstamas pojūtis, ypač šaltuoju metų laiku. Tačiau ar tai gali būti rimtų kraujagyslių problemų signalas? Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu. Nors daugelis galvoja, kad šąlančios galūnės gali reikšti periferinių kraujagyslių sutrikimus, gydytojas ramina – dažniausiai taip nėra. „Rankų, kojų šalimas beveik niekada nereiškia kažkokios kraujagyslių ligos“, – sako G. Vaitėnas.

Aknė – tai ne neišvengiama paauglystės dalis, o liga, kurią galima ir reikia gydyti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo apie tai, kodėl netinkama mityba, stresas ar tam tikros ligos gali pabloginti odos būklę, bei pateikė aiškias rekomendacijas, nuo ko pradėti kovoti su spuogais. Pasak gydytojo, nors genetika turi reikšmės, gyvenimo būdas – ne mažiau svarbus. Pavyzdžiui, pieno produktai turi didžiulę įtaką aknei.

Kalbant apie odos sveikatą, vasaros sezonas – ypač svarbus laikotarpis. Būtent dabar oda patiria didžiausią ultravioletinių spindulių poveikį, todėl visi įtartini dariniai, tokie kaip apgamai ar pigmentinės dėmės, tampa ne tik estetiniu, bet ir sveikatos klausimu. Gydytojai dermatovenerologai Gintarė Ulianskaitė ir Tadas Raudonis TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja, kada dariniai turėtų kelti nerimą ir kodėl jų šalinimas vasarą reikalauja ypatingo dėmesio.

Ar sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip artritas, reikėtų ilsėtis, o gal kaip tik – judėti dar daugiau? Laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas sako tiesiai šviesiai – fizinis aktyvumas gali tapti ne tik kaip prevencija, bet ir kaip gydymo dalis. „Kol kas mokslas sako, jog sportas padeda kovoti su artritu ir su uždegiminiais procesais“, – aiškina specialistas.

Spuogai, arba kitaip, aknė, yra liga, kuri gali būti gydoma ir išgydoma. Vis tik, jei negydoma, aknė gali progresuoti ir palikti randus ir dėmes tiek veido, tiek kitose kūno vietose. Gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis pasakoja, kokios yra šios ligos stadijos, ar ji gali praeiti negydoma ir kokie galimi gydymo būdai, kiek ji paveldima ir daugybę kitų naudingų dalykų.

Vis labiau paplitęs lėtinis nuovargis, kurį jaučia žmonės, ne visada susijęs su tinginyste ar per mažai miego. Šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ aiškino, kad jei ryte vos išlipate iš lovos, o energijos antplūdis ateina tik vakare, tai gali būti aiškus ženklas, kad sutriko jūsų hormonų ritmas, o už to slypi svarbesni procesai. Nuovargis, kuris nepraeina net po savaitgalio ar atostogų – tai ne tik įprasta pasekmė.

Erkės platina ne vieną susirgimą. Bet jei nuo viruso – erkinio encefalito – dar galima pasiskiepyti, tai nuo bakterinės infekcijos – Laimo ligos – ne. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė plačiau papasakojo, kokiais simptomais ši liga pasireiškia.  Laimo liga yra erkių platinama bakterinė infekcija: ja susergama, kai į žmogaus kraują patenka borelijos – bakterijos, sukeliančios šį susirgimą.

Kodėl vieni pyksta ir šaukia, kiti bėga nuo streso kupinos situacijos, o treti – sustingsta? Ir ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų kūnas reaguoja patirdamas stresą ir kaip tai susiję su mūsų šeima, traumų vertomis patirtimis ir net ilgaamžiškumu? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ endobiogenikos specialistė ir ilgametė šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė paaiškino, kodėl žmonės dažnai net nesupranta, kad gyvena nuolatinėje streso bū...

Ar esate kada pastebėję, kad pilnaties metu jaučiatės neramiau, o niūriomis, apsiniaukusiomis dienomis – liūdnesni? Gali būti, kad tai ne tik saviįtaiga. Laidoje „Sveikatos DNR“ vedėja Erika Fuks kartu su šeimos gydytoja Rasa Isevičiene ir klimatologu prof. Arūnu Bukančiu diskutavo apie tai, kaip mėnulio fazės, magnetinės audros ir orų sąlygos gali paveikti mūsų savijautą, ypač psichinę sveikatą.

Kiekvienas senstame, tik vieni lėčiau, kiti greičiau. Endobiogenikos specialistė, šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė – Rudzikienė atkreipia dėmesį, kad yra būdų ne tik pasijausti geriau, bet kartu ir sulėtinti senėjimo procesus, paskatinti ilgaamžiškumo ir gijimo procesus.

Ar esate kada girdėję, kad nudegus saulėje žmonės teptųsi grietine? O gal patys taip esate darę? Kai kurie netgi yra bandę ant savęs pilti žibalą ar šlapimą.

Menopauzė – neišvengiamas moters gyvenimo etapas, apie kurį kalbėti gali būti nedrąsu. Pirmuosius požymius daugelis moterų priima kaip „kažką, kas praeis“. Kada šis procesas prasideda, kaip atskirti pirmuosius simptomus ir ką svarbu žinoti šiuo gyvenimo laikotarpiu – apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ plačiau papasakojo gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė.

Vasara – metas, kai dauguma mūsų nori būti fiziškai aktyvesni. Daugiau vaikščiojame, važinėjame dviračiais, bėgiojame ar griebiamės daržo darbų. Tačiau ar visada aktyvumas reiškia puikią sveikatos būklę? Ką daryti tiems, kurie yra patyrę insultą ar infarktą – ar jiems išvis galima sportuoti? TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas atskleidė, kad fizinis aktyvumas ne tik gali būti saugus po sunkių ligų, bet ir būtinas sveikimui.

Kai kalbame apie nugaros skausmus, išvaržas ar net kreivą stuburą – vasaros sezonu ypač svarbu žinoti, kada būtina sustoti, o kada kaip tik aktyviai judėti. TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas nuramina – daugelis baimių dėl fizinio aktyvumo sergant įvairiomis stuburo ligomis yra perdėtos. „Nugaros, stuburo išvaržos dažnesnis dalykas negu mums atrodo“, – sako P. Leskauskas.

Menopauzė – neišvengiamas moters gyvenimo etapas, apie kurį kalbėti gali būti nedrąsu, o pirmuosius požymius daugelis moterų priima kaip „kažką, kas praeis“. Kada šis procesas prasideda, kaip pasiruošti ir ką svarbu žinoti šiuo gyvenimo laikotarpiu – apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė.

Kalbant apie odos sveikatą, vasaros sezonas yra itin svarbus metas, kai dažniau pastebimi odos pokyčiai ir susiformuoja pigmentiniai dariniai. Dermatovenerologai Gintarė Ulianskaitė ir Tadas Raudonis tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ atkreipė dėmesį – saulė ne tik suteikia įdegį, bet ir gali išprovokuoti ilgalaikes odos problemas, įskaitant rimtas ligas. Pasak gydytojų, dažnas klaidingai mano, kad šlakai ir strazdanos tik keičia išvaizdą.

Sveika mityba – tai ne kalorijų skaičiavimas ar madingų produktų vaikymasis. Pasak šeimos gydytojos ir endobiogenikos specialistės Yuliyos Asovskajos, didžiausia klaida manyti, kad yra vienas mitybos planas visiems. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja kviečia atsigręžti į paprastus, o ne prabangius maisto produktus. „Kas yra tvarkinga mityba? Tikrai yra tam tikrų ypatumų kiekvienam žmogui, kuriuos galima taikyti, bet bendrai tai nėra kažkoks labai sudėtingas dalykas.

Mėlynės – dažnas ir paprastas reiškinys, su kuriuo yra susidūręs bene kiekvienas. Tačiau kodėl jos atsiranda, keičia spalvą, ir kaip tinkamai elgtis, kad greičiau praeitų? Apie tai laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas. Pasak gydytojo, mėlynės dažnai atsiranda dėl trapių kraujagyslių sienelių. Tai nėra liga, o fiziologinis ypatumas, ypač dažnas tarp jaunų moterų.

Nuovargis, plaukų slinkimas, svorio augimas, virškinimo bėdos – dažnai apie šiuos simptomus pernelyg nesirūpinama. Tačiau tai gali būti aiškus ženklas, kad jūsų skydliaukei reikia pagalbos. Endobiogenikos specialistė ir šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ atvirai pasakoja, kodėl būtent skydliaukė tampa pažeidžiamiausiu taikiniu mūsų organizme, ypač moterims.

Plaučių uždegimas ir toliau išlieka reikšminga mirties priežastimi Lietuvoje – nors 2024 metų duomenyse ši liga nėra išskirta atskirai, ji patenka į kvėpavimo sistemos ligų grupę, kurios mirtingumas išlieka stabiliai aukštas. 2022 m. kvėpavimo ligos sukėlė apie 41 mirties atvejį 100 000 gyventojų. Nors plaučių uždegimas gali pasirodyti kaip gerai žinoma liga, jos klastingumas lemia, kad ne visada pavyksta laiku diagnozuoti ar sėkmingai išgydyti pacientą.

Endobiogenika yra Lietuvoje ganėtinai naujai pradėta taikyti alternatyvios ir papildomos medicinos sritis, kai didžiausias dėmesys yra skiriamas hormonų veiklai. Šios srities specialistais gali tapti papildomus mokymus baigę gyvybės mokslų srities išsilavinimą turintys žmonės, tai reiškia, ir slaugytojai, ir gydytojai, ir kitų šių mokslų sričių specialistai.

Vargina kojų nuovargis, skausmas vaikštant ar tirpimas? Gali būti, kad tai ne paprastas nuovargis, o rimtas arterijų užsikimšimo požymis. Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu, kuris paaiškino, kaip vystosi ši liga, kokie simptomai ją lydi ir kaip galima sau padėti. Nors rizikos faktoriai, pagal kuriuos žmogus galėtų atpažinti šią liga, yra, tačiau iš tikrųjų, kodėl ji vystosi, niekas nežino.

Ar esate kada girdėję, kad po vabzdžio įgėlimo žmonės vietą tepa svogūnu ar net česnaku? O gal patys taip darėte? Kai kas net ir šlapimo ar arbatmedžių aliejaus yra bandę. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas papasakojo, kaip iš tiesų reikėtų elgtis po vabzdžio įkandimo, kodėl liaudiški metodai dažnai neduoda naudos, o kartais net gali pakenkti. Pirmas dalykas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį, ar žmogus nėra alergiškas.

Ar žinote, kas vyksta moters organizme nuo pirmųjų mėnesinių iki menopauzės?  O kada reikia sunerimti dėl mėnesinių, kokie simptomai – nebepakeliami? Ir ar tikrai nuo vėžio gali apsaugoti vos vienas skiepas? Gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė nelaukti, kol organizmas „dekompensuos“, ir iškart reaguoti.

Kalbant apie odos ligas, viena dažniausių ir plačiai žinomų temų – apgamai ir kiti odos dariniai. Nors apie juos dažnai susimąstome rudenį ar žiemą, būtent vasara yra tas metų laikas, kai šiems dariniams tenka daugiausia išorinių veiksnių, o ypač saulės.

Kas lemia gerą miegą ir kodėl net košė pusryčiams nepadės, jei gyvenimas pilnas streso? Kaip psichologinė būsena, mityba, fizinis aktyvumas ir net visuomenės požiūris į psichikos sveikatą tiesiogiai veikia mūsų miego kokybę? Apie tai tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo šeimos gydytoja Elena Šukė. Pasak gydytojos, miegas – tai mūsų dienos atspindys. Svarbiausią įtaką jam daro psichologinė būsena – nerimas, emociniai sutrikimai, nuotaikų svyravimai.

Nors kartais gali atrodyti, kad vien pažvelgus į žmogų įmanoma įvertinti, sveikas jo gyvenimo būdas ar ne – tai nebūtinai yra tiesa. Lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, kaip ir apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie galimą nutukimą ar kitus pavojus sveikatai. Apie tokius kūno paradoksus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Jauniems žmonėms kartais gali atrodyti, kad sveikatos problemos juos pasivys tik tolimoje ateityje, todėl čia ir dabar ja rūpintis nėra būtina. Tačiau kuo anksčiau ugdomi savisaugos įpročiai yra tai, kas saugo mus visą gyvenimą. Apie tai, kaip savimi pasirūpinti ir ką tikrintis jaunoms moterims bei merginoms naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai.  Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ plačiau papasakojo Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Apie geležies trūkumą žmogaus organizme išduoda tokie lengvi simptomai kaip nuovargis, blyški oda ir silpnumas. Tuo tarpu anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste, yra rimtesnė būklė, kurios metu geležies trūkumas progresuoja ir sutrikdo normalų raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, todėl organizmas pradeda patirti rimtus deguonies tiekimo sunkumus.

Periferinių kraujagyslių ligos – dažnas, bet dažnai nepastebimas pavojus, galintis baigtis mirtinai. Laidoje „Sveikatos DNR“ kraujagyslių chirurgas iš Santaros klinikų Gediminas Vaitėnas paaiškina, kodėl verta susirūpinti arterijų sveikata ir kada būtina pasitikrinti dėl vadinamojo „tyliojo žudiko“ – aneurizmos. Pasak gydytojo, dažniausios periferinių kraujagyslių ligos mūsų šalyje – venų ligos.

Kalbant apie odos darinius, vasaros metu dažnas žmogus pradeda į juos žiūrėti atidžiau – kūnas labiau atidengtas, o bet koks iškilimas ar dėmelė ima kelti nerimą ar bent jau estetinį diskomfortą. Gydytojai dermatovenerologai, trichologai iš „Sugiharos klinikos“ Gintarė Ulianskaitė ir Tadas Raudonis TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja, kada verta sunerimti dėl gerybinių darinių, tokių kaip papilomos, ir kokiais mitais apie juos nederėtų tikėti.

Lankantis pas šeimos gydytoją dažnai yra atliekami bendri kraujo tyrimai, o ten matomas ir hemoglobino kiekis žmogaus kraujyje. Kai šis rodiklis nepakankamas, paprastai yra skiriamas gydymas, tačiau hemoglobino stoka gali būti tokia didelė, kad teks skubėti į ligoninę. Naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ hematologas, onkologas chemoterapeutas Domas Vaitiekus papasakojo, ką gali reikšti mažas hemoglobino kiekis kraujyje.