Vidurio amžiaus krizė – neegzistuoja? Paaiškino, kodėl dažnai mąstome klaidingai

Kaip lengviau išgyventi šiuos pokyčius ir prisitaikyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto, psichologijos instituto docentas Antanas Kairys. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pasitikrinti, ar turi šią tyliąją žudikę, nutįsta eilės: gydytojas papasakojo, ką svarbu žinoti

Gydytojas paaiškino, kodėl verta kvestionuoti pasaulį pavergusią mėsėdžio dietą: sukluskite

Parodė, kaip atlikti limfos masažą: užtenka 5 minučių, kad po savaitės būtų rezultatas

Pirmiausia, ką mes vadiname vidurio amžiaus krize? 

„Yra pavyzdys: 40-metis metė darbą, pakeitė drastiškai savo darbo kryptį, nusipirko raudoną automobilį be stogo, (...) susirado 25 metų draugę ir pradėjo naują gyvenimo etapą. Vidurio amžiaus krizė.

Įsivaizduokime 29 m. žmogų, kuris metė darbą, pakeitė drastiškai kryptį, susirado 25 metų draugę, nusipirko raudoną automobilį be stogo. Vidurio amžiaus krizė? Nebe. Čia ir yra klausimas, ar iš tikrųjų tie pokyčiai vyksta tik šituo etapu? Ar mes tik labiau į juos atkreipiame dėmesį“, – komentavo A. Kairys.

Labiau kreipiame dėmesį į netikėtus 40-mečių sprendimus

Eksperto teigimu, iš evoliucinės psichologijos tyrimų jau žinoma, kad jaunesnės draugės pasirinkimas – joks netikėtumas. 

„Vyrai universaliai teikia pirmenybę jaunesnėms moterims, kokio amžiaus jie bebūtų, iš esmės, nuo paauglystės skaičiuojant, – teigė A. Kairys. – Ypač, jeigu jis turi lėšų, gyvenimo statusą ir t. t., na, o 40-metis, tikėtina, yra savo karjeros ir finansinio pajėgumo pike.“ 

Kalbėdamas apie vidurio amžiaus krizę, A. Kairys sako, kad sprendimai ties 40-imt daryti gyvenimo būdo pokyčius nėra neįtikinami, antra vertus, jie vyksta ir taip visais gyvenimo etapais. 

„Turbūt mes į juos labiau atkreipiame dėmesį, kai kalbame apie vidurio amžiaus žmogų“, – svarstė A. Kairys.

Ar vidurio amžiaus krizė egzistuoja?

Pasak jo, kol kas mokslininkai neturi vienareikšmio sutarimo, ar egzistuoja vidurio amžiaus krizė, o apklausos rodo, kad ją patiria 10–20 proc. žmonių. 

„Bet tokį procentą normalu matyti bet kurioje amžiaus grupėje. 10 proc. žmonių, kurie drastiškai pakeitė savo gyvenimo būdą. Tokiu atveju mes nelabai galime kalbėti apie krizę. 

Yra kitas svarbus kampas. Apie 40–50 metus yra pikas daugelio probleminių dalykų, nes tada dažnai pastebime, kad tai yra amžiaus tarpsnis, kai turime savižudybių skaičių, depresiškumo šuolį, susiduriama su miego problemomis“, – pasakojo A. Kairys ir pridūrė, kad psichologinės krizės priežastimi gali būti pokyčiai šeimoje, pavyzdžiui, atsakomybė slaugant senstančius tėvus ir namus paliekantys vaikai. 

Taip pat docentas išskyrė, kad 40–50 metų tarpe žmonės dažnai pasiekia savo karjeros piką, tačiau jis, pasilyginus su kitais, gali neatrodyti įspūdingas arba neatnešti siekiamos laimės. Taip pat tokiame amžiuje pradeda ryškėti sveikatos problemos bei asmuo gali pradėti jausti diskriminaciją dėl savo amžiaus. 

Daugiau apie tai, kaip lengviau prisitaikyti prie gyvenimo pasikeitimų bėgant metams, sužinokite tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. 

„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.