Sveikatos DNR

Atsistojus staiga padažnėja širdies ritmas, apsvaigsta galva, apima regėjimo, klausos sutrikimai, diskomfortas. Tai tik keli simptomai, kuriuos patiria POTS – posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromą turintys pacientai. Apie šią būklę, jos simptomus bei gydymą laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Nėštumas vis dar apipintas daugybe mitų – vienas jų susijęs su intymumu. Dalis porų baiminasi, kad lytiniai santykiai gali pakenkti vaisiui ar net sukelti komplikacijų. Tačiau specialistai ramina – jei nėštumas sklandus, intymumas ne tik leidžiamas, bet gali būti ir naudingas. Laidoje „Sveikatos DNR“ akušerė Alina Liepinaitienė paaiškino, kada mylėtis saugu ir kokią įtaką tai gali turėti gimdymui. Pasak akušerės, svarbiausia – moters sveikata ir nėštumo eiga.

Kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio trauma – viena sunkiausių traumų, su kuria susiduria sportininkai. Tačiau, kaip sako kineziterapeutas Petras Mikučionis, ji gali nutikti ne tik profesionalams – kartais užtenka tik nelaimingo judesio lipant laiptais.  Laidoje „Sveikatos DNR“ daugiau nei 17 metų patirtį sukaupęs specialistas paaiškino, kodėl ši trauma vadinama gyvenimą keičiančia, kiek trunka reabilitacija ir kodėl po jos sugrįžti į ankstesnę formą pavyksta ne visiems.

Sparčiai populiarėjantis genetinis tyrimas kelia įvairių diskusijų. Laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė atskleidė, ką šis tyrimas nustato, kokia jo nauda ir kur jį galima atlikti. Laidos svečias tikino, kad genetinis tyrimas padeda nustatyti žmogaus privalumus ir trūkumus, o jo metu pateikiamos individualios rekomendacijos. Vyras taip pat pasakojo, kad genetinis tyrimas leidžia įvertinti vėžio riziką organizme.

Dažnai girdime, kad suvalgę saldumynų galime greitai pasijausti geriau. Tačiau laidoje „Sveikatos DNR“ viešėjęs gydytojas dietologas Edvardas Grišinas tikino, jog toks įpročių susiformavimas atsiranda dėl išorinių veiksnių ir nebūtinai yra teisingas. Vyras atskleidė, kodėl per PMS norisi saldumynų ir kaip su saldėsiais palaikyti sveiką santykį. E. Grišinas sutiko, kad dalis potraukio griebtis ledų ar šokolado per PMS yra suformuota išorinių veiksnių.

Laidoje „Sveikatos DNR“ genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė atskleidė papildą, kuris, vartojamas gerinti ir ilginti gyvenimo trukmę. Vyras taip pat paminėjo daugeliui gerai pažįstamą – išmanųjį laikrodį. Jis atskleidė, kodėl šis prietaisas naudingas šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje.  V. Dirsė pabrėžė, kad į viską žiūri per mokslo prizmę ir skatino nepasikliauti reklamomis, o atkreipti dėmesį į mokslinius tyrimus.

Masažo specialistė Karina Mikailova laidoje „Sveikatos DNR“ atskleidė paprastą būdą, kaip namų sąlygomis atlikti nugaros skausmą mažinantį masažą. Moteris tikino, kad kasdien skyrus bent 5 minutes sau, savijauta gali gerokai pagerėti. Susidūrus su skausmu, K. Mikailova ragino atlikti tempimo pratimus. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros skausmų, rekomenduojama užsiimti joga, tačiau svarbu nepersistengti, kad būklė nepablogėtų.

Sėdimas darbas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, kurį lydi pečių juostos ir nugaros skausmais. Masažuotojų trenerė, masažuotoja Karina Mikailova atvira – daugiausiai pagalbos prašančių klienčių yra vidutinio amžiaus darbą ofise dirbančios moterys, dėl nugaros skausmo susiduriančios net su problemomis dėl miego. Specialistė laidoje „Sveikatos DNR“ prabilo apie limfodrenažinius masažus nugaros sričiai, kada verta pradėti juos lankyti bei apie  pagalbą sau namuose.

Laidoje „Sveikatos DNR“ šį kartą apsilankė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Limas Kupčinskas, kuris papasakojo apie klastingą ligą – kepenų cirozę. O kartu atvyko ir alytiškė Daiva Benedikienė, kuri dėl šios ligos ilgiau nei metus laukė kepenų donoro. Daiva papasakojo, ką jai teko išgyventi kovojant su šia liga. Kepenų cirozės simptomai Pirmuosius sveikatos sutrikimus moteris pastebėjo dar prieš daugelį metų, tačiau į juos ilgai nekreipė dėmesio.

Traumos dažnai užklumpa netikėtai – paslydus, pradėjus sportuoti neapšilus ar per intensyviai treniruojantis. Tačiau, pasak kineziterapeuto Petro Mikučionio, daugelio šių traumų galima išvengti. Laidoje „Sveikatos DNR“ specialistas ne tik paneigė mitus apie savo profesiją, bet ir paaiškino, kokių taisyklių reikėtų laikytis, siekiant išvengti rimtų traumų. Anot P. Mikučionio, vis dar gajus stereotipas, kad kineziterapeutas – tai masažuotojas.

Lietuvoje šylantys orai ir gražios dienos kviečia gyventojus džiaugtis saule, būti lauke. Dažnai žmonės renkasi tai daryti šalia vandens telkinių, kur galima atsigaivinti, smagiai praleisti laiką, tačiau visada reikėtų prisiminti ir vandens pavojus. Apie plaukimą, pramogas bei pavojus vandenyje ir tai, kaip jų išvengti, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo plaukimo trenerės, skendimo prevencijos iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ autorės Simona Sigariova ir Žana Skridlienė.

Ilgai ir sveikai gyventi – kiekvieno žmogaus tikslas. Sparčiai populiarėjanti ilgaamžiškumo tema sulaukia vis daugiau dėmesio. Tačiau ar visi žino, ką šis apibrėžimas reiškia ir kaip siekti kuo ilgesnės gyvenimo trukmės? Laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalbėjo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė. Laidos svečias patikslino ilgaamžiškumo terminą ir atskleidė, kokie yra svarbiausi jo elementai.

Ilgai ir sveikai gyventi turėtų būti kiekvieno žmogaus tikslas, tačiau, kad jį pasiektume, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką kasdien darome ir vengti to, kas senėjimo procesus skatina. Apie tai, ar egzistuoja ilgaamžiškumo receptas ir kokie nemokami arba pigūs veiksniai lemia mūsų savijautą, laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ papasakojo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė. Kas yra ilgaamžiškumas? Laidoje Vaidas Dirsė paaiškina, ką reiškia ilgaamžiškumo sąvoka.

Kepenų cirozė vis dar siejama tik su piktnaudžiavimu alkoholiu, tačiau medikai perspėja – ši liga vis dažniau išsivysto ir dėl kitų priežasčių. Virusiniai hepatitai, retos genetinės ligos, nutukimas ar cukrinis diabetas gali tyliai žaloti kepenis daugelį metų, kol pasireiškia gyvybei pavojingos komplikacijos. Laidoje „Sveikatos DNR“ Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Limas Kupčinskas pabrėžė, kad visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas požiūris į šią ligą.

Nors skamba sudėtingai, kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio trauma yra viena dažniausių ir gali ištikti visai netikėtai. Su ja susiduria ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir fiziškai neaktyvūs žmonės kasdienėse situacijose, o tokia trauma dažnai reiškia ne tik ilgą reabilitaciją, bet ir rimtą išbandymą tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Apie šią traumą ir jos gydymą bei darbą su sportininkais laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kineziterapeutas Petras Mikučionis.

Vaistai, iš pradžių sukurti 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, šiandien tapo vienais daugiausia diskusijų keliančiais preparatais svorio mažinimo kontekste. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankė Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė. Ji paaiškino, kaip socialiniuose tinkluose girdimi vaistų pliusai neretai nustelbia svarbią dalį – realias medicinines rizikas. Didžiausią riziką, pasak specialistės, kelia ne pats vaistas, o neteisingas jo vartojimas.

Nutukimas dažnai vis dar laikomas paprasta problema, kurią galima išspręsti sumažinus maisto kiekį ar pradėjus sportuoti. Tačiau specialistai pabrėžia – realybė yra kur kas sudėtingesnė. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja Dainora Mačiulienė paaiškino, kodėl svoriui mesti vien dietos nepakanka ir kokį vaidmenį atlieka šiuolaikinis gydymas.

Lašas po lašo ir akmenį pratašo – visiems gerai žinoma ir šimtus kartų girdėta patarlė. Šią išmintį taip pat galima pritaikyti kalbant apie tylią, neretai be įspėjamųjų ženklų pasireiškiančią kepenų cirozės ligą, kurios vienas dažniausių sukėlėjų – nesaikingas alkoholio vartojimas. Šįkart laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ buvo gvildenama kepenų cirozės tema – jos priežastys, komplikacijos, keliamos grėsmės bei prevencija, iš kurios svarbiausia – alkoholio atsisakymas.

Planuojant šeimos pagausėjimą dažniausiai dėmesys skiriamas sveikai gyvensenai, mitybai ar vitaminams, tačiau specialistai ragina nepamiršti ir svarbių medicininių tyrimų. Vienas jų – kraujo grupės nustatymas, kuris gali padėti iš anksto įvertinti galimas rizikas nėštumo metu. Laidoje „Sveikatos DNR“ akušerė Alina Liepinaitienė paaiškino, kodėl tai svarbu ir kas yra vadinamasis ABO konfliktas.

Artėjant motinos dienai pasveikinti galime ne tik esamas mamas, močiutes, bet ir moteris, kurios ruošiasi motinystei – laukiasi naujagimio. Apie tai, ką svarbu žinoti ruošiantis gimdymui, ko tikėtis ir kuo pasirūpinti renkant naujagimio krepšelį, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo akušerė, mokslininkė Alina Liepinaitienė.

Aknė dažnai vis dar laikoma laikina paauglystės problema, tačiau dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ pabrėžė, kad realybė yra kur kas sudėtingesnė. Pasak jo, aknė retai kada yra vien tik gyvenimo būdo pasekmė – jos priežastys slypi giliau, o vien „teisinga mityba“ ar kruopšti odos priežiūra problemą ne visada išsprendžia. Gydytojas paaiškino, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl atsiranda aknė, yra susijusi su genetika, nes aknė yra autoimuninė liga.

Sausa, jautri oda, bėrimai, paraudimai, niežulys – itin nemalonūs simptomai, su kuriais susiduria dermatitą turintys žmonės. Kartais gali padėti drėkinantys kremai, tačiau kai kuriais atvejais tenka imtis ir rimtesnio gydymo moderniais medikamentais. Naujausioje „Sveikatos DNR“ laidoje apsilankęs dermatovenerologas Tadas Raudonis atsakė į žiūrovų, susiduriančių su odos problemomis, klausimus.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nežinotų, kad rūkymas kenkia sveikatai ir nesuprastų, kaip tai žaloja kūną. Tačiau, nors dėl rūkymo dauguma esame įspėjami jau vaikystėje, nemaža dalis žmonių ne tik bando parūkyti, bet ir tampa priklausomi. O kai kuriuos rūkymas gali veikti dar stipriau.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nežinotų, kad rūkymas kenkia sveikatai ir nesuprastų, kaip tai žaloja kūną. Tačiau, nors dėl rūkymo dauguma esame įspėjami jau vaikystėje, nemaža dalis žmonių ne tik bando parūkyti, bet ir tampa priklausomi. Apie tai, kodėl žmonės nepaiso rūkymo žalos, kokie pavojai kyla ir, galiausiai, kokių žingsnių galima imtis norint kovoti su šia priklausomybe, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Lietuvoje daugiausiai gyventojų gyvybių pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligos, prie kurių atsiradimo smarkiai prisideda aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis. Plačiau apie cholesterolį ir jo kiekio mažinimą tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje daugiausiai gyventojų gyvybių pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligos, prie kurių atsiradimo smarkiai prisideda aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis. Šįkart laidoje „Sveikatos DNR“ apie cholesterolį ir jo kiekio mažinimą prabilo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.

Antsvoris dažnai vis dar vertinamas tik kaip estetinė problema, tačiau specialistai įspėja – tai gali būti rimtų ligų pradžia. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė paaiškino, kada antsvoris tampa pavojingas, kokių simptomų nereikėtų ignoruoti ir kaip jis susijęs su onkologiniais susirgimais. Gydytoja pabrėžė, kad šiais laikais nutukimas medicinoje jau nebėra vertinamas tik kaip gyvenimo būdo pasekmė – tai aiškiai apibrėžta liga.

Tanoreksija – liguistas noras degintis ir baimė atrodyti pernelyg baltam. Kitaip tariant, tai yra priklausomybė deginimuisi. Grįžus saulėtam sezonui svarbu nepamiršti, kad odą nuo saulės spindulių yra būtina saugoti (ir tai daryti ištisus metus), o saulės vonios gali būti itin pavojingos šviesaus gymio lietuviams.

Svoris daro įtaką ne tik žmogaus išvaizdai ar savijautai, bet ir gali būti susijęs su rimtomis ligomis. Vis dažniau kalbama, kad nutukimas didina ne tik širdies ir kraujagyslių ligų ar medžiagų apykaitos sutrikimų, bet ir tam tikrų vėžio formų riziką. Apie tai laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė, kuri pabrėžė, kad šis ryšys yra moksliškai pagrįstas ir vis geriau suprantamas.

Nors dažniausiai kalbame apie tai, kokią įtaką svoris turi žmogaus kraujagyslių bei širdies veiklai, tyrimai rodo, kad nutukimas siejasi ir su tam tikrų vėžio rūšių vystymusi. Apie dėl nutukimo kylančias rizikas, sąsajas su onkologinėmis ligomis ir šios ligos gydymo būdus laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė.

Viena dažniausių diskusijų apie auskarų vėrimą – tinkamas amžius procedūrai. Nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir tarp auskarų vėrimo meistrų. Į laidą „Sveikatos DNR“ atvykusi Gintarė Balevičė pateikė savo nuomonę ir paaiškino, kada yra saugu verti auskarą vaikams. „Mes asmeniškai veriame nuo 10 metų. Vienas iš svarbesnių momentų – sąmoningas kliento sutikimas. Man atrodo, kad lėliukui verti yra labai stipriai neetiška“, – sakė G. Balevičė.

Nors auskarų vėrimo procedūra atrodo paprasta – vienas, du ir džiaugiesi nauju aksesuaru, iš tiesų čia slypi daug svarbių niuansų, apie kuriuos dažnai nepagalvojame. Tam, kad vėrimas tvarkingai ir gražiai gytų svarbi ne tik atidi priežiūra po procedūros, bet ir meistro profesionalumas, meistrystė, žmogaus anatomija ir kitos detalės.

Atėjus šiltajam sezonui vis daugiau laiko praleidžiame lauke, tačiau dermatologai primena – saulės poveikio nereikėtų nuvertinti. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankęs gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis atkreipė dėmesį į vieną ultravioletinių spindulių daromą žalą odai ir priminė, kurias vietas pasitepti saulės kremu dažnai pamirštame. Gydytojas įspėjo, kad praplikę vyrai saulėje turi būti ypač atsargūs, nes jų rizika nudegti yra žymiai didesnė nei kitų  vyrų su plaukais.

Atsiranda vis daugiau būdų, kaip vartoti nikotiną ar narkotines medžiagas, apie tai nieko nežinant aplinkiniams. Apie paauglių nikotino ir narkotinių medžiagų vartojimą naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus ambulatorinio skyriaus vedėjas, toksikologas Haris Jakavičius.

Priklausomybė ekranams – ne vienam šiuolaikiniam žmogui pažįstamas terminas, vis dažniau siejamas su jaunosios kartos atstovais. Laidoje „Sveikatos DNR“ svečiavęsis Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistas, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius atskleidė, kad mėlynųjų ekranų žala paliečia vis jaunesnius vaikus, o dalis atsakomybės, pasak specialisto, tenka tėvams. Laidos svečias pasakojo, kad priklausomybės įvairioms medžiagoms bei ekranams vaikus veikia kur kas stipriau.

Tėvai išleidžia vaikus į mokyklą bei būrelius, į kuprines įdėdami priešpiečių dėžutę su užkandžiais, kuriuos mažieji galėtų suvalgyti dienos metu. Tačiau ar tikrai įdėtas maistas yra tinkamas? Tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa dalinasi, kaip galite praturtinti vaiko mitybą priešpiečių dėžučių turiniu bei kokia šiuo metu yra vaikų nutukimo situacija Lietuvoje. Dažniausiai su priešpiečių dėžutėmis yra asocijuojami sumuštiniai.

Šylantis oras ir vis labiau lepinanti saulė gali tapti puikia motyvacija skirti daugiau laiko savo kūnui ir judėjimui. Sportuoti ir tai daryti sąmoningai gali paskatinti ir pilateso instruktorė Milda Kiunaitė, kuri naujausioje „Sveikatos DNR“ papasakojo apie savo santykį su sportu bei pasidalijo patarimais, kurie gali būti naudingi kiekvienam. Laidos viešnią sportas lydi jau 15 metų, o pastaruosius 2 metus ji dirba savo pilateso studijoje.

Svorio mažėjimas daugeliui skamba kaip siekiamybė. Tačiau staigūs kūno pokyčiai ne visada atrodo taip, kaip tikėtasi. Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir terminas „Ozempic“ veidas. Laidoje „Sveikatos DNR“ Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė paaiškino, kad tai – ne medicininė diagnozė, o natūrali greito svorio kritimo išraiška.

Idealaus kūno troškimas šiomis dienomis nieko nestebina. Vieni tikslui pasiekti pasirenka dietas, kiti sportą, o tretieji ryžtasi išmėginti vaistus. Tad šįkart apie pastarąjį pasirinkimą ir jo privalumus bei trūkumus laidoje „Sveikatos DNR“ prabilo Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.

Visi žino apie alkoholio žalą organizmui ir grėsmę sveikatai, tačiau retas susimąsto, kokią didelę žalą jis daro virškinimo sistemai. Apie realius alkoholio pavojus ir tai, kas vyksta virškinimo sistemoje svaiginantis, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja gastroenterologė Evelina Ruibienė. Specialistė taip pat atskleidė ne vienam naudingų patarimų – kaip išvengti pagirių arba jas sušvelninti. Laidos viešnia paaiškino, kas vyksta žmogaus organizme kitą dieną po alkoholio vartojimo.

Nors dažniausiai kalbama apie alkoholio žalą kepenims, neigiamą poveikį jaučia visa virškinimo sistema – nuo burnos iki žarnyno. Apie tai, kokie yra realūs alkoholio pavojai ir kas virškinimo sistemoje vyksta svaiginantis, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja gastroentorologė Evelina Ruibienė. Jau kurį laiką yra kalbama apie tai, kad nėra „saugaus“ alkoholio kiekio.

Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankė ilgametis sporto komandų specialistas, kineziterapeutas Petras Mikučionis. Jis atskleidė, kaip iš tiesų atrodo darbas su aukščiausio lygio krepšininkais ir papasakojo, kaip už kiekvieno čempionato slypi ilgos darbo valandos, testai ir nuolatinė kova su traumomis.  Pasiruošimas čempionatui prasideda gerokai anksčiau nei pirmosios rungtynės. „Visą vasarą užtrunka apie du su puse mėnesio, iki kol baigiasi čempionatas“, – sakė specialistas.

Kiekvieno žmogaus kasdienybę rimtai sugadinti gali nemalonios traumos, kurios nesirenka aukos: pasiveja ne tik į parduotuvę einančius senjorus, bet ir savo kūną rimtai prižiūrinčius sportininkus. Apie pagrindinius pavojus ir kas nutinka, kai žmogus perspaudžia sportuodamas, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kineziterapeutas Petras Mikučionis.

Diskusijos dėl kanapių dekriminalizavimo ir legalizavimo Lietuvoje nesiliauja. Abi pusės pateikia konstruktyvius argumentus, tačiau ką apie tai mano medikai? Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė atskleidė specialistų požiūrį į šiuos sprendimus ir galimas rizikas. G. Mikulevičienė paaiškino, kuo skiriasi narkotikų legalizavimas ir dekriminalizavimas. Gydytoja įvardijo, kokią naudą priklausomybę turintiems asmenims gali suteikti dekriminalizacija.

Apie baisias narkotikų pasekmes žino visi, tačiau tai nesustabdo žmonių nuo eksperimentų, kurie gali sugriauti gyvenimus.  Apie tai, kokios psichoaktyvios medžiagos yra vartojamos Lietuvoje, kaip jos čia patenka ir kokią daro žalą, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė. Laidoje specialistė įvardija, kad daugiausiai mirčių kyla dėl opioidų vartojimo ir skirtingų medžiagų maišymas.

Priklausomybė nuo ekranų – ne vienam šiuolaikiniam žmogui pažįstamas reiškinys, su kuriuo tenka susidurti. Laidoje „Sveikatos DNR“ svečiavosi Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistas, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius. Jis atskleidė, kad vis dažniau prie mėlynųjų ekranų praleidžiamas laikas skatina ne tik priklausomybę, kurią galima prilyginti kvaišalams, bet ir kelia didžiulį pavojų emocinei bei fizinei sveikatai.

Priklausomybė paveikia ne tik priklausomą žmogų, bet ir tuos, kurie yra aplink. Vaikystėje patirtos traumos ir sunkumai gali užprogramuoti žmogaus smegenyse „gelbėtojo“ vaidmenį, dėl kurio yra sunku palikti priklausomą asmenį. Apie tai, ką patiria kopriklausomi žmonės ir kaip tokiuose santykiuose nustatyti ribas, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Ekranų vartojimas atrodo tapęs norma – daugelis tarsi prilipę prie telefonų, savo laisvą laiką leidžia naršydami socialiniuose tinkluose ir žaisdami kompiuterinius žaidimus. Turbūt visi supranta, kad toks gyvenimo būdas nėra sveikas, tačiau daug kam yra sunku riboti ekranų vartojimo laiką.

Nėštumas – ne tik fiziologinis procesas, bet ir emocinis išbandymas, kuriame moters savijautą lemia ne vien hormonai. Aplinka, kurioje ji yra – artimieji, partneris, kolegos ar net medicinos personalas – gali tapti didžiausiu saugumo „burbulu“ arba gilia trauma, kurią moteris nešiosis dar ilgai po gimdymo.