Nutukimas gali didinti vėžio riziką: gydytoja onkologė įspėja apie pavojų, kurį daugelis vis dar nuvertina

Apie tai laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė, kuri pabrėžė, kad šis ryšys yra moksliškai pagrįstas ir vis geriau suprantamas. „Šiai dienai įvardijama 13–18 onkologinių susirgimų, kuriems nutukimas turi aiškią įtaką“, – teigė specialistė.

Nutukimas siejamas su vis daugiau vėžio formų

Gydytoja teigė, kad dažniausiai nutukimas siejamas su virškinamojo trakto onkologiniais susirgimais – stemplės, skrandžio, kepenų, kasos ar žarnyno vėžiu. Taip pat reikšminga įtaka pastebima ir moterų onkologinėms ligoms, ypač krūties vėžiui po menopauzės, taip pat gimdos ar kiaušidžių vėžiui. Nutukimas įvardijamas ir kaip svarbus inkstų vėžio rizikos veiksnys.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad šis sąrašas gali plėstis, nes nutukimo įtaka organizmui vis dar aktyviai tiriama, o metaboliniai procesai tampa vis aiškesni.

Anot jos, riebalinis audinys nėra pasyvus – jis aktyviai dalyvauja organizmo veikloje. „Jis sukelia tiek vietinį, tiek sisteminį uždegimą, taip pat yra hormoniškai aktyvus – gamina hormonus, kurie gali skatinti navikų vystymąsi“, – aiškino gydytoja.

Dėl šių procesų organizme:

• skatinamas ląstelių dauginimasis;
• didėja genetinių pažeidimų tikimybė;
• gali formuotis ir sparčiau augti navikinės ląstelės.

Be to, nutukimas gali lemti ir agresyvesnę ligos eigą bei prastesnį atsaką į gydymą. Tai reiškia, kad problema nėra tik estetinė – tai kompleksinis sveikatos sutrikimas.

Gydytoja taip pat pabrėžė, kad nutukimas mediciniškai laikomas liga, nors visuomenėje vis dar dažnai priimamas kaip norma. Dėl to svarbu rasti balansą tarp žmogaus priėmimo ir realaus sveikatos vertinimo.

Kokius signalus ignoruojame ir kaip įvertinti savo riziką?

Specialistė laidoje atkreipė dėmesį, kad tiek nutukimas, tiek onkologinės ligos vystosi palaipsniui, todėl labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius signalus ir imtis veiksmų. „Tai ilgą laiką besivystantis procesas – pokyčiai vyksta ne per dieną, o per metus ar net dešimtmečius“, – aiškino ji.

Žmonės dažnai ignoruoja tokius simptomus kaip:

• nuolatinis nuovargis;
• prasta miego kokybė ar knarkimas;
• nepaaiškinami skausmai;
• bendras savijautos pablogėjimas.

Taip pat svarbu įvertinti ne tik esamą svorį, bet ir gyvenimo būdą – mitybą, fizinį aktyvumą bei kasdienius įpročius, kurie ilgainiui gali lemti nutukimo atsiradimą.

Vertinant svorį dažniausiai naudojamas kūno masės indeksas (KMI). KMI virš 25 rodo antsvorį, o virš 30 – nutukimą.

Daugiau informacijos apie nutukimą, jo keliamas rizikas bei sveikatai palankius sprendimus galima rasti manosvoris.lt. Čia taip pat pateikiama ir KMI skaičiuoklė, leidžianti greitai įsivertinti savo kūno masės indeksą bei geriau suprasti, ar svoris jau kelia riziką sveikatai.

Visą laidą galite peržiūrėti aukščiau pateiktame vaizdo įraše.