Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų, Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus Mitybos sutrikimų ir prevencijos poskyrio gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.
Laida yra sudaryta iš dviejų dalių, pirmos dalies metu kalbama apie sveikų žmonių mitybą, antrojoje – esant ligai ar sveikstant. Kalbėdama apie iš pažiūros sveikus žmones, gydytoja atkreipė dėmesį, kad kraštutiniai eksperimentai su mityba gali būti ir psichinės sveikatos sutrikimo požymiai.
„Maistas labai dažnai atsiranda taikiklyje sprendžiant problemas, nebūtinai susijusias su maistu. Labai daug neigiamos informacijos yra apie pieno produktus, apie pieną. Žinoma, kad su amžiumi laktozės toleravimas mažėja“, – pirmos laidos dalies metu kalbėjo G. Babravičienė.
Vis tik tai nereiškia, kad būtina iš raciono išbraukti visus tos grupės produktus. Gali būti, kad žmogus sunkiau virškina pieną, bet gali valgyti sūrį, varškę ir t. t. Be to, galima rinktis pieno produktus be laktozės.
Manantiems, kad netoleruoja laktozės, gydytoja pirmiausia siūlo save stebėti, galbūt rašyti dienoraštį, kuriame fiksuotų savijautą suvalgius pieno produktų: gal atsiranda pilvo pūtimas ar viduriavimas? Tuomet kitas žingsnis būtų pabandyti atsisakyti galimai tai sukeliančių produktų ar sumažinti jų valgomus kiekius ir pasižiūrėti, ar keičiasi savijauta. Sekantis žingsnis – pasitarti su gydytoju.
Griežtai ribojant tai, kas valgoma, galima sau padaryti meškos paslaugą – gali imti trūkti ir tam tikrų mikroelementų, vitaminų.
„Dažniausiai kalbama apie geležies stoką. <...> Jeigu vargina silpnumas ir didelė nuotaikų kaita, reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Dažnai pacientams trūksta ir vitamino D, – sako G. Babravičienė. – Nepakankamai kalcio pastebima jau vėliau, kai trūkumas yra ilgalaikis, gali pradėti retėti kaulai.“
Antra laidos dalis yra skirta pokalbiui apie tam tikras sveikatos būkles, kai žmogus negali valgyti įprastu būdu. Pavyzdžiui, pacientas dėl traumos, komos būsenos ar neurologinės ligos neteko galimybės normaliai maitintis.
Tokiu atveju enterinė mityba per zondą tampa bene vieninteliu būdu palaikyti gyvybę. Gydytoja G. Babravičienė paaiškina, kaip tokiais atvejais užtikrinama visavertė mityba.
„Ilgalaikis enterinės mitybos poreikis tikrai egzistuoja, turime pacientų su vadinamu namų enteriniu maitinimu, – kalbėjo gydytoja. – Gerai apmokyti tiek pacientas, tiek jo artimieji lengviau atsikvepia ir mato, kad tikrai viskas yra įmanoma.“
Specialiosios medicininės paskirties maisto produktai – enteriniai mišiniai – pradėti kompensuoti 100 procentų bazinės kainos, skelbė Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos, taip mažinama finansinė našta pacientams, kuriems enterinis maitinimas yra vienintelis būdas gauti pakankamai maistinių medžiagų bei energijos.
Pašnekovė sako, kad gaudamas pakankamai maistinių medžiagų žmogus netrukus ima jaustis geriau, o tai jau yra itin svarbu kiekvienam pacientui. Be to, jei žmogus dėl nepakankamos mitybos buvo išsekęs, jo sveikatos būklė ima gerėti.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nepakankamai valgantis žmogus pasikeičia ne tik vizualiai, bet keičiasi ir jo bendravimo būdas. Išoriškai matomi požymiai yra slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai, prastėjanti odos būklė. Bendraujant su badaujančiu žmogumi galima pastebėti, kad jis yra piktas ir nelaimingas, alkis veikia emocijas, o ilgalaikis badavimas daro žalą smegenims.
Pradėjus pakankamą ir subalansuotą mitybą pokyčiai jau matomi po kelių savaičių.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Laidos metu kalbėta šiomis temomis:
00:00 Temos ir pašnekovės pristatymas
Pirma laidos dalis
00:45 Kas yra kūno masės indeksas (KMI) ir kiti tyrimai žmogaus svoriui įvertinti: kokios yra normos?
02:45 Jei pacientų liesoji raumenų masė mažėja, vadinasi, žmogus valgo nepakankamai – reikalinga pagalba
05:00 Kaip susijusi mityba ir normalus KMI: vardija, kas turi itin akylai stebėti savo mitybą
07:25 Ypatingai svarbu gauti pakankamai skysčių: gydytoja paaiškino kodėl
09:50 Požymiai, kad žmogus valgo nepakankamai
11:10 Nuolat nepakankamai maitinami žmonės dažniau serga įvairiomis infekcinėmis ligomis: gydytoja paaiškino, kodėl taip yra
13:20 Kodėl žmonės vis dažniau atsisako tai vienų, tai kitų produktų: ar tam yra medicininių priežasčių?
Antra laidos dalis. Antrą laidos dalį remia „Fresubin“.
15:47 Kai žmogus negali maitintis įprastu būdu, kaip užtikrinamas jo maitinimas?
19:10 Kada yra organizuojamas maitinimas ne per burną ir kiek ilgai jo gali reikėti?
22:30 Trumpalaikis ir ilgalaikis enterinės mitybos poreikis: kokia situacija Lietuvoje?
23:50 Ką reikia žinoti pacientams ir jų artimiesiems?
26:00 Enterinė mityba gali būti taikoma neribotai, tik keičiasi jos būdas – ji taip pat gali būti ir trumpalaikė, kol žmogus gebės valgyti pats
28:15 Išsekęs žmogus negali sveikti ir gyti – jei badaujama ilgiau, didėja mirties rizika: akivaizdūs pavojaus požymiai
