Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ akušerė Alina Liepinaitienė be užuolankų prabilo apie vieną skaudžiausių atvejų Lietuvoje, kai moteris Kaune nusižudė kartu su naujagimiu. Pasak jos, tai nebuvo vien asmeninė tragedija – tai buvo ir medicinos sistemos nesėkmė.
Vadina tai medikų klaida
Akušerė atviravo, kad šis atvejis iki šiol kelia sunkias emocijas visai medikų bendruomenei.
„Tai yra visiškai mūsų, medikų, klaida, nes nepastebėjome. Po gimdymo nepamatėme psichoemocinės būklės, nepastebėjome, ką ji išgyveno, ir to į nieką kitą daugiau negalėčiau suvesti. Taip, žinoma, visa tai, kas buvo jos nėštumo ir gimdymo metu, yra vieni dalykai, bet kad po gimdymo nepastebėjome, nes buvome patys pirmieji šalia jos. Tai čia yra labai toks skaudus dalykas, atvejis. Ir čia ne tik Lietuvoje vyksta, o visame pasaulyje“, – laidoje pripažino ji.
Pasak specialistės, po gimdymo moteris medicinos personalo akiratyje būna mažiausiai 6 valandas, o neretai ir ilgiau. Būtent tuo metu jau galima pastebėti pirmuosius psichoemocinės krizės signalus – jei tik į juos atkreipiama pakankamai dėmesio.
Tačiau ji vylėsi, kad medicina eina link geros pusės dėl to, kad galima gauti daugiau pagalbos. Pavyzdžiui, yra įkurtas ne vienas centras, kuris esą labai aktyviai dirba ir padeda moterims dar iki pastojimo – pogimdyminės depresijos centras, krizinio nėštumo centras.
„Aš nesakau, kad visi mano kolegos yra baisuokliai ir kad visus privedame iki savižudybės. Tikrai ne. Tiesiog sakau tą, kad lygiai taip pat ir aš, dirbdama akušere, stebėdama moteris, galiu pastebėti tam tikrus bruožus, simptomus, kurie galimai man gali duoti signalą paklausti tos moters: „O kaip namuose, kas padeda ir padės namuose? Kaip nėštumas praėjo, kaip dabar jaučiatės?“ Tokie paprasčiausiai atrodytų klausimai. Jie neužima daug laiko, neatima daug mūsų resursų, bet tokiu būdu galime įsitikinti, kad tai moteriai tikrai viskas gerai“, – pasakojo medikė.
Pogimdyminė depresija turi daug dedamųjų
Anot akušerės, pogimdyminė depresija niekada neatsiranda „iš niekur“. Tai daugelio veiksnių rezultatas – nėštumo metu patirtas stresas, nesaugi aplinka, smurtas, partnerio spaudimas, emocinis apleistumas.
„Aplinka, kurioje yra moteris viso nėštumo laikotarpiu, kuria jos psichoemocinę būklę. Ir kai prieiname galutinę stotelę, gimdymą, kur galime pasakyti, ar jos psichoemocinė būsena yra stabili“, – aiškino ji.
Tačiau jeigu gimdymo metu medikai jau mato baimę moters akyse, nesusijusią su pačiu gimdymu, tai – rimtas ženklas, kad reikalingas didesnis dėmesys ir stebėjimas.
„Pavyzdžiui, dėl to, kad jos vyras dalyvaus gimdyme, natūraliai mums atsiranda raudona vėliava galvoje ir turime ją atidžiau stebėti ir sekti“, – pateikė pavyzdį A. Liepinaitienė.
Kaip minėjo akušerė, kartais užtenka visai paprastų klausimų. Tačiau paradoksalu – būtent atsakymas „man viskas gerai“ dažnai yra pavojingiausias.
„Dažniausiai atkreipiu dėmesį, kai paklausiu moters, kaip jaučiatės, jeigu sako: „Ai, man viskas gerai.“ Tada suprantu, kad yra kažkas labai blogai. Ir tiesiog kalbėdama apie bet ką, tai reiškia, kad net ir, tarkim, apie orą pradedi išgauti informaciją iš moters, tai kaip ji iš tikrųjų jaučiasi. Ir labai dažnai, ypač po gimdymo, pirmąsias 3 paras moterys labai emocionalios ir jos labai nori išsikalbėti ir išpasakoja labai daug įvairiausių dalykų“, – tikino specialistė.
Tad kartais, ekspertės teigimu, pagimdžiusioms moterims atrodo, kad vyras jų nemyli, neprižiūri, nelanko, o tas vyras nuolat sėdi šalia jų ir išeina galbūt tik atsigerti vandens arba įkvėpti gryno oro į lauką.
„Ir tada pradedi jų iš kitos pusės paklausti: „O kaip norėtumėte, kad vyras kitaip elgtųsi?“ Ir jos tada nieko nepasako, bet tikrai mano vyras sako geras. Tai čia yra paprasti dalykai, kur iš moters kalbėjimo gali suprasti, kad jai kažkas yra labai stipraus, kažką labai stipriai išgyvena ir kad galime, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį, ar reikia jai pagalbos, ar nereikia“, – tvirtino specialistė.
Jos teigimu, didžioji dalis darbo sveikatos priežiūros įstaigose yra ne procedūros, o bendravimas. Kalbėjimas, klausymasis ir gebėjimas išgirsti tarp eilučių gali tapti lemtingu veiksniu.
Daugiau praktinių patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
