Anot specialisto, yra keletas būdų vartoti sezoninės depresijos sąvoką. Pavyzdžiui, psichiatrai turi kelis būdus, kaip gali diagnozuoti depresiją ir išsiaiškinti, ar ji yra sezoninė, ar ne. Pašnekovas tarsi apsidraudė sakydamas, kad nėra taip stipriai įsigilinęs į šios būsenos diagnozavimą.
Bet daliai žmonių sezoninė depresija gali būti būvis, nuo kurio negali pabėgti dėl gamtos suteiktų savybių.
„Jeigu neklystu, yra tarp specialistų spėjimų, kad kai kurie žmonės yra tarsi fiziologiškai užkoduoti tą sezoninį pokytį išgyventi depresyviai“, – aiškino J. Grigas.
Kodėl jaučiamės blogai suprastėjus orams?
Niūrias nuotaikas kelia ir įvairios aplinkybės, kaip fizinės, kultūrinės ir, kaip jau kalbėta, emocinės.
Fizinės aplinkybės yra dienų trumpumas, taigi ir vitamino D trūkumas. Tai ir dar daugiau fizinių sąlygų, kaip lietingas, apsiniaukęs oras, gali būti fiziškai jaučiami žmogaus, pavyzdžiui, stiprus mieguistumas, nuotaikos nebuvimas ir kita.
Šias aplinkybes galima praplėsti pridedant „kultūrinį lygmenį“. Rudenį grįžtama į darbus, mokyklas, po ramios vasaros pagreitėja gyvenimo tempas, padidėja bendras krūvis. Tai daugeliui lietuvių gali būti nepakeliama dėl dviejų itin stiprių gyvenimo laikrodžių – biologinio laikrodžio ir kultūrinio laikrodžio.
„Mes gyvename gana šiaurietiškoje kultūroje. Jeigu pažiūrėtume į Europą, tai Pietų Europoje žiemos, ruduo gerokai kitaip atrodo. Man atrodo, žmogaus kūnas yra prisitaikęs prie šiltesnio klimato, o mūsų tokia šiaurietiška kultūra tamsiuoju periodu būtent dirba intensyviau. Tuo metu, kai kūnas gal kaip tik norėtų labiau poilsio, mūsų kultūroje yra įprasta kaip tik didinti darbo tempą. Čia matyčiau tarsi prasilenkimą biologinio laikrodžio ir mūsų kultūrinio laikrodžio“, – dėstė egzistensinės psichoterapijos praktikas.
Paskutinis lygmuo, kurį aptarė pašnekovas, buvo emocinis lygmuo. Šaltas oras daliai žmonių kelia neigiamas emocijas, nes tuomet jie turi praleisti vis daugiau laiko šiltose patalpose – tai yra namai, mokykla, darbas, giminių namai. O tos vietos gali iškelti blogus prisiminimus, patirtis, konfliktus.
Todėl šie žmonės, kiek įmanoma, būna toliau nuo šių vietų ar stengiasi būti ten kuo trumpiau, ypač šaltaisiais mėnesiais, nes šaltis ir ilgėjanti tamsa dienos metu tik sustiprina anksčiau patirtų traumų prisiminimus. O vasarą praleidžia ilgas saulėtas valandas lauke su pažįstamaisiais.
Šventės taip pat gali sustiprinti emocijų mastą, ar net kaip tik priversti jaustis vienišam tarp tiek daug pažįstamų.
„Aš manau daugelis turi patirčių, kai rodos šventės, kurios yra apie šeimą, apie artumą, kartu su savimi daug įtampos nešasi. Nes iš tikrųjų šeimose būna daug nesutarimų ir panašiai, tai tiek vienišumo neša, kiek baimės, baimės, kad bus konfliktas, nesutarimas, įtampos“, – dalinosi J. Grigas.
Pirmas žingsnis – pripažinti jaučiamas emocijas
Galiausiai tų emocijų susikaupia tiek daug, kad atrodo jų yra netgi per daug. Todėl kyla klausimas, kaip reikia žengti pirmąjį žingsnį ir dirbti su patiriamomis emocijomis?
Žmogus turi pažinti, kad išgyvena neigiamas emocijas ir kad jos paveikia vienaip ar kitaip jo fizinį gyvenimą. Tai gali būti ir artimojo ar draugo pasiūlymas, kad galbūt vertėtų apsilankyti pas psichologą, nes pačiam asmeniui pamatyti savo veiksmus ir keliamas pasekmes yra sunkiau nei aplinkiniams.
Darbas su emocijomis yra ilgas ir netgi sudėtingas, bet tikrai vertingas. Patiriamų jausmų užblokavimas ir uždarymas tarsi į lentyną „kitam kartui, kai turėsiu daugiau laiko ir jėgų“ problemų neišspręs ir gali kaip tik užpilti papildomą masę ant seniai pradėtos pildyti traumų naštos. O ši vieną dieną nebeatlaikys ir išsiverš skaudžiai bei nebevaldomai.
Dažnai imamasi išorinių priemonių užgožti neigiamus jausmus – ekranų žiūrėjimas, ėjimas į lauką, įvairūs žaidimai. Bet tai nėra emocijų narpliojimas ir jų matymas. Todėl egzistensinės psichoterapijos praktikas siūlo išmokti atpažinti emocijas ir jas išgyventi.
„Gebėjimas išbūti su tomis emocijomis ir jas viduje iškęsti, netgi leisti sau paverkti, pasikankinti, sakykime, su tais jausmais, ilgainiui daugiau duoda gero efekto, nes tada žmogaus tolerancija auga ir vėliau ne taip trikdo“, – sakė pašnekovas.
Daugiau patarimų šia tema žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
VISĄ POKALBĮ ŽIŪRĖKITE PASPAUDĘ ŽEMIAU ESANČIĄ NUORODĄ:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.



