Gydytoja dietologė G. Babravičienė teigė, kad indeksas gali ir suklaidinti.
„Kūno masės indeksą mes tikrai dažnai naudojame savo praktikoje, bet žiūrime į tai gana kritiškai, todėl, kad tos normos kiekvienoje situacijoje truputėlį kitokios negu kaip įprasta. Kaip žinome, KMI norma yra nuo 18,5 iki 24,9. Klinikinėje praktikoje yra kiek kitaip. Jeigu mes kalbame apie mitybos nepakankamumą, tai norime, kad paciento kūno masės indeksas būtų ne mažiau nei 20, jeigu tai yra žmogus iki 70 metų, ir ne mažiau nei 22 vyresniems nei 70-ies žmonėms“, – pasakojo gydytoja.
Indeksas, tinkantis ne visiems
Anot jos, kūno masės indeksas neatspindi dalies kūno masę veikiančių dalykų. Pavyzdžiui, aktyviai sportuojantys žmonės gali gauti KMI skaičių, neatspindintį jo sveikatos būklės.
„Jeigu kalbame apie antsvorį arba nutukimą, tai nėra vienintelis rodiklis, kurį mes naudojame. Galbūt kūno masės indeksas rodo antsvorį, o pacientas iš tikrųjų yra puikios kūno sudėties. Yra pacientų, kuriems mes neskaičiuojame KMI, tai yra nėščiosios. Vaikams ir sportuojantiems asmenims KMI neatspindi tikros situacijos, iškraipytas vaizdas gaunasi“, – sakė G. Babravičienė.
Todėl gydytojai pasitelkia kitas priemones ir tyrimus, pavyzdžiui, kūno sudėties tyrimą. Šis tyrimas parodo, kokia yra paciento procentinė raumenų ir riebalų dalis.
Taip pat verta paminėti ir liesąją raumenų masę. Ją privalu prižiūrėti ir nepamiršti sportuoti, darant jėgos pratimus, kadangi yra pastebėtas vienas svarbus dalykas – nuo 30–40 metų amžiaus ši masė pradeda mažeti. O nuolatos mažėjanti liesoji raumenų masė gydytojams praneša apie nepakankamą paciento mitybą.
„Nuo 30 ar nuo 40 metų pradeda mažėti jos savaime. Dėl to ypač rekomenduojami pratimai raumenų masei išsaugoti ir auginti. Tai yra viena iš pagrindinių rekomendacijų, kalbant apie ilgaamžiškumą“, – patarė G. Babravičienė.
Daug sportuojantiems reikia angliavandenių
Gydytoja paneigė ir dar vieną mitą apie sportuojantiems žmonėms reikalingas medžiagas – baltymus.
„Yra išplitusi nuomonė, kad jeigu aš sportuoju, tai turiu vartoti papildomai baltymų. Tačiau paprastai, jeigu žmogus yra sveikas, valgo įvairų maistą, labai dažnai jis tiesiog gauna jam reikalingus baltymus“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, viskas priklauso nuo sporto dažnumo ir intensyvumo bei koks yra sportuojančiojo tikslas. Gydytoja paaiškino, kad dažniausiai sportuojantiems trūksta ne baltymų, o kitos svarbios medžiagos.
„Jeigu tikslas yra auginti raumenų masę ir žmogus tikrai labai intensyviai kiekvieną dieną po porą valandų praleidžia sportuodamas, tai greičiausiai jam trūks baltymų. Bet dar didesnė tikimybė, kad trūks angliavandenių ir bus geriama nepakankamai vandens“, – dėstė dietologė.
Daugiau patarimų šia tema sužinokite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
VISĄ POKALBĮ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.



